Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-01 · Civilinė byla Nr. 2A-487-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
2A-487-230/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09705-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
K. V.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-487-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09705-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 27.7; 44.5.2.1; 44.5.2.17; 44.8, 121.14; 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13740-214/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Megn Group“ ieškinį atsakovei K. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 890 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013-03-07 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Atlikdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. numatytą pareigą, administratorius nustatė, kad buvusi BUAB „Megn Group“ direktorė K. V. yra negrąžinusi įmonei kompiuterinės technikos. Administratorius taip pat nustatė, kad minėta įmonės balanse apskaityta, tačiau jam neperduota kompiuterinė technika yra nešiojamasis kompiuteris DELL XPS 13 Ultrabook ir papildoma operatyvinė atmintis 2 Crucial Spectec 4GB SO-DIMM DDR 1333Mhz. Šią kompiuterinę techniką įmonė įsigijo 2012-09-11 iš kompiuteriais prekiaujančios įmonės „Kompiuterių arsenalas“, sumokėdama 4 890Lt (4 041,32 Lt ir 848,68 Lt PVM). Negrąžinus įmonei kompiuterinės technikos, sumažėjo įmonės balanse apskaitomas turtas, t. y. turtas, kuriuo yra tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto procese. Dėl šios priežasties įmonei BUAB „Megn Group“ ir jos kreditoriams yra padaryta 4 890 Lt žala (nuostoliai), todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolių, patirtų dėl negautų pajamų, atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 890 Lt (1 416,24 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,70 Lt (42,49 Eur) žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad UAB „Megn Group“ direktore nuo 2011-07-08 iki 2012-11-22 buvo atsakovė K. V., o nuo 2012-11-22 T. Č.; nuo 2013-03-20 registruotas šios įmonės bankroto bylos iškėlimas. Įmonė UAB „Megn Group“ 2012-09-11 pervedė UAB „Kompiuterių arsenalas“ 4 890 Lt. 2013-05-21 ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę dėl kompiuterinės technikos grąžinimo, tačiau atsakovė raštu atsakė, kad neturi jokio turto, kurio būtų neperdavusi ieškovės įmonei. Ieškovės atstovė nurodė, kad po kompiuterio įgijimo įmonės vardu L. P. po dviejų savaičių išėjo iš darbo; kai kompiuteris buvo įgytas 2012-09-11, jį įgijo būtent L. P.. Atsakovė nenuginčijo byloje esančio įmonės direktoriaus T. Č. ir atsakovės 2013-02-05 susirašinėjimo elektroniniu būdu duomenų, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės vadovavimo įmonei metu kompiuteris buvo nupirktas ne įmonės veiklai, bet nenustatyto asmens poreikiams, apskaitytas įmonėje, tačiau neperduotas naujam vadovui T. Č., ir tai buvo atlikta su tuometinės įmonės vadovės – atsakovės K. V. žinia. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio elgtis išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty). CK 2.87 str. įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto. Įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens vadovui kyla civilinė teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, būdama įmonės valdymo organu, panaudojo įmonės lėšas įsigyti turtą, t. y. kompiuterį ne įmonės reikmėms, jo neperdavė įmonei, ir tuo padarė įmonei materialinę žalą, kurią privalo atlyginti (CK 6.246–6.249 str., 2.87str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas taikė netinkamas šiam ginčui materialinės teisės normas, neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų. Nurodo šiuos skundo argumentus:

Teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, kurie prieštarauja ieškovės nurodytoms aplinkybėms, ir ieškovės argumentų tikrumo bei pagrįstumo, todėl sprendimą priėmė neįsigilinęs ir nenagrinėjęs tikrųjų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų viseto. Teismas priteisė žalą iš atsakovės ieškovei, įvertinęs tik ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra buvusi bendrovės direktorė ir kompiuterinė technika yra atsakovės žinioje, o atsakovei nenuginčijus susirašinėjimo duomenų, patvirtino, kad kompiuterinė technika buvo nupirkta ne įmonės veiklai, bet nenustatyto asmens poreikiams, taip pat, kad kompiuteris įvestas į įmonės apskaitą, o naujajam vadovui T. Č. neperduotas, o tai atlikta su tuometinės įmonės vadovės žinia.Teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Ši teismo sprendimo dalis pripažintina be motyvų, o tai yra savarankiškas pagrindas teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju jokių sandorių tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, todėl ieškovė, siekdama išreikalauti daiktą ar atlyginti jo žalą, turėtų reikšti reikalavimus, susijusius su daikto netekimu. Ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad ji daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Byloje nustatyta, kad atleidus atsakovę iš pareigų, 2012-11-16 ji visą turtą perdavė bendrovės vadovui. Buvo atlikta bendrovės inventorizacija, jokių materialaus turto trūkumų nebuvo nustatyta. Bendrovės vadovas T. Č. nurodė, kad jam perėmus vadovavimą jis perėmė ir kompiuterinę techniką, kuri buvo apskaityta įmonės balanse. Tai, kad kompiuterinė technika jam nebuvo perduota, ieškovė tik teigė, tačiau tam įrodyti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė taip pat neįrodė, kad kompiuterinę techniką naudojo atsakovė. Iš atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų yra akivaizdu, kad ji kompiuterinės technikos niekada tiesiogiai nevaldė. Duomenų, kad bendrovės administratorius ar bendrovės direktorius T. Č. būtų reikalavę buvusį darbuotoją L. P. grąžinti bendrovės turtą į bylą nepateikta.Atsakovė nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu. Iš 2012 m. UAB „Megn Group“ balanso matyti, kad kompiuterinė technika yra įsigyta už 4 041,32 Lt (be PVM), šios technikos nusidėvėjimas – 330,03 Lt, todėl likutinė vertė yra 3 711,29 Lt. Kompiuterinė technika buvo įsigyta 2012-09-11, o balanse pateikti duomenys yra laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Taigi kompiuterinė technika per nepilnai keturis mėnesius nusidėvėjo 330 Lt suma. Nuo šios kompiuterinės technikos įsigijimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, todėl kompiuterinės technikos vertė šiai dienai turėtų būti žymiai mažesnė nei jos pirkimo dieną.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog apeliantės vadovavimo BUAB „Megn Group“ laikotarpiu už įmonės lėšas buvo įsigytas kompiuteris, kuris nebuvo naudojamas įmonės veikloje ir kurį savo asmeniniais tikslais naudojo su apeliante susijęs asmuo L. P., šis kompiuteris nebuvo perduotas įmonei tuo metu, kai apeliantė baigė vykdyti savo pareigas. Šių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantė klaidingai nurodo, kad teismas sprendimą priėmė įvertindamas tik ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė buvo įmonės direktorė ir kompiuterinė technika yra jos žinioje, kadangi ieškovė niekada neteigė, kad kompiuterinė technika yra apeliantės žinioje. Atvirkščiai, buvo žinoma, kad kompiuterinė technika yra trečiojo asmens žinioje. Faktinė aplinkybė, kas perėmė kompiuterį iš kompiuteriais prekiaujančios įmonės tapo žinoma tik pagal teismo liudijimą išreikalavus pirminius apskaitos dokumentus iš įmonės UAB „Kompiuterių arsenalas“. Ieškovė nurodo, jog pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimas, ieškinio dalyko ir pagrindų formulavimas yra išimtinė ieškovo teisė ir procesinė pareiga, ir ieškovas, atsižvelgdamas į tarp šalių susidariusį materialinį teisinį santykį, tikslingai pasirinko savo pažeistą teisę ginti, taikant reikalavimus dėl civilinės žalos atlyginimo, o ne dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kadangi toks gynimo būdas geriausiai atitinka bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė, būdama įmonės valdymo organo nariu, įmonės lėšas – 4 890 Lt panaudojo įsigyti kompiuterį ne įmonės veiklos tikslais, šio kompiuterio neperdavė įmonės valdymui ir tuo padarė materialinę žalą. Taip pat nurodo, kad ieškovė žalą grindžia ne įsigyto kompiuterio balansine verte, bet piniginių lėšų suma, kuri buvo išleista įsigyti ne įmonės veiklos tikslams naudojamam kompiuteriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2011-07-08 iki 2012-11-22 buvo ieškovės bendrovės vadovė (b. l. 9–15). 2012-09-11 bendrovė už 4 890 Lt (su PVM) įsigijo kompiuterinę techniką (b. l. 56–57), kuri buvo apskaityta kaip ilgalaikis turtas (b. l. 54). Iškėlus bankroto bylą šis turtas administratoriui nebuvo perduotas, todėl buvo pareikštas ieškinys atsakovei, kaip buvusiai bendrovės vadovei, dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, tačiau atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, mano, kad šiuo atveju ieškovė rėmėsi netinkamu pažeistų teisių gynimo būdu, kadangi turėjo būti reiškiamas ieškinys dėl vindikacijos, taip pat nesutinka su nustatytu žalos dydžiu.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų, nevertino atsakovės nurodytų argumentų, taip pat neįvertino ieškovės argumentų jų pagrįstumo aspektu, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas abstrakčiais teiginiais, nenurodant, kokie konkretūs įrodymai liko neįvertinti ir kokie konkretūs byloje pateikti įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi realios galimybės, remdamasis konkrečiais skundo argumentais, patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nėra ginčo, kad kompiuterinės technikos įsigijimo laikotarpiu bendrovės vadove buvo atsakovė, taip pat neginčijamos aplinkybės, kad šis turtas buvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kad kompiuterinė technika iškėlus bankroto bylą nebuvo perduota administratoriui. Atsakovė tik nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad kompiuterinė technika buvo nupirkta ne įmonės veiklai ir jos tikslams ir kad šis turtas nebuvo