Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1008-42/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-16
Bylos Nr.
2A-1008-42/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
V., A. L., R.
Advokatai
Singrida Samoškienė, Aušra Ručienė
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1008-42/2008Procesinio sprendimo kategorija 30.9.2; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja I.SabaitienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei D. K. , jos atstovei advokatei Singridai Samoškienei, atsakovui A. K. , jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, trečiajam asmeniui V. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. , tretiesiems asmenims A. L. , R. A. , A. R. , V. K. , Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl nuosavybės teisių pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. K. ieškiniu prašė teismą pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį atsakovo A. K. vardu registruoto turto, -1/4 dalį pastato (poilsio namų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovu susipažino 1997 m. rudenį, o 1998 m. birželio mėnesį susitarė neįregistravę santuokos gyventi kartu kaip šeima ir vesti bendrą ūkį. Iš pradžių nuomavo butą Kaune, tačiau vėliau apsisprendė įsigyti nuosavą būstą, nes buvo suinteresuoti sukurti savo šeimai pagrindą. Iš pažįstamų sužinojo, jog Karmėlavoje yra išparduodami pastatai, kuriuos galima įsirengti kaip kotedžus (blokuotus butus). Kartu su atsakovu apžiūrėjo pastatą, kadangi kaina buvo prieinama, nutarė dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyti. Tokiu būdu, 1998-09-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iš bendrai skolintų lėšų įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu. Skolą grąžino gyvendami kartu iš bendrų lėšų. Patalpas įsigijo neįrengtas, todėl visų pirma uždengė stogą, įstatė langus ir įsirengė vieną gyventi tinkamą patalpą, atskirą įėjimą. Šiuos visus darbus atliko bendromis lėšomis ir bendru jos, atsakovo bei jos vaikų (iš ankstesnės santuokos) darbu. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį po truputį įsirenginėjo patalpas, - sudėjo grindis, įrengė laiptus, atliko vidaus apdailą, įsigijo baldus, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus. Taip pat pertvarkė rūsį įsirengė pirtį, katilinę, patalpą malkoms laikyti, įsirengė garažą, pirmame aukšte - naujai įsirengė tualetą su vonia, virtuvę, antrame aukšte - įrengė keturis kambarius ir tualetą bei dušo kabiną. Gyvendami faktinėje santuokoje 1999-06-18 susilaukė dukters Monikos, kurią augino, auklėjo ir išlaikė abu kartu. Faktinėje santuokoje gyveno daugiau nei devynerius metu. Aplinkiniai visuomet juos laikė šeima. Iki šiol kartu su atsakovu lankydavo tiek jos, tiek atsakovo gimines bei draugus, dalyvaudavo šventėse, gimtadieniuose bei laidotuvėse. Visos pajamos vedant bendrą ūkį, buvo naudojamos bendriems reikalams

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino D. K. nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovo A. K. vardu registruoto turto, - ¼ dalį pastato ( poilsio namų) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2K2p, esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš A. K. ieškovės D. K. naudai 2727 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2000 Lt atstovavimo išlaidų, 400 Lt antstolio išlaidoms padengti bei valstybei 92,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas surinktų įrodymų pagrindu nustatė, kad ieškovė su atsakovu nuo 1998 m. gyveno nuomojamame bute, vėliau - ginčo patalpose kaip šeima (bendrai tvarkė namų ūkį; įsigijo ir įrengė ginčo patalpas nors santuoka nebuvo įregistruota. 1999 m. birželio 18 d. susilaukė, augino ir auklėjo dukrą M. K. , abiejų lėšas naudojo bendroms reikmėms, taip pat patalpų remontui; atsakovui patekus į avariją Vokietijoje, jis pagalbos kreipėsi ne į savo seserį, buvusią žmoną ar vaikus, o į ieškovę; pažįstami ir kaimynai juos vertino kaip šeimą; viešumoje tarpusavio santykius jie demonstravo kaip sutuoktiniai, nes kartu ėjo į vestuves, laidotuves, todėl teismas darė išvadą, jog faktiniai ieškovo ir atsakovės santykiai nuo 1998 metų atitiko santuokinius ryšius. Taip pat remiantis 1964 m. CK 472 straipsniu, 474 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad ieškovė pripažintina ginčo turto bendraturte. Sprendime nurodoma, jog remiantis 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, jog bendraturčių dalys yra lygios, todėl teismas laikė, kad tai, kiek kuris iš sugyventinių panaudojo lėšų turtui įsigyti, teisiškai nereikšminga. Toks nuosavybės atsiradimo pagrindas, teismo nuomone, atitinka ir CK 4.47 straipsnyje nustatytus pagrindus. Be to, teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas pažeidė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi su ieškove nuo 1997 metų bendro ūkio apeliantas nevedė, nes tuo metu buvo santuokoje su V. K. , o ginčo pastatai įgyti už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtas bei skolintas iš sesers R. Z. lėšas. Ginčo pastatai priklauso apeliantui ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šioje byloje atsakove turėjo būti patraukta V. K. . Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos.

2) ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie investuotas lėšas į ginčo turtą bei nepateikė jokių įrodymų, kad būtu darbu prisidėjusi prie nuosavybės kūrimo, todėl teismas netinkami taikė 1964 m. CK 474 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. K. prašo jį atmesti, o teismo sprendimo nekeisti. Nurodė, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo sprendimui panaikinti. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog ginčo turto įsigijimo metu apeliantas kartu gyveno su sutuoktine V. K. ir su ja kartu vedė bendrą ūkį. Šį argumentą paneigia byloje esantys šalių paaiškinimai, liudytojų – R. L. , R. K. . L. Č. , S. V. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos. Teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. K. prašo teismą jį tenkinti ir sprendimą panaikinti. Nurodo, jog priimant sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi teismas rėmėsi CK normomis reglamentuojančiomis jungtinę veiklą ir bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau tarp šalių jokios jungtinės veiklos sutarties sudaryta nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. L. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pilnai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ieškinį tenkino pagrįstai. Apelianto argumentai, kad jis kartu negyveno su ieškove, su ja nevedė bendro ūkio ir kad jis vienas įsigijo ir įsirengė ginčo turtą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo spendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d.)

Ieškovė teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį atsakovo vardu įregistruoto turto – 1/4 dalį pastato (poilsio namų), esančio (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas A. K. , neįregistravę santuokos, tačiau siekdami sukurti bendrąją nuosavybę, pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, 1998 m. rugsėjo 8 d. įgijo 1/4 dalį pastato (poilsio namų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2K2p, esantį (duomenys neskelbtini), kurį bendromis lėšomis bei darbu įrengė ir rekonstravo.

Šioje byloje apeliacinio skundo dalykas iš esmės yra asmenų jungtinės veiklos kylančius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įstatymų, taikytinų susitarimui sukurti bendrąją nuosavybę, išaiškino, kad tokiems santykiams taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis 3K-3-1029/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis 3K-3-885/2002, 2004 m. sausio 14 d. nutartis 3K-3-37/2004, 2008 m. spalio 6 d. nutartis 3K-3-479/2008)

Apylinkės teismas pagrįstai šiems santykiams taikė 1964 m. Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias asmenų jungtinę veiklą, nes šalių teisiniai santykiai atsirado galiojant šiam kodeksui. 1964 m.CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1,2 dalys). Dalyvių įnašai pinigais gali būti jų asmeninės santaupos ar bet kokios kitokios pajamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 1998 m birželio mėnesio apsigyveno išnuomotame bute, o nuo 1998 m. rudens įsikėlė į nupirktas ir nepilnai įrengtas ginčo patalpas, kurias įgijo 1998 m. rugsėjo 8 d. už skolintas lėšas. Atsakovas nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu, nes nebuvo nutraukęs santuokos su trečiuoju asmeniu V. K. . Pažymėtina, kad šalių nekilnojamasis turtas buvo įgytas už palyginti nedidelę pinigų sumą (12 500 Lt), neįrengtas ( be stogo, langų), todėl siekdami apsigyventi ginčo patalpoje, šalys savo lėšomis bei darbu įrengė nedidelę tinkamą gyventi patalpą bei atskirą įėjimą. Tretysis asmuo A. L. patvirtino, kad ieškovė kartu su atsakovu rūpinosi nekilnojamojo turto pirkimu (jį apžiūrėjo, dalyvavo sudarant sandorį), o vėliau savo bei vaikų pastangomis šį turtą įrengė. L. R. L., R. K. , L. Č. , S. V. parodė, kad šalys gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė namų ūkį, įsirengė įgytas patalpas, kartu dalyvavo pobūviuose.

Pažymėtina, kad šalims 1999 m. birželio 18 d. gimė dukra M. K. , kurią jie kartu auklėjo ir išlaikė, be to, faktinėje santuokoje šalys gyveno daugiau negu devynerius metus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šalys dalyvaudamos turto kūrime lėšomis, asmeniniu darbu, siekė turėti daiktą asmenine nuosavybe kiekvienam, todėl ieškovei nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato pripažinta pagrįstai (CK 474 str.)

Laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas buvusiems sutuoktiniams (A. K. ir D. K. ) vedant bendrą ūkį. Iš Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-11797/98 esančio D. K. rašyto ieškininio pareiškimo turinio bei teismo sprendimo matyti, kad atsakovas jau eilę metų nesirūpina šeima, girtauja, sutuoktiniai keturis mėnesius šeimyninių ryšių nepalaiko, atsakovas gyvena su kita moterimi, šeimos lėšos nėra bendros. Be to, ir pats atsakovas nuosekliai teigė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo iš skolintų, o ne iš santuokinių lėšų.

Be to, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad tretysis asmuo byloje V. K. turėjo būti patraukta atsakove. Tačiau ji apeliacinio skundo dėl to nepadavė, byloje savarankiško reikalavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl jos teisių ir pareigų.

Laikytina, kad apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo A. K. a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K. a/k (duomenys neskelbtini) 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei 27 (dvidešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkas Antanas BurdulisTeisėjai Virginija GudynienėNeringa Venckienė