Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-03 · Administracinė byla Nr. A-756-404-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
A-756-404-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Ž. B., A. B., T. B., V. K., A. K., L. Š., R. Š., D. K., J. P.
Trečiasis asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
Kėdainių rajono apylinkės teismui
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-756-404/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. B. , A. B. , T. B. , V. K. , A. K. , L. Š. , R. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. B. , A. B. , T. B. , V. K. , A. K. , D. K. , J. P. , L. Š. , R. Š. skundą atsakovui Kėdainių rajono apylinkės teismui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl dalies atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami 1) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: V. K. nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31 – 31 320,71 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 – 6679,2 Lt, viso 37 999,91 Lt; A. K. nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31 – 23 854,90 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 – 4 765,6 Lt, viso 28 620,5 Lt; R. Š. nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31 – 22 411,73 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 - 4 765,6 Lt, viso 27 177,33 Lt, D. K. nuo 2004-05-18 iki 2007-12-31 – 20 491,01 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-02-01 – 1 487,26 Lt, viso 21 978,27 Lt; L. Š. nuo 2004-11-30 iki 2007-12-31 – 8 857,18 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 – 4 453,18 Lt, viso 13 310,36 Lt; T. B. nuo 2005-03-03 iki 2007-12-31 – 1 6571,88 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 – 4 538,73 Lt, viso 21 110,61 Lt; Ž. B. nuo 2005-04-29 iki 2007-12-31 - 15 924,58 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 – 4 533,62 Lt, viso 20 458,2 Lt; A. B. nuo 2005-06-16 iki 2007-12-31 – 15 898,67 Lt bei nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 – 4 765,6 Lt, viso 20 664,27 Lt; J. P. nuo 2005-06-16 iki 2007-11-29 – 7 017,64 Lt (pareiškėja antrus metus vaiko priežiūros atostogose); 2) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimą pareiškėjams, atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą bazinę mėnesinę algą; 3) priteisti delspinigius už laiku neišmokėtą atlyginimą: A. K. – 15 869,34Lt (25 046,30 x 1 056 x 0,06), R. Š. – 14 954,95 Lt ( 23 603,13 x 1 056 x 0,06), D. K. - 13 682,56 Lt (21 948,27 x 1 039 x 0,06), L. Š. – 5 313,69 Lt ( 9 928,41 x 1 892 x 0,06), T. B. – 8 707,85 Lt ( 17 698,88 x 820 x 0,06), Ž. B. – 7 949,45 Lt (17 051,58 x 777 x 0,06), A. B. – 7 546,98 Lt ( 17 090,07 x 736 x 0,06), J. P. – 3 098,99 Lt (7 017,64 x 736 x 0,06), V. K. - 20 902,79 Lt (32 990,51 x 1 056 x 0,06); 4) kiekvieno pareiškėjo naudai priteisti po 5 procentų metines palūkanas nuo kiekvienam pareiškėjui priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad iki 2000-08-29 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas), nustatančio teisėjams atlyginimo skaičiavimą, priėmimo atlyginimai teisėjams buvo skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas). Apylinkės teismo teisėjų atlyginimas iki 2000-09-29 Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priėmimo buvo skaičiuojamas pagal Nutarime įtvirtintą formulę. 1999-12-23 teisingumo ministro įsakymu Nr. 370 apylinkės teismo teisėjams laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 40 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas (įsakymo 1 p.). Šio įsakymo 2 punkte buvo nurodyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respubliko teisėjų darbo apmokėjimo įstatymui, įsakymas pripažįstamas netekusiu galios. 2000-08-29 priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės politikų teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas numatė naują formulę, pagal kurią turėjo būti skaičiuojamas apylinkės teismų teisėjų atlyginimas. Šio įstatymo 7 straipsnis numatė įstatymo įgyvendinimo tvarką ir nustatė pereinamąjį laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2003-07-01, per kurį teisėjams turi būti mokamas darbo užmokestis pagal šį įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-07-12 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjūčio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, įtvirtinanti pereinamąjį laikotarpį, ir šio įstatymo priedėlio II skirsnis ,,Teisėjų pareiginės algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teisėjų, kurių darbo užmokestis yra didesnis už šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, darbo užmokesčio mažinimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Taip pat pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu į teisėjo pareigas paskirtiems asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal tas šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teisėjų atlyginimų mažinimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2004 m. balandžio 2 d. Teismų taryba nutarimu Nr. 207 „Dėl pritarimo darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikai“ nutarė pritarti darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio paskaičiavimo metodikai, tačiau minima metodika nėra norminis aktas, o teisėjams faktiškai atlyginimas skaičiuojamas pagal Nutarimą. Skaičiuojant pagal Įstatymą darbo užmokestis būtų mažesnis. Atsakovas pareiškėjams moka ir priedus, numatytus Nutarimu. Pareiškėjų teigimu, kadangi jų atlyginimo dydis priklausimas nuo bazinio mėnesinio atlyginimo, didėjant šiam (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-16 nutarimu Nr.1604 bazinė mėnesinė alga nuo 2004-05-01 nustatyta 115 Lt, vietoje buvusio 105 Lt, o 2007-09-26 nutarimu nuo 2008-01-01 - 128 Lt) turėjo būti perskaičiuoti ir pareiškėjų atlyginimai. Padidėjus pagrindiniam atlyginimui, atsakovas privalėjo mokėti ir atitinkamai padidėjusį priedą už darbo stažą, nes pagal Nutarimo 2 priedą atlyginimo priedas už ištarnautus metus skaičiuojamas procentais nuo pagrindinio atlyginimo. Dėl delspinigių pareiškėjai nurodė, kad 1996-02-20 Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme Nr. 1-1214 numatyti delspinigiai yra sankcija darbdaviui, mokami darbuotojo naudai. