- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-143-190/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kategorijos
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-190/2011
Teiseja Jolanta Vegeliene Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
2011 m. kovo 16 d.
Vilnius
teismo posedyje išnagrinejes A. J. (toliau – pareiškejas) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriuje buvo gauti A. J. skundai, kuriuose prašoma pradeti ikiteismini tyrima del Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoju piktnaudžiavimo, biurokratizmo, pareiškejo garbes ir orumo pažeidimo. Pareiškejas praše pradeti ikiteismini tyrima del Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos ir Administraciniu gincu komisijos priimtu sprendimu teisetumo ir pagristumo, taip pat praše juos panaikinti.
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nesant jokiu duomenu, kurie leistu konstatuoti bet kokios veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, padarymo aplinkybes.
Pareiškejas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu, ji apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, prašydamas mineta nutarima panaikinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškejo skunda atmete, motyvuodamas tuo, kad Valstybines medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakydama i pareiškejo keliamus klausimus nepažeide galiojanciu teises aktu, inspekcijos raštai istatymu numatyta tvarka panaikinti nebuvo, todel yra galiojantys ir teiseti.
Teismas taip pat pažymejo, jog A. J. skunde nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos versijos nera pagristos jokiais objektyviais duomenimis, o paremtos prielaidomis ir pareiškejos subjektyviais samprotavimais, pamastymais ir isitikinimais, kas nera vada baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant i tai, teismas padare išvada, jog Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra pagristas ir teisetas, todel jo naikinti nera pagrindo.
Be to teismas pažymejo, jog Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos ar Administraciniu gincu komisijos priimtu sprendimu nagrinejimo klausimas yra ne ikiteisminio tyrimo teisejo kompetencija, todel del šiu istaigu priimtu sprendimu teisetumo ir pagristumo bei ju panaikinimo pareiškejas turi teise kreiptis i Vilniaus apygardos administracini teisma, o del skunduose minimu pažeistu asmens teisiu ar moralines žalos atlyginimo turi realia galimybe savarankiškai kreiptis tiesiogiai i teisma, paduodant ieškini civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Skundu A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarti bei priimti nutarti pradeti ikiteismini tyrima prieš Lietuvos Respublikos institucijas. Pareiškejas taip pat prašo panaikinti:
1) Taurages miesto valstybines medicinines socialines ekspertizes komisijos sprendima 2005-04-04 ekspertizes akta Nr. 1610;
2) Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimus: 2006-03-07 Nr. 1042, 2006-03-07 Nr. DSPVI-1040, 2008-04-03 Nr. R-1394;
3) Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus: 2006-11-15 Nr. 1751, 2008-04-22 Nr. SS-566, 2009-02-05 Nr. R-949, 2009-02-23 Nr. SS-565;
4) Gincu komisijos prie Socialiones apsaugos ir darbo ministerijos 2008-09-22 sprendima Nr. S-108;
5) Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2009-04-20 sprendima Nr. R-1096;
6) Lietuvos Respublikos medicininio audito inspekcijos sprendimus: 2009-12-09 Nr. 4R-2157 (D-424), 2010-07-10 Nr. 4R-1191(D-294), 2010-08-19 Nr. 4R-1373 (D-359), 2010-09-13 Nr. 4R-1491 (D-390);
7) Vyriausiosios administraciniu gincu komisijos sprendima 2010-08-13 Nr. 7R-115 (2010/02-4R-250).
Pareiškejas teigia, jog nei Lietuvos Respublikos generalines prokuratura, nei Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas neanalizavo jo pateiktu medicininiu dokumentu, kurie patvirtinba, kad jis yra patyres rimtu sužalojimu. A. J. pažymi, jog kencia didelius skausmus, taciau jam šiuo metu Alytaus pataisos namuose nesuteikiamas reikiamas gydymas ir medikamentai, nes aukšciau minimu sveikatos instituciju sprendimai neatspindi jo sveikatos bukles.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo skundas atmestinas.
Išnagrinejes A. J. skunda bei Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos pateikta medžiaga, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pagristai atmete pareiškejo skunda del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, kadangi nenustatyta duomenu, kad butu padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Lietuvos Respublikos BPK 2 str. ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Taciau pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes (Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d.).
Apeliacines instancijos teismas, susipažines su pareiškejo skundo argumentais bei pateikta medžiaga, sprendžia, kad nera faktiniu duomenu, kurie leistu pagristai manyti, jog pareiškejo minimu medicinos bei kitu istaigu vadovai ar darbuotojai padare baudžiamojo istatymo uždraustas veikas.
Tiek prokuroras savo nutarime, tiek ir ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiamojoje nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisake del A. J. skundo motyvu, tokioms išvadoms pritaria ir Vilniaus apygardos teismas. Pažymetina, jog visuose A. J. skunduose destomi faktai yra susije, anot pareiškejo, su jo ligu bei darbingumo lygio neteisingu nustatymu bei netinkamu teikiamu medicininiu gydymu. Butent ši aplinkybe ir pareiškejo netenkinanciu sprendimu del jo darbingumo lygio priemimas leidžia apeliacinei instancijai daryti išvadas apie A. J. nepagrista bei neobjektyvu medicinos istaigu darbuotoju veiksmu ivertinima. Be šiu vertinimu skunduose ir prie ju pridetuose dokumentuose nera jokiu konkreciu objektyviu duomenu apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus.
A. J. skunde Vilniaus apygardos teismui nenurodo jokiu nauju aplinkybiu, o pateikia analogiškus argumentus kaip ir skunduose Lietuvos generalinei prokuraturai bei Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui. Skunda nagrinejantis teismas, susipažines su medžiaga, pažymi, jog visu skunduose minimu istaigu darbuotojai atliko teisetus veiksmus ir vykde savo profesines pareigas.
Pareiškejo A. J. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius del minetu istaigu darbuotoju nusikalstamu veiksmu apeliacines instancijos teismas traktuoja kaip asmenine pareiškejo nuomone, kuri pagrista tik subjektyviu faktu interpretavimu ir nepatvirtinta jokiais objektyviais irodymais. Tai, jog pareiškejas nesutinka su priimtais jo atžvilgiu nepalankiais sprendimais del darbingumo lygio nustatymo, nereiškia jog mineti sprendimai yra neteiseti ir nepagristi bei priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos istatymu bei kitu teises aktu nuostatas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 65 str., 173 str. pareiškejo skundas nagrinejamas tik del ikiteisminio tyrimo teisejo atliekamu proceso veiksmu ir jo priimtu nutarciu pagristumo ir teisetumo, todel kiti A. J. skundo teiginiai nesvarstytini.
Atkreiptinas demesys ir i tai, jog tiek prokuroras savo nutarime, tiek ir ikiteisminio tyrimo teiseja nutartyje pareiškejui išaiškino, jog jis del Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos ar Administraciniu gincu komisijos priimtu sprendimu teisetumo ir pagristumo bei ju panaikinimo turi teise kreiptis i Vilniaus apygardos administracini teisma, o del skunduose minimu pažeistu asmens teisiu ar moralines žalos atlyginimo turi realia galimybe kreiptis tiesiogiai i teisma, paduodant ieškini civilinio proceso tvarka arba skunda Administraciniu bylu teisenos istatymo numatyta tvarka.
Esant šioms aplinkybems naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarti ir Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.
nutare:
A. J. skunda atmesti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.