Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-648-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-29
Bylos Nr.
2A-648-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
UAB „SEB VB lizingas“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-648-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.,44.5.2.8., (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „SEB VB lizingas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. G. 2008-04-25 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) priteisti iš atsakovo V. K. 47 967 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) 1439 Lt žyminio mokesčio; 3) išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l.1-2, 58-60). Nurodė, jog 2005-06-02 finansinio lizingo sutarties pagrindu jos valdomos ir naudojamos UAB ,,SEB VB lizingas” nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2007-08-24 ir 2007-08-27 dienomis buvo užlietos iš viršuje esančių atsakovui priklausančių nelegalios statybos patalpų. Šis faktas užfiksuotas Šnipiškių seniūnijos 2007-09-03 patalpų apžiūros aktu. Atsakovas atsisakė apžiūrėti užlietas patalpas, sugadintas prekes ir daiktus, įvertinti ir atlyginti užliejimu padarytą žalą, todėl ieškovė savo lėšomis užlietose patalpose atliko remontą. Ieškovei padaryta 47 967 Lt žala, kurią sudaro 35 000 Lt patalpų remontui, 5 000 Lt už užlietų patalpų apžiūrą, pašto paslaugos, raštų paruošimus bei 7 967 Lt už sugadintas prekes.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 74-77) prašė ieškovės E. G. ieškinį atmesti. Tvirtino, jog negavo iš ieškovės pranešimo apie užlietų patalpų apžiūrą, todėl negalėjo dalyvauti šių patalpų apžiūroje. Šnipiškių seniūnijos 2007-09-03 patalpų apžiūros akte nėra nustatyta, jog dėl parduotuvės patalpose įmirkusios pertvaros ir drėgnos sienos apačioje yra atsakingas atsakovas. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad po užliejimo buvo sugadinta prekių ir elektros prietaisų už 7 967 Lt. Be to, ieškovė nepateikė specialisto ar eksperto išvados, kurioje būtų nurodyta, kokius remonto darbus ieškovė privalėjo atlikti, kad būtų pašalintos parduotuvės užliejimo pasekmės. Akcentavo, jog ieškovės į bylą pateikta rangos sutartis nepatvirtina, kad buvo atlikti remonto darbai bei pirktos statybinės medžiagos už 35 000 Lt, taip pat būtinumą atlikti tokios apimties ir vertės patalpos remonto darbus. Nurodė, jog ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji sumokėjo 5 000 Lt už patikrinimus, užlietų patalpų apžiūras, pašto įteikimą bei raštų paruošimą.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-02-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2 550 Lt žalos atlyginimo ir 276,50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 2 550 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-04 nutartį, kuria areštuotas atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantis turtas ir piniginės lėšos 47 967 Lt sumai (b.l.228-231). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – nuotraukas, liudytojų parodymus, tai, jog atsakovas virš ieškovės valdomų patalpų vykdo statybos darbus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės patalpos dėl atsakovo kaltės užlietos iš viršaus. Remdamasis byloje esančiomis lokaline bei atliktų darbų sąmatomis, kurios patvirtina, kad už sienų ir lubų remontą ieškovė sumokėjo 2 550 Lt, šioje dalyje ieškinį patenkino, o kitoje dalyje dėl remonto išlaidų ieškinį atmetė kaip nepatvirtintą jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo faktus, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2007-09-03 patalpų apžiūros akte Nr. A32-603 nėra duomenų apie užlietas grindis, palanges, duris ir elektros prietaisus bei prekes, to nepatvirtino ir liudytojai – aktą pasirašę asmenys, be to, akcentavo, jog iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad grindys yra betoninės, todėl padarė išvadą, kad jokių grindų keitimo už 6 050 Lt būti negalėjo. Teismas konstatavo, jog ieškovės Sugadintų prekių ir elektros prietaisų sąrašo sąmatoje nurodytos sugadintos prekės ir jų kainos iš esmės neatitinka PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų duomenų, nėra įrodymų dėl sugadintos elektros instaliacijos ir prietaisų, užlietų patalpų apžiūros, pašto įteikimo bei raštų parengimo paslaugų atlikimo ir konkrečios atliktų paslaugų kainos, todėl šioje dalyje taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovė E. G. apeliaciniu skundu (b. l. 244-245) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-20 sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tvirtina, kad ieškinį įrodė visiškai į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teigia, jog teismas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, tokiu būdu siekdamas psichologiškai paveikti ieškovę, kad ji atsisakytų ieškinio.

Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu (b.l. 264-268) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. G. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Pažymi, kad ieškovė nepateikė objektyvių ir akivaizdžių įrodymų, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančio atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir kad yra priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, teismas turėjo nurodyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, o ieškovei nepateikus tokių įrodymų konstatuoti, jog byloje pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims, neįsitikino, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti bei netinkamai įvertino, ar ieškovės pateikti įrodymai yra patikimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei priklausančios patalpos užlietos dėl atsakovo kaltės. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos apžiūros aktas Nr. A32-603 nepatvirtina, kad jog vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų ir kad nėra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas neatsisakė teismo pasiūlytos ekspertizės, tik nesutiko apmokėti ekspertizės išlaidų, tuo tarpu ieškovė, kuri ir privalo įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atlikti ekspertizę atsisakė. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Įmonių administravimo sistema“ rašytiniais įrodymais, kurie neatitinka faktinės padėties, ir nustatė jog ieškovei padarytą žalos dydį. Pats teismas konstatavo, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, todėl jos pateikti įrodymai nėra objektyvūs ir patikimi.

Atsiliepimas

Ieškovė E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 274-276) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą patenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tvirtina, jog atsakovo argumentai dėl to, kad teismas privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės aplinkybė nagrinėjamu atveju yra svarbios, yra nepagrįsti, nesutinka su atsakovo tvirtinimais, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos patalpos buvo užlietos iš atsakovo patalpų, nes šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Pritaria, kad teismui šiuo atveju užteko pateiktų darbų sąmatos, kad teisingai ir visapusiškai įvertintų byloje esančias aplinkybes ir priimtų teisingą sprendimą, todėl atsakovo argumentai, jog teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu, yra nepagrįsti. Dėl jos pateiktų įrodymų patikimumo pažymi, jog visas UAB „Įmonių administravimo sistema“ akcijas ji pardavė K. G. ir šiuo metu dirba tik patalpų prižiūrėtoja.

Atsakovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 272-273) su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su atitinkama teismo sprendimo dalimi motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį bei faktinį pagrindus; savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; tai pat apeliacinės instancijos teismas įsitikina nesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 329 str.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra teisinių prielaidų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vertinant ieškovės skundo argumentus, jog bylą nagrinėjęs teismas teikė prioritetą vien atsakovo interesams, pažeisdamas CPK 12 str., 178 str. nustatytas šalių rungimosi procese bei pareigos įrodinėti principus, taip pat analogiškus atsakovo skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo proceso šioje byloje ir neteisingo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pirmiausiai aptaria bylos įrodymus, susijusius su žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymu. Atsakovas nesutiko ir su teismo konstatuota aplinkybe, kad ieškovės naudojamos patalpos buvo užpiltos iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos - turėtų nuostolių dydį – nustato ieškovui (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovė į bylą yra pateikusi Šnipiškių seniūnijos 2007-09-03 aktą (b.l. 13), kurio turinys patvirtina, kad ieškovės naudojamos patalpos buvo apžiūrėtos 2007-08-27 ir konstatuotas vienos pertvaros įmirkimas per visą jos aukštį, bei vienoje iš patalpų esanti drėgna sienos apačia (patalpų planas, b.l.200). Aktą pasirašiusių asmenų A. B., R. V. paaiškinimais teisme patvirtinta, kad patalpos buvusios užpiltos būtent iš viršaus (b.l. 224, 225), o liudytoja L. P. patvirtino, kad dvi sienos buvusios šlapios (b.l.225). Tai, kad liudytojais apklausti aktą surašę asmenys nevisiškai tiksliai prisiminė apsilankymo šiose konkrečiose patalpose aplinkybes, nepaneigia paties akto surašymo fakto ir juo konstatuotų vandens nutekėjimo pėdsakų ant sienų buvimo. Taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patalpų būklės patvirtina nuotraukos (b.l. 142). Iš šių nuotraukų, kitų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l.62-63), nuotraukos, esančios b.l. 157, matyti, kad pastatas, kuriame yra kiekvienos iš šalių nuosavybės ar sutarties pagrindu valdomos patalpos, yra dviaukštis, antrojo aukšto patalpose (atsakovo nuosavybė) vykdomi ar vykdyti statybos darbai, dėl kurių teisėtumo, t.y. dėl paties antrojo aukšto pastatymo virš ieškovės naudojamų nuomos sutarties pagrindu patalpų, naujai perdarytos pirmojo aukšto perdangos ir iškasto po pastatu rūsio (pastato rekonstrukcijos) vyko ir teisminiai ginčai (b.l.162-164, 186-190, 212-213). Ieškovės pareiškime, adresuotame Vilniaus m. savivaldybės administracijai (b.l. 211, 161) teigiama ir tai, kad dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų užliejimo faktas kartojosi.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju prasiskverbė vanduo iš aukščiau esančios patalpos ieškovė neprivalėjo įrodinėti. Jai pakako įrodyti tik pačią aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios patalpos, o ne kiti šaltiniai. 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 51 "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 3 p. nurodoma, kad vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įro­dymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teis­mas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Aptartų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankama išvadai susiformuoti, jog ieškovė byloje įrodė jos naudojamų patalpų apgadinimo faktą ieškinyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis – tekant iš viršaus (iš atsakovo patalpų) vandeniui, tokia aplinkybė šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai akivaizdi ir aiški ( CPK 178 str.). Todėl tokie atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad objektyvių ir akivaizdžių to įrodymų nesama, remiantis jau minėtu tikimybių pusiausvyros principu atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Kita vertus, nors pareiga įrodinėti minėtas aplinkybes nustatyta ieškovei, reikalavusiai žalos atlyginimo, atsakovas taip pat turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti ieškovės pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, patvirtinančius žalos jos nurodytomis aplinkybėmis padarymo faktą, t.y. apie vandens nutekėjimą būtent iš viršaus. Pavyzdžiui, ekspertų pagalba, ką šios bylos procese ne kartą šalims siūlė pirmosios instancijos teismas (b.l.113-114, 122, 148, 149, 218) ginčyti patalpų užpylimo laiką, būdą, priežastį, įrodinėti kitą galimą ar bent tikėtiną ieškovės naudojamų patalpų užpylimo, sienų įmirkimo priežastį, kuri nebūtų susijusi su atsakovo patalpų netinkamu valdymu ar disponavimu (CK 4.37 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str.). Skundo teiginys, kad atsakovas neatsisakė siūlomos ekspertizės, o tik nesutiko apmokėti jos išlaidų, yra tolygus nesutikimui su tokios ekspertizės paskyrimu, nes šios išlaidos įstatymų leidėjo valia preliminariai tenka šaliai, kuri savo atsikirtimus į ieškinį, o juos įrodyti taip pat privaloma (CPK 178 str.), norėtų grįsti tokio pobūdžio įrodymais (CPK 90 str.). Vėliau šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, priklausomai nuo bylos baigties ir jos išnagrinėjimo rezultatų (CPK 93 str. 94 str.). Todėl atsakovo skundo argumentai, kad ieškovės nurodytose vietose negalėjo būti vandens nutekėjimo židinių iš atsakovo patalpų, nes ten nėra vandentiekio ir kanalizacijos, o statybos darbai dabar nevykdomi, patys savaime dar nepaneigia aptartų bylos įrodymų, nepagrindus tokių atsakovo atsikirtimų jokiais kitais objektyviais duomenimis. Vien egzistuojant nelegalių statybų, nors galimai šiuo metu ir nebevykdomų, faktui tikėtina užpylimo iš viršaus vandeniu priežastimi galėjo būti ir netinkamas jau pastatyto natūroje statinio užkonservavimas, netinkamas perdangos tarp aukštų izoliavimas ar pačių darbų, atliktų be atitinkamo leidimo, netinkamumas, pakenkimas statinio konstrukcijų sandarumui. Taigi nors pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi (CPK 178 str.), paprastai tenka ieškovui, tačiau paskirstant įrodinėjimo naštą privalu atsižvelgti ir į tai, kuriai iš šalių paprasčiau įrodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovas, nors tai jam būtų paprasčiau, jo atsakomybę eliminuojančių aplinkybių – dėl vandentiekio ir kanalizacijos jo patalpose nebuvimo, dėl vykdytų statybos darbų kokybės – visiškai byloje neįrodinėjo.