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyti delspinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka. Iš atsakovo turėtų būti priteista 0,06 procentų delspinigių nuo laiku neišmokėtos teisėjų atlyginimų sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Delspinigiai turėtų būti priteisti iki 2008-02-01. Dėl palūkanų priteisimo pareiškėjai nurodė, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tai numato CK 6.261, 6.210 straipsniai. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovu šioje byloje turi būti Kėdainių rajono apylinkės teismas. Valstybė nėra tiesioginis ginčo teisinio santykio dalyvis. Teismo sprendimu patenkinus reikalavimą, būtų sukurta tiesioginė pareiga tik atsakovui, kitų asmenų (valstybės) pareiga aprūpinti Kėdainių rajono apylinkės teismą lėšomis, reikalingomis užtikrinti atlyginimų mokėjimą, kyla kitais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas Kėdainių rajono apylinkės teismas pareiškėjų prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiškėjų prašymą prašė atmesti. Paaiškino, kad teisėjams atlyginimai skaičiuojami pagal 2000-09-29 Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, taikant MMA (šiuo metu pareiginės algos baziniai dydžiai) ir vadovaujantis Teisėjų tarybos 2004-04-02 nutarimu Nr. 207 ,,Dėl pritarimo darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikai“. Metodikoje nurodyta, kad be teisėjo pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagal 2000 m. įstatymą, teisėjams mokamas ir skirtumas tarp teisėjo atlyginimo, nustatyto Įstatyme, ir iki tol gauto teisėjo atlyginimo. Teisėjų atlyginimai šiuo metu skaičiuojami ne pagal Nutarimą. Tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjai neįrodė, kad nuo2004-05-01 atlyginimas jiems būtų sumažėję, o būtent tai ir draudžia Konstitucinio Teismo sprendimuose suformuota konstitucinė doktrina.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Kėdainių rajono apylinkės teismo pareiškėjams neišmokėto atlyginimo dalį: V. K. nuo 2004-05-01 iki 2008-05-01 - 37 999,91 Lt, A. K. nuo 2004-05-01 iki 2008-05-01 – 28 620,50 Lt, R. Š. nuo 2004-05-01 iki 2008-05-01- 27 177,33 Lt, D. K. nuo 2004-05-18 iki 2008-02-01 – 21 978,27 Lt, L. Š. nuo 2004-11-30 iki 2008-05-01 –13 310,36 Lt, T. B. nuo 2005-03-03 iki 2008-05-01 –21 110,61 Lt, Ž. B. nuo 2005-04-29 iki 2008-05-01 –20 458,20 Lt, A. B. nuo 2005-06-16 iki 2008-05-01 –20 664,27 Lt, J. P. nuo 2005-06-16 iki 2006-11-29 – 7 017,64 Lt, įpareigojo Kėdainių rajono apylinkės teismą nuo 2008 m. gegužės 1 d. tęsti V. K. , A. K. , R. Š. , L. Š. , T. B. , Ž. B. , A. B. , J. P. atlyginimo mokėjimą, atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą bazinę mėnesinę algą. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad atlyginimo pareiškėjams mokėjimas yra atsakovo pareiga, kurią jis vykdo netinkamai, neteisingai apskaičiuodamas pareiškėjams mokamo atlyginimo dydį. 1993 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ Lietuvos Respublikos Seimas nutarė: „Nustatyti, kad iki bus patikslinti atitinkami įstatymai, Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, [...] tarnybinius atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-24 priėmė nutarimą Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, kuriuo patvirtinti Lietuvos Respublikos teismų teisėjų tarnybiniai atlyginimai, teisėjų tarnybinių atlyginimo priedai už ištarnautą laiką. 1998-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 382 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ 1 punktu nuo 1998-04-01 bazinė mėnesinė alga buvo nustatyta 105 Lt . Vadovaujantis šiais teisės aktais, apylinkės teismo teisėjų atlyginimas iki 2000-09-29 Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priėmimo buvo skaičiuojamas pagal Nutarime pateiktą formulę. Apylinkės teismo teisėjo darbo užmokestį sudarė tarnybinis atlyginimas, kuris lygus apylinkės teismo teisėjo koeficiento, nustatyto Nutarimo pirmame priede, ir minimalios bazinės algos, sandaugai (28 teisėjams, x 105= 2940 Lt ir 33 teismo pirmininkui) plius priedas už ištarnautą laiką, kuris lygus tarnybinio atlyginimo ir procentinio koeficiento už ištarnautą laiką sandaugai, plius 40 proc. tarnybinio atlyginimo priedas, nustatytas teisingumo ministro įsakymu Nr. 307.

2000-08-29 priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės politikų teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. VIII-1904 numatė kitą teisėjų atlyginimų skaičiavimo formulę. Įstatymo 7 straipsnis nustatė įstatymo įgyvendinimo tvarką ir numatė pereinamąjį laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2003-07-01, per kurį teisėjams turi būti mokamