Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. S. 2022 m. spalio 7 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo, kilus žodiniam konfliktui, kurio metu jis susistumdė su R. Š., abiem rankomis įsikibus į šakes, stumdantis ir traukiant jas abiem link savęs, norint tas šakes atimti, R. Š. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant cinkuotos vielos tvoros, nugriuvus R. Š. ir gulint bei laikant šakes ties savo krūtinės sritimi, toliau abejiems stumdantis ir traukiant šakes link savęs, jam (P. S.) paleidus šakes, nukentėjusioji R. Š. šakėmis susimušė krūtinės sritį ir dešinę alkūnę, tokiu būdu dėl uodegikaulio lūžimo bei odos nubrozdinimų dešinės alkūnės sąnario srityje bei poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai R. Š. sveikatą.

Kaltinamasis P. S. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog įvykio dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini), o jo sesuo A. M. buvo lauke. Atbėgusi sesuo pasakė, jog ją užpuolė šuo, paprašė ateiti pažiūrėti. Išėjęs į lauką, pamatė ateinančias R. Š. ir jos dukterėčią S. P.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Sesuo turėjo su savimi pasiėmusi šakes. Šuo puolė, sesuo bandė šakėmis apsiginti nuo šuns. Visi įsikibo į šakes. Jis bandė atimti šakes. Įvyko susistumdymas, kurio metu visi nukrito ant žemės. Nukentėjusioji R. Š. atbula nukrito ant tvoros metalinio stulpelio. Nenorėjo tyčia sužaloti nukentėjusiosios. Tuo metu pro sklypą važiavo traktorius, jis nuėjo pasikalbėti su vairuotoju. Jam sugrįžus, jau buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medicininė pagalba. Pripažįsta, jog dėl neatsargumo galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. spalio 7 d. apie 19.00 val. pas ją į svečius atėjo jos dukterėčia S. P., kuri kartu su savimi atsivedė šunelį ir pasakė, kad prie jos vėl kibo kaimynė A. M., gyvenanti šalia jos namų, tačiau tikslaus jos adreso nežino. Kaimynei A. M. nepatiko, kad jos dukterėčia vedėsi šunelį be pavadėlio. Apie 20.00 val. ji (nukentėjusioji) pasakė dukterėčiai, kad ją palydės, kadangi kitame kaimo gale gyvena šios motina. Joms beeinant (duomenys neskelbtini), netoli jos namų, pamatė stovinčią A. M., kuri buvo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo ir švietė prožektoriumi joms į akis bei laikė rankose šakes. Kitoje kelio pusėje buvo A. M. brolis P. S., kuris gyvena kartu su seserimi. A. M. šakių kotu sudavė vieną kartą S. P. šuneliui, kuris dėl skausmo sucypė, tuomet ši kirto šakių kotu S. P. per dešinę ranką. Kuomet kaimynė A. M. taip pasielgė, ji pati (liudytoja) staigiai griebė už šakių, kad ši daugiau nesimuštų. Jos abi laikė rankomis šakes ir nė viena jų nepaleido. Tuomet iš kitos kelio pusės atėjo A. M. brolis P. S., kuris taip pat sugriebė tas šakes. Staiga A. M. atsitraukė kiek toliau. Tuomet šakes bandė iš jos atimti P. S.. Įsitempusi, ji laikė tas šakes, tačiau jas laikė ir P. S.. Staiga P. S. paleido šakes, o ji pati tuo metu neišlaikė pusiausvyros ir kojomis užsikabinusi už kelio vėžių su šakėmis nukrito aukštielnika į tinklinę cinkuotos vielos tvorą, kurios viršuje buvo spygliuota viela ir ta tvora išvirto. Kai ji nukrito ant tos tvoros, pajuto fizinį skausmą nugaros apačioje, todėl gulėjo ant nuvirtusios tvoros. Po to prie jos iš karto priėjo P. S., kuris vėl bandė ištraukti iš jos šakes, tačiau ji bandė jam jų neatiduoti. Tuo metu, kai jie vienas ir kitas traukė tas šakes jų kotas pataikė jai į krutinės sritį ir dėl to ji jautė nestiprų fizinį skausmą. S. P. pakvietus jos (nukentėjusiosios) sutuoktinį, šis atėmė šakes ir dukterėčia iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą buvo atvykę ir medikai, bet pagalbos jai nereikėjo, nes tuo metu skausmo ji nejautė. Naktį po šio įvykio ji pasijuto blogai, jai labai skaudėjo nugarą, negalėjo apsiversti, todėl ryte nuvyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai nustatė krūtinės ląstos sumušimą ir uodegikaulio lūžį. Po apžiūros ją išleido gydytis į namus. A. M. nesudavė jai nė vieno smūgio. Ji yra supažindinta dėl civilinio ieškinio pareiškimo, tačiau dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 9 – 16, 80 – 83, 98 – 100, 185 – 187).

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. spalio 7 d. tarp 19.00 val. ir 20.00 val. ji ėjo su šuniuku pas savo tetą R. Š.. Jai beeinant keliu, pastebėjo, kad už savo sklypo tvoros stovėjo A. M., kuri iš karto pradėjo ant jos šaukti sakydama „ko čia vaikštai? Tu čia mane provokuoji, šunį prisirišk“. Ji pati atsakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, nes A. M. yra pavojinga visuomenei, kadangi ši puola žmones. A. M. rėkė ir toliau, tačiau ji apsisuko ir nuėjo link savo tetos R. Š. namų. Kai ji atėjo pas savo tetą, šiai papasakojo apie tai, kad A. M. rėkauja, kimba. Pabuvusi pas tetą kelias minutes, nusprendė eiti į namus, o ją palydėti nusprendė ir teta. Joms beeinant kaimo keliu, pastebėjo, kad ant kelio stovi du žmonės – A. M. ir P. S., kurie akivaizdžiai laukė jų, nes A. M. rankoje laikė šakes. Staiga tiek A. M., tiek ir P. S. puolė jas. A. M. šakių kotu vieną kartą trenkė jos šuniui per nugarą, kuris dėl skausmo sucypė. Ji (liudytoja), išsigandusi, pašaukė savo šunį vardu „Ari“, o A. M. vėl staigiai vieną kartą smogė jai į dešinę ranką taip sukeldama fizinį skausmą. Jos teta R. Š., tai pamačiusi, staigiai suėmė už šakių koto norėdama ją apsaugoti. Ir tik spėjo pamatyti, kaip teta laikė už minėtų šakių koto, o daugiau nieko nematė, nes iš karto nubėgo kviesti pagalbos pas dėdę V. Š. į namus, kadangi pati su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono. Atbėgusi pas dėdę, pasakė, kad šis greitai duotų mobilų telefoną, kad galėtų paskambinti į policiją ir pasakė jam, kad šis greitai nubėgtų pažiūrėti, ar nieko neatsitiko tetai. Dėdė iš karto nubėgo pas tetą, o ji paskambino į policiją ir tuo pat metu vėl ėjo link tos vietos, kur įvyko grumtynės ir, pamačiusi ant žemės gulinčią tetą R. Š. ir atsiklaupusį ant žemės dėdę V. Š., išsigandusi, ji vėl paskambino į policiją (1 t., b. l. 67 – 70).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. spalio 7 d. apie 19 val. 30 min. į jo namus atbėgo S. P., kuri pasakė „gelbėkit tetą“. Jis iš karto išbėgo į kiemą link kelio ir išgirdo triukšmą bei pamatė kaimyną P. S., kuris rankose laikė šakes, kurias jis iš karto iš jo atėmė kaip įrodymą. Nori pasakyti, kad jis pats nematė, kaip A. M. užpuolė S. P. ir kaip P. S. užpuolė jo sutuoktinę R. Š., nes tuo metu nebuvo šalia, ten nebuvo ir kitų kaimynų, kurie būtų matę minėtą įvykį (b. l. 73 – 75).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jai yra išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, taip pat išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius. Ji pasinaudoja šia teise ir neduos parodymų prieš savo šeimos narį – brolį P. S. (1 t., b. l. 105 – 107).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, R. Š. pareiškė, jog 2022 m. spalio 7 d. tarp 19.00 – 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo kaimynas P. S. pastūmė ją, dėl ko ji nugara nukrito atsitrenkdama į tinklinę tvorą ir šakėmis kelis kartus sudavė jai į krūtinės sritį ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Į medikus ji kreipėsi 2022 m. spalio 8 d. 12 val. 49 min. ir jai buvo nustatyta krūtinės ląstos sumušimas bei uodegikaulio lūžis. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios R. Š. apklausa. Prie protokolo R. Š. pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją (1 t., b. l. 9 – 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 431/2022 (06) nurodyta, jog R. Š. nustatyta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir uodegikaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl uodegikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje ir poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 89 – 91).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. spalio 7 d. nuo 20 val. 14 min. iki 20 val. 20 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fiksuota išversta metalinės vielos tinklinė tvora. Šios apžiūros metu buvo rastos ir paimtos metalinės šakės mediniu kotu. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 193 – 198).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. lapkričio 16 d. nuo 9 val. 8 min. iki 9 val. 15 min. buvo apžiūrėtos ir aprašytos metalinės šakės mediniu kotu. Apžiūros metu fiksuota, jog bendras šakių ilgis – 1,96 m, šakių kotas yra medinis, jo ilgis – 1,69 m. Šakių pirštai yra metaliniai, jų bendras plotis – 20 cm, pirštų ilgis – 29 cm. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 203 – 204, 210 – 211).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis P. S. kilusio žodinio konflikto metu susistumdė su nukentėjusiąja R. Š., jam abiem rankomis įsikibus į šakes, ir siekiant jas atimti, R. Š. neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus ant cinkuotos vielos tvoros, gulint bei laikant šakes ties savo krūtinės sritimi, o kaltinamajam tuo momentu paleidus šakes, nukentėjusioji šakėmis susimušė krūtinės sritį ir dešinę alkūnę.

BK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvimą, taip pat nustačius, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys.

Byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog paminėti kaltinamojo P. S. neatsargūs ir kartu nusikalstami veiksmai lėmė nukentėjusiosios R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo – uodegikaulio lūžimą, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje bei poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje. Teismo medicinos specialistas patvirtino, jog visi jo nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pirmiau aptartomis aplinkybėmis. Tarp kaltinamojo P. S. neatsargių veiksmų ir nukentėjusiajai R. Š. atsiradusių pasekmių - nustatyto jai nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo P. S. veiksmuose yra visi BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti kaltinamojo ir nukentėjusiosios pareiškimai (2 t., b.l. 41, 42), iš kurių matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir prašo bylą nutraukti. Prašymas priimtinas, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras tam neprieštarauja. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas, sutinka atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas mano, kad ši kaltinamojo neteisėti veiksmai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 5 dalis, BK 38 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 199,39 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiosios R. Š. gydymo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo (1 t., b. l. 222 – 227). Teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrindą bei jo dydį, o dėl šios civilinės ieškovės patirtos žalos atsiradimo atsakingas būtent kaltinamasis P. S.. Todėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132 – 139). Ši kardomoji priemonė P. S. panaikinama įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinės šakės mediniu kotu, kurios saugomos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

P. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalines šakes mediniu kotu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK Nr. 006038.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš P. S. 199,39 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 39 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiosios R. Š. gydymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo. Šios žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už R. Š. gydymą“.

Išaiškinti P. S., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.