Pagal CK 6.263 str. 3 d., asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tokią atsakomybę statinio savininkui (valdytojui) nustato ir CK 6.266 str. Todėl ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo būtent iš atsakovo. Pastarojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Kolegija nutartyje jau aptartų įrodymų bei motyvų pagrindu sprendžia, jog atsakovas įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo turtą prižiūrėti ir juo disponuoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, nevykdė (CK 4.37 str. 1 d.), dėl to jo veiksmai (neveikimas) teisės požiūriu nepriimtini (neteisėti) (CK 6.246 str.1 d.). Be to, priešingai nei tvirtinama atsakovo apeliaciniame skunde, ne ieškovė turėjo įrodyti jo kaltę, o pats atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti savo, kaip statinio savininko (valdytojo), kaltės prezumpcija, įtvirtintą įstatymu – CK 6.248 str. 1 d., 6. 266 str. 1 d. Ieškovui tokios kategorijos bylose tenka pareiga įrodyti jau minėtus žalos padarymo faktą, jos dydį, asmens, kuriam tokie reikalavimai nukreipti, veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos).

Tokiu būdu konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, jo kaltė, atsakovo deliktinė atsakomybė kyla ir esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių ieškovės naudojamam turtui, nes šios pasekmės – sušlapusios sienos atsirado nutekėjus iš viršaus vandeniui, o ne dėl kurios nors kitos priežasties (CK 6.247 str.).

Nustačius, kad sąlygos bei pagrindai atsakovo civilinei atsakomybei taikyti egzistavo, nustatytinas kompensuotinų nuostolių dydis. Žala bei jos piniginė išraiška nuostoliai nėra preziumuojami, jų atsiradimą ir neišvengiamumą bei nuostolių dydį privalo įrodyti ieškovas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t.y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovės užsakymu žalą įvertino ir atliktinų darbų sąmatas sudarė UAB „Įmonių administravimo sistema“. Vertinant šiuos bylos įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo žalos dydį, o netinkamu žalos dydžio nustatymu argumentuojami abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (b.l7-9, 10, 101-103) nepatikimumo ir dėl dalies ieškovės reikalavimų nepagrindimo visiškai jokiais įrodymais, jų nekartodama. Aplinkybė, kad ieškovė už simbolinę 7 Lt kainą 2006-05-02 perleido kitam asmeniui turėtas 100 Lt nominalios vertės 100 paprastųjų vardinių UAB „Įmonių administravimo sistema“ akcijų (arba 100 proc. įstatinį kapitalą) (b.l. 249-255), likdama tik šios įmonės darbuotoja ( b.l.256-258), nesudaro prielaidų jos visiškai nesieti su minėta bendrove, vertinusia žalos dydį, o bendrovės parengtas sąmatas pripažinti visiškai patikimomis. Taip pat nepateikti prekėms padarytą žalą vertinusio asmens (b.l.9) turto vertintojo pažymėjimas, licencija ar įtraukimo į turto vertintojų sąrašus įrodymai, tokio pobūdžio vertinimai taip pat nėra įvardinti ir tarp bendrovės veiklos rūšių (b.l. 250-251), taigi pažyma apie prekių sugadinimą ir atitinkama sąmata (b.l 9, 102) jau savaime neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 177 str.2 d., 4 d.). Antra vertus, abiems ginčo šalims nesutinkant su ekspertizės skyrimu ir jos apmokėjimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiremti bent jau tais įrodymais, kurie byloje yra, kadangi šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, pareiga nustatyti jų dydį visada tenka teismui (CK 6.249 str. 1 d.).

Pagal sąmatas, ieškovės patirta turtinė žala, susijusi su lubų ir sienų remonto darbais, įvertinta 2550 Lt (b.l.101,103, 2-4 sąmatų pozicijos). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, bylą nagrinėjęs teismas į tai atsižvelgė ir pagrįstai aptariamą sumą nustatė kaip atlygintinos žalos dydį bei priteisė ją iš atsakovo. Pažymėtina, kas atsakovas, ginčydamas padarytos žalos įvertinimo dydį, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, kaip nepasinaudojo ir bylą nagrinėjusio teismo siūlymais dėl ekspertizės skyrimo, jokiais kitais objektyviais įrodymais (pvz. kitų bendrovių viešai skelbiamais statybos darbų įkainiais, sudarytomis darbų sąmatomis) nenuginčijo nei darbų kiekių, nei apimties, nei darbų ir medžiagų kainų, nei pateiktų paskaičiavimų pagrįstumo. Todėl skundų argumentai dėl netinkamo įrodymo vertinimo nepripažintini teisingais.

Ieškovės skundo argumentai, kad teismas buvo šališkas ir suinteresuotas atsakovo naudai, vilkino procesą, leido atsakovui reikšti nepagrįstus prašymus, aiškiai nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą yra atidėjęs tiek ieškovės (jos atstovo), tiek ir atsakovo prašymu. Atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimų esmę, kelis kartus pasiūlė šalims apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo, jos apmokėjimo, siūlė suformuluoti kausimus ekspertams, tuo tinkamai įgyvendindamas CPK 179 str. 1 d. nuostatas priminti šalims įrodinėjimo pareigą. Traktuoti įrodinėjimo proceso eigą kaip bylos vilkinimą ar palankumą kuriai nors šaliai taip pat nėra jokių teisinių prielaidų. Kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymų ar jokių konkrečių duomenų, įvardintų CPK 64 str.- 66 str., ieškovė skunde nenurodo, o vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai nepatvirtina.

Nepatenkinus nei vienos iš šalių apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos. Tačiau ieškovė nėra sumokėjusi nustatyto dydžio žyminio mokesčio valstybei už paduodamą apeliacinį skundą, prašydama atleisti nuo jo mokėjimo ir grįsdama šį savo prašymą 2009-02-02 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 247-248). Pirmosios instancijos teismas nutartimi atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo nesprendė, todėl šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d., 316 str.).

Kartu su ieškovės apeliaciniu skundu yra pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas atleisti ją nuo žyminio mokesčio civilinėje byloje dėl solidariosios santuokinės prievolės, palūkanų, delspinigių ir netesybų priteisimo nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Tokia civilinė byla teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, kurioje ieškovė yra pareiškusi reikalavimus kitiems asmenims, yra nagrinėjama šiame teisme. Tačiau jokio Tarnybos sprendimo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir šioje, apeliacine tvarka nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, ieškovė, būdama apeliante, nepateikė (Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ir 3 d.). Toks sprendimas turi būti priimamas kiekvienu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje, nes Tarnyba turi teisę ir atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kiekvienu atveju yra vertinama ir reikalavimų pagrįstumas, ir atstovavimo kiekvienoje atskiroje byloje perspektyva, ir gebėjimas savarankiškai įgyvendinti teises, ir bylų, kuriose teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičius, taip pat ir kitos įstatymo nurodytos aplinkybės. Pavyzdžiui, antrinė teisinė pagalba gali būti nesuteikta, jeigu ji teikiama daugiau nei trejose bylose (11 str. 7 d. 4 p.) (apie kelias tokias bylas informacija yra ir šioje byloje, b.l.119-121, 246-248), arba jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos ( 11 str. 6 d. 4 p.). Šiuo atveju kaip tik tokia situacija ir yra, ieškovė vykdo individualią veiklą (b.l.193), o sugadintos patalpos yra prekybinės paskirties (parduotuvė) (b.l.5), kurias ieškovė nuomojasi iš trečiojo asmens UAB „SEB VB lizingas“, be to, savo ieškinio reikalavimus ji kildino tame tarpe ir iš prekių sugadinimo fakto.

Toks teisinis reglamentavimas leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad Įstatymo 20 str. 3 d. numatyta imperatyvi pareiga neįvykdyta ir teismui nepateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje konkrečioje byloje ar atleisti šioje byloje nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 1362,51 Lt žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo ginčijamos sumos ([ 47 967 Lt – 2550 Lt] x 3 % ) (CPK 80 str. 1 d. ir 4 d., 96 str. 2 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. G. 1362 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du) litus 51 centą žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjos Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius