Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-18 · Civilinė byla Nr. B2-2988-343/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-18
Bylos Nr.
B2-2988-343/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Selita ir Ko“
Civilinė byla Nr. B2-2988-343/2011Proceso Nr. 2-56-3-00184-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 126.5; 117 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Druskininkų Rasa“ ir UAB „Selita ir Ko“ skundą dėl B UAB „Rita“ 2011 07 04 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Selita ir Ko“ ir UAB „Druskinikų Rasa“ skundu prašo pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinti B UAB „Rita“ 2011 07 04 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio, 24 straipsnio 1 ir 5 dalies, CK 1.5straipsnio pagrindu ( b.l. 3-10). Skunde nurodo, kad 2011 07 04 įvyko kreditorių susirinkimas. Skundžiamu nutarimu buvo nutarta „Laikyti išklausyta administratoriaus ataskaitą ir siekiant, kad būtų ginami visų kreditorių interesai ir siekiant apsaugoti viešąjį interesą VSDFV Kauno skyrius ir Kauno apskrities VMI įpareigoja administratoriaus įgaliotą asmenį K.Stankų vadovaujantis ĮBĮ 8str. 4 d. pateikti ieškinį Kauno apygardos teismui dėl 1791624,55 Lt žalos atlyginimo iš buvusio vadovo ir akcininkų dėl nesavalaikio bankroto bei sekančiam kreditorių susirinkimui pateikti išsamią sandorių analizę už 36 mėn. bei pažymi, kad ĮBĮ 11str. 6 d. nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės bei tai, kad administratorius atstovaudamas kreditorių interesams, turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams“. Jų nuomone, priimant šį nutarimą, buvo nesilaikoma imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo normų, nes kreditoriams pateiktas nutarimo projektas buvo visiškai kitas, o priimtas buvo naujai pasiūlytas nutarimo projektas, apie kurį pareiškėjoms nebuvo pranešta. Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-947/2010 yra pažymėjęs, kad visi kreditoriai turi iš anksto žinoti apie visus kreditorių siūlomus nutarimų projektus klausimais, nagrinėtinais pagal darbotvarkę bei teise dėl jų pasisakyti. Teismų praktika yra formuojama taip, kad negali būti kreditorių dalies inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nebuvo supažindinti. Todėl mano, kad buvo pažeista ĮBĮ nustatyta kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo tvarka ir procedūra, ko pasėkoje nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų priimtas nutarimas laikytinas neteisėtu ir todėl turi būti panaikintas. Antru motyvu nurodo tai, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja B UAB „Rita“ bei įmonės kreditorių interesams. Buvo atliktas B UAB „Rita“ teisinis – finansinis auditas, kurį atlikus buvo nustatyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nesavalaikis. Patikrinus sandorius, buvo nustatyta, kad įmonės veikla ir sudaryti sandoriai vertintini kaip įprasta ūkinė veikla. Kreditoriai, priimdami sprendimą - įpareigoti įmonės administratorių atlikti bankrutuojančios bendrovės vardu tam tikrus teisinius veiksmus, prisiima ir su šiais veiksmais susijusių išlaidų riziką. Pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį bendrovei gali būti taikyta bauda, numatyta CPK 95 str. . Pagal nutarimą traktuojama, jog įmonės vadovo ir akcininkų padaryta žala yra lygi B UAB „Rita“ kreditorinių reikalavimų sumai. Akcentuoja, jog žalos dydžio prilyginimas atitinkamai sumai yra nepagrįstas dėl to, kad tokiu būdu preziumuojama, kad „savalaikio“ kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju bendrovė nebūtų turėjusi nei vieno iš atitinkamų įsiskolinimų. LAT laikosi nuostatos, kad visos bankroto įstatymo nuostatos yra nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir išsaugoti skolininko turtą. Tuo tarpu ginčijamu nutarimu ne tik vilkinama bankroto procedūra, bet tiek įmonei, tiek jos kreditoriams daroma dar didesnė žala. Įpareigojimas kreiptis į teismą su ieškiniu bei atlikti sandorių analizę, kuri jau yra atlikta, ĮBĮ apskritai nenumatyta. Todėl nutarimas pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis įstatymo normoms. Be to, kiekvienas kreditorius, kuris mano, kad nesavalaikiu kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jam buvo padaryta žala, gali žalą išsireikalauti iš buvusio įmonės vadovo ir akcininkų.