perduotas naujai išrinktam direktoriui T. Č.. Tačiau tokias teismo išvadas pagrindžia byloje pateiktas elektroninis atsakovės ir trečiojo asmens T. Č. susirašinėjimas (b. l. 25–27), iš kurio matyti, kad atsakovė faktiškai yra pripažinusi kompiuterį pirkusi ne įmonės veiklai, o neįvardintam asmeniui ir kad buhalterinėje apskaitoje šis turtas neturėjo atsispindėti, kaip ilgalaikis turtas. Toks nurodytų asmenų susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu bendrovės lėšomis įgytas turtas, ką patvirtina sąskaitos išrašas (b. l. 16–17), PVM sąskaita–faktūra (b. l. 56) ir perdavimo aktas (b. l. 57), buvo perduotas neįvardintam asmeniui, todėl nebuvo ir negalėjo būti perduotas naujai išrinktam direktoriui – trečiajam asmeniui T. Č.. Atsakovė teigdama, kad visą turtą yra perdavusi T. Č., šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) ir, kaip jau nustatyta, pati atsakovė elektroniniame susirašinėjime pripažino, kad kompiuterio bendrovėje ir neturėtų būti, o inventorizacijos ar turto perdavimo–priėmimo aktų pasikeitus vadovams nebuvo pateikta, o administratorius nurodė, kad tokie aktai jam nebuvo perduoti (b. l. 48). Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl buvusios bendrovės vadovės atsakomybės už nepagrįstą bendrovės lėšų panaudojimą, įgyjant kompiuterį ne bendrovėms reikmėms, ir jo neperdavus pradžioje bendrovei, o vėliau ir administratoriui.

Dėl turto išreikalavimo ir atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo kaip pažeistų teisių gynimo būdo

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovei prašant atlyginti padarytą žalą, kadangi, apeliantės teigimu, ieškovė šiuo atveju turėtų reikšti ieškinį dėl turto išreikalavimo (vindikacijos), kuriuo ginamos daiktinės savininko teisės. Tačiau bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir dalykas – ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Tik pats ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Todėl ir teisė pasirinkti vieną iš CK 1.138 straipsnyje numatytų pažeistų teisių gynybos būdą priklauso ieškovui, nes tai yra susiję su ieškinio reikalavimo suformulavimu. CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Taigi asmuo, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes.

Ieškovė pareiškė ieškinį priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius ir tokį reikalavimą grindė netinkamu atsakovės, kaip bendrovės vadovės, pareigų vykdymu, dėl ko bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kadangi buvo netinkamai panaudotos bendrovės lėšos įsigyjant kompiuterį, kuris nebuvo skirtas naudoti ir nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Tokiu būdu ieškovė nesiekė susigrąžinti už šias pinigines lėšas įgyto turto – kompiuterio, kurį neaišku kas šiuo metu valdo, o atsakovė teigia, kad ji šio turto neturi. Ieškovė tik reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius atsakovei netinkamai vykdant bendrovės vadovės pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybes, susijusias su ieškovės pareikštu reikalavimu ir jo pagrindu, ir neprivalėjo išeiti už pareikšto reikalavimo ribų. Apeliantė, būdama atsakinga už tinkamą bendrovės turto panaudojimą ir jo išsaugojimą, teigdama, kad turtas turėtų būti grąžintas ieškovei, išreikalaujant jį iš jį užvaldžiusių asmenų, veikdama atsakingai ir rūpestingai tai turėjo atlikti pati, o to nepadariusi yra atsakinga už bendrovei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Byloje nepateikta jokių duomenų, kad kompiuteris būtų buvęs perduotas kam nors darbinėms funkcijoms vykdyti, o jei taip ir būtų buvę, atsakovė, vykdydama savo pareigas, turėjo jį išreikalauti iš asmens, kuriam jis buvo perduotas darbinių funkcijų vykdymui. Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju, kai turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, nenumato konkretaus civilinės teisės gynimo būdo, t. y. nėra numatyta, kad neperduotas turtas turėtų būti išreikalautas natūra, o civilinės atsakomybės taikymą pagrindžiančios nuostatos numato būtent nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė, remdamasis ieškovės nepagrįstai patirtomis piniginėmis išlaidomis (4 890 Lt), įsigyjant kompiuterinę techniką, kuri nebuvo naudojama bendrovės veikloje, t. y. už bendrovės pinigines lėšas faktiškai įgijus turtą kitam asmeniui. Tokiu būdu buvo konstatuotas nepagrįstas piniginių lėšų panaudojimas, bendrovei negavus už tai jokio ekvivalento (šiuo atveju turto), todėl žalos dydis pagrįstai nustatytas, remiantis bendrovės patirtomis išlaidomis, o ne turto netekimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kuomet turėtų reikšmės turto vertė. Dėl šių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog žala turėtų būti nustatyta, remiantis likutine turto verte. Bendrovė šiuo turtu nesinaudojo savo veiklos tikslais, o tik patyrė išlaidas jam įgyti ir turtas nuo įsigijimo buvo kito asmens žinioje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė nuostolių dydį ir nepažeidė CK 6.249 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė