- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- Iv-1222-644/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00572-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentu prie LR VRM
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. M. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Policijos departamentu prie LR VRM dėl tarnybinio patikrinimo išvados, sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-10 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-l16 dėl jo patirtos traumos, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-29 d. sprendimą Nr. 20-IL-826; 3) pripažinti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu atliekant tarnybines pareigas ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybės sietinos su kompensacijos mokėjimu; 4) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti jam siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo (b.l. 4,6).
Pareiškėjas skundu bei paaiškinimais teismo metu nurodė, kad 2013 sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00338-12, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., 1. e. Kauno m. Žaliakalnio PK viršininko pareigas V. V. nurodymu kartu su Kauno AVPK Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnais vykdė slaptą pil. G.V. sekimą dėl narkotinių medžiagų platinimo, tikslu uždokumentuoti nusikalstamą veiką, bei sulaikyti įtariamąjį G.V. Minėtoje byloje dirbo nuo 13 val. 45 min. iki 17 val. 30 min., nes jam, vairuojant tarnybinį automobilį Š. O. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo persekiojo G.V. automobilį, Kaune, ties (duomenys neskelbtini), pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį, nes į jo vairuojamą tarnybinį automobilį atsitrenkė paskui jį važiavęs „F. M. “ automobilis. Šio eismo įvykio metu jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl to buvo pristatytas į Kauno medicinos universiteto klinikas, o po atliktų tyrimų išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl įvykio metu patirtos traumos nedarbingas buvo nuo 2013-01-04 iki 2013-01-18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nurodė, kad jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio, į kurį pateko atlikdamas tarnybinę užduotį, metu, t. y. vykdydamas asmens slaptą sekimą dėl narkotinių medžiagų platinimo, tikslu uždokumentuoti bei sulaikyti sekamąjį asmenį, narkotinių medžiagų pardavimo metu. Jis vairavo automobilį sudėtingomis sąlygomis, nenuspėjamu maršrutu, tamsiu paros metu (temo nuo 16.30 val.), oras buvo lietingas, ūkanotas, kas dar labiau pablogino vairavimo sąlygas. Be to, teko persekioti įtariamąjį asmenį, kuris turėtais duomenimis vykdė prekybą narkotinėmis medžiagomis. Tokiais atvejais narkotinių medžiagų prekeiviai yra nenuspėjami savo veiksmais ir ryšiais. Vykdant tokio pobūdžio asmenų sekimą niekada negali nuspėti jų ketinimų sulaikant ar pastarajam pastebėjus apie tai, jog yra sekamas ir netrukus gali būti sulaikytas. Išvardintos sąlygos, jo nuomone, yra susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei. Be to, nelaimingo atsitikimo minėtoje vietoje ir laiku atsidūrė ne savo laisvu apsisprendimu ir ne kaip eilinis eismo dalyvis, bet vykdydamas V. V. nurodymą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą pareigybės aprašymo 7 punkto nuostatą.
2013-05-17 su prašymu Nr. 20-25-IL-2451 kreipėsi į Kauno AVPK viršininką siųsti jį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau ir - CMEK), dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, bei išmokėti sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmiesčio dydžio kompensaciją už patirtą sveikatos sutrikdymą tarnyboje.
2013-05-29 atsakymu Nr. 20-IL-826 Kauno AVPK atsisakė siųsti jį į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui, bei nepagrįstai atsakė, jog jam nepriklauso pagal Statuto 40 str. 3d. numatyta kompensacija už sveikatos sutrikdymą. Pažymėjo, kad 2013-05-10 tarnybinėje išvadoje Nr. 20-IS-l16, teigiama, jog tuo metu jo atliktų tarnybinių pareigų metu, jis vykdė užduotį, susijusią su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, tačiau sveikatos sutrikdymą traktuoja įvykus jam esant kaip eiliniam eismo dalyviui. Kadangi vykdė tarnybinę užduotį, susijusią su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, kurios metu buvo sutrikdyta jo sveikata, jam priklauso kompensacija, numatyta Statuto 40 str. 3 dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau ir – Kauno AVPK) atsiliepimu (b.l. 19-21) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate (toliau ir - Kauno m. Žaliakalnio PK) buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus (toliau - KPS) tyrėjo E. M. sužalojimo tarnybos metu. Nelaimingo atsitikimo tyrimą atlikusi komisija 2013-03-26 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 20-IS6-9, 2013-03-29 - nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 20-1-NA1-10. Atliekant tyrimą nustatyta, kad 2013-01-03 17 val. 28 min. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyryje buvo gautas pranešimas telefonu, jog tą pačią dieną 17 val. 23 min. Kaune, Savanorių pr. nuo P. L. g. S. Ž. g. link, važiavo automobilis F. M. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis ir vairuojamas pil. G. G. , kuris neatsižvelgdamas į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, nepasirinkęs saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį Š. O. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tarnybos metu vairavo neuniformuotas Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS tyrėjas E. M. . Sužeistas pareigūnas buvo pristatytas į Kauno klinikas.
Ištyrus nelaimingą atsitikimą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2013-05-10 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-l16, kurioje pripažinta, kad tyrėjo E. M. sužalojimo priežastis nebuvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiantis teigti, jog E. M. buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, todėl kompensacija, numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau ir - Statutas) 40 str. 3 d., jam nemokėtina.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnas buvo sužalotas kaip eilinis eismo įvykio dalyvis, kitam eismo dalyviui pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus, o ne dėl to, kad atliko tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai, todėl tarp tarnybinių pareigų atlikimo ir sveikatos sutrikdymo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nenustačius priežastinio ryšio, dėl kompensacijos mokėjimo Statuto 40 str. nustatyta tvarka nėra sprendžiama. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.270 str. nustatyta, kad transporto priemonė yra padidintos rizikos šaltinis, tačiau automobilio vairavimas ar buvimas jame negali būti traktuojamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010). Be to, pavojus pareiškėjo sveikatai kilo ne dėl automobilio (pagal LR CK - padidinto pavojaus šaltinio), o dėl vairuotojo (G. G. ), pažeidusio KET reikalavimus, netyčinių veiksmų. LR CK nustato padidinto pavojaus šaltinio valdytojo specifinę atsakomybę, todėl atsakomybė šiuo atveju kyla iš vairuotojo G. G. veiksmų, o ne iš valstybės E. M. pavestų tarnybinių pareigų atlikimo. E. M. turi teisę į kompensaciją, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurios mokėjimo tvarką nustato civilinius teisės santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 10 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-116 „Dėl E. M. sužalojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 7-9). Išvadoje atsakovas nustatė, kad E. M. sužalojimo priežastis nebuvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad E. M. buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, todėl kompensacija, numatyta Statuto 40 str. 3 d., jam nemokėtina.
Ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto (toliau ir – Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją. Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami šio Statuto įgyvendinamieji teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju.
Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisyklės) 3–10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas). Skundžiamoje išvadoje į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta.
Pareiškėjo sužalojimo aplinkybės yra nustatytos ir dėl jų ginčas nekyla. Būdamas Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS tyrėju, pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d. apie 17 val. 28 min., vykdydamas 1. e. Kauno m. Žaliakalnio PK viršininko pareigas V. V. nurodymą, vairuodamas tarnybinį automobilį Š. O. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė slaptą pil. G. V. sekimą dėl narkotinių medžiagų platinimo. Kaune, ties Savanorių pr. Nr. 349, pareiškėjas pateko į eismo įvykį, kurio metu pil. G. G. vairuodamas automobilį „F. M. “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgdamas į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, nepasirinkęs saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį pareiškėjo vairuojamą tarnybinį automobilį. Eismo įvykio metu pareiškėjui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačio E. M. paaiškinimų, važiuojant tarnybiniu automobiliu buvo vykdoma sekimo užduotis. Automobilis važiavo įprastai, leistinu greičiu, sekant (persekiojant) objektą ypatingi manevrai (nebuvo priverstas viršyti leistiną greitį, staigiai keisti važiavimo kryptį ar kitaip pavojingai manevruoti) atliekami nebuvo. Taigi pareiškėjas, vairuodamas tarnybinį automobilį, įprastu būdu vykdė jam priskirtas funkcijas (b.l. 13,14). Šiuo atveju automobilis kaip padidinto pavojaus šaltinis ir važiavimas juo negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog tarnybinės funkcijos buvo atliekamos neįprastomis sąlygomis, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai sveikatai ar gyvybei. Kitaip sakant, tarnybinių funkcijų atlikimas nebuvo priežastiniame ryšyje su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Analogiškai ši Statuto nuostata aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2010-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A662–867/2010, LVAT 2010-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–152/2010, LVAT 2009-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A39–297/2009 ir kt.).
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Statuto 40 straipsnio 3 dalį), teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo sužalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, taip pat nėra pagrindo išvadai padaryti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo sužalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Byloje nėra duomenų, E. M. sveikata buvo sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl atitinkamų teisėtai atliktų jo veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje, todėl pareiškėjo reikalavimai - panaikinti Kauno AVPK 2013-05-10 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-l16 2013 bei pripažinti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu atliekant tarnybines pareigas ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokėjimu, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atmestini ir kiti pareiškėjo reikalavimai (panaikinti Kauno AVPK 2013-05-29 sprendimą Nr. 20-IL-826 bei įpareigoti Kauno AVPK išduoti jam siuntimą į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo), nes tik tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo atveju, konstatuojant, jog pareigūno sužalojimo (susižalojimo) aplinkybės atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai būtų pagrindas tęsti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytą procedūrą – siųsti pareigūną į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (nėra būtinų sąlygų, t. y. padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sveikatai arba kitų asmenų poveikio iš šalies dėl atitinkamų pareigūno teisėtai atliktų veiksmų), pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.