Atsiliepimas

B UAB „Rita“ atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjoms buvo iš anksto pranešta apie kreditorių susirinkimą, pateikta susirinkimo darbotvarkė. Jos matė, kad bus svarstomas administratoriaus ataskaitos patvirtinimo klausimas, todėl turėjo būti žinoma, kad gali iškilti įvairių klausimų ir dėl to gali keistis nutarimo projektas. Kreditorius, nusprendęs nedalyvauti kreditorių susirinkime turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad jis negalės pareikšti savo nuomonės dėl pakeistų nutarimų projektų ar naujai pasiūlytų. Nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, ĮBĮ 24 str. nuostatos nebuvo pažeistos. LAT 2010 05 27 nutartyje civ. byloje Nr. 2-825/2010 yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl skundų pagrįstumo turi atsižvelgti ir į kreditorių, kurie teikia skundą, galimą įtaką sprendimų priėmimui, t.y. ar tų kreditorių, jeigu jie būtų dalyvavę susirinkime turimų balsų būtų užtekę priimti kitokius sprendimus. Pareiškėjai turi 27,63% balsų, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas 50,81% balsų. Be to, pareiškėjos nenurodo kaip konkrečiai nutarimas pažeidžia jų teises ir kodėl šio nutarimo turinys yra neteisėtas. Nors pareiškėjos nurodo, kad skundu gina ir kitų kreditorių interesus, tačiau nėra pateikę įrodymų, kad kiti kreditoriai jas būtų įgalioję tai daryti, todėl nuoroda, kad ginami ir kitų kreditorių interesai yra nepagrįsta. Tik teismas sprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas, ar ne, todėl atmestini teiginiai, kad reikės atlyginti kitiems proceso dalyviams bylinėjimosi išlaidas, ar kad bus įmonei taikyta bauda. Pareiškėjų teiginius dėl žalos dydžio nustatymo vertina kaip jų nuomonę, nes sprendžia teismas. Toks nutarimas kreditorių susirinkime galėjo būti priimtas, nes ĮBĮ 23 str. kreditorių susirinkimo teisių sąrašas nėra baigtinis, todėl tokį nutarimą kreditorių susirinkimas priimti galėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2011 m. liepos 4 d. įvyko B UAB „Rita“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimta eilė nutarimų. B UAB „Rita“ kreditorės UAB „Selita ir Ko“ ir UAB „Druskininkų Rasa“ skundu prašo pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinti B UAB „Rita“ 2011 07 04 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta „Laikyti išklausyta administratoriaus ataskaitą ir, siekiant, kad būtų ginami visų kreditorių interesai ir siekiant apsaugoti viešąjį interesą VSDFV Kauno skyrius ir Kauno apskrities VMI įpareigoja administratoriaus įgaliotą asmenį K.Stankų vadovaujantis ĮBĮ 8str. 4 d. pateikti ieškinį Kauno apygardos teismui dėl 1 791 624,55 Lt žalos atlyginimo iš buvusio vadovo ir akcininkų dėl nesavalaikio bankroto bei sekančiam kreditorių susirinkimui pateikti išsamią sandorių analizę už 36 mėn. bei pažymi, kad ĮBĮ 11str. 6 d. nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės bei tai, kad administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams“. Skundas yra grindžiamas tuo argumentu, kad, priimant šį nutarimą, buvo nesilaikoma imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo normų, nes kreditoriams pateiktas nutarimo šiuo klausimu projektas buvo visiškai kitas, o priimtas buvo naujai pasiūlytas nutarimo projektas, apie kurį pareiškėjoms nebuvo pranešta. Iš skundo seka, kad pareiškėjų nuomone, teismas turi vadovautis Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi civilinėje Nr. 2-947/2010. Teismas paminėta nutartimi nesivadovauja, nes šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kaip seka iš B UAB „Rita“ 2011 07 04 kreditorių susirinkimo protokolo (b.l. 11-22), priimant skundžiamą nutarimą „už‘ balsavo 50,81% visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, „prieš“ nebuvo, o raštu balsavę kreditoriai dėl šio pasiūlymo (jis nebuvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį) savo nuomonės nepareiškė. Pareiškėjos nurodo, kad administratorius apie tokį nutarimą joms turėjo pranešti, kad jos galėtų išsakyti savo nuomonę. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad naują nutarimo projektą VSDFV Kauno skyrius ir Kauno apskrities VMI pateikė raštu 2011 07 04. Balsavimo raštu biuletenius pareiškėjos pateikė taip pat 2011 07 04 (b.l. ). Todėl administratorius fiziškai neturėjo galimybių apie kitokį nutarimo projektą informuoti kitus kreditorius. Pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuota, kada reikia pateikti nutarimo projektus. Pažymėtina ir ta svarbi aplinkybė, kad ir antru darbotvarkės klausimu buvo priimtas kitoks nutarimas, negu buvo pateiktas projektas, tačiau pareiškėjos jo neskundžia. Antra, jeigu pareiškėjoms šis klausimas buvo svarbus, jos galėjo dalyvauti kreditorių susirinkime ir pareikšti savo nuomonę svarstomu klausimu. Pareiškėjos, nedalyvaudamos kreditorių susirinkime, prisiėmė riziką, kad gali būti priimtas kitoks, negu jos pasirinko nutarimo projektas. Trečia, akivaizdu, kad „už‘ skundžiamą nutarimą balsavus kreditoriams, turintiems 50,81% balsų, pareiškėjų balsavimas įtakos priimtam nutarimui neturėjo, nes jų balsai sudaro tik 27,63% balsų. Ketvirta, pareiškėjos nenurodo, kaip jų teises ir teisėtus interesus pažeidžia priimtas nutarimas. Teismas pažymi, kad nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame yra atkartotos įstatymo nuostatos, įpareigojimas pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pateikti ataskaitą apie sandorius už 36 mėnesius pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Nors finansinis – teisinis auditas yra atliktas ir pareiškėjų nuomone buvo nereikalinga administratorių įpareigoti vėl pateikti ataskaitą apie sandorius už 36 mėn., tačiau teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog kreditoriai priimdami nutarimą antru darbotvarkės klausimu – siūlyti teismui įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, konstatavo, kad teisinio – finansinio audito išvados yra paviršutiniškos, neatskleistos svarbios aplinkybės. Todėl nutarimas įpareigoti administratorių pateikti išsamią sandorių analizę už 36 mėn. yra logiškas ir būtinas. Įpareigojimas pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo vertinimu yra logiškas ir būtinas veiksmas bankroto procese, nes bankroto procedūros tikslas yra kuo didesniu mastu patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sprendžia teismas, todėl pareiškėjų teiginiai, kad toks ieškinys bus nepagrįstas, kad teismas nubaus įmone bauda už piktnaudžiavimą teise yra tik jų pamąstymas (versija) kas gali būti ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą pripažinti negaliojančiu.

Pareiškėjos motyvu panaikinti ginčijamą nutarimą nurodo ir tai, kad įpareigojimas kreiptis į teismą su ieškiniu bei atlikti sandorių analizę, kuri jau yra atlikta, ĮBĮ apskritai nenumatyta, todėl nutarimas prieštarauja įstatymui. Teismas šį argumentą atmeta, kadangi ĮBĮ 23 str. kreditorių susirinkimo teisių sąrašas nėra baigtinis, todėl tokį nutarimą kreditorių susirinkimas priimti galėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina ta aplinkybė, kad teismas 2011 04 20 nutartyje yra konstatavęs, jog tiek pareiškėjos, tiek B UAB „Rita“ tarpusavyje yra susiję. Pareiškėjos šių argumentų nepaneigė. Nutartis įsiteisėjusi.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos neįrodė, kad būtų pažeisti CK 1.5str. įtvirtinti sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai, ar ĮBĮ nuostatos.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus ir argumentus, daro išvadą, kad skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str.,str., Įmonių bankroto įstatymo 24 str., teismas

nutaria:

pareiškėjų UAB „Druskininkų Rasa“ ir UAB „Selita ir Ko“ skundą dėl B UAB „Rita“ 2011m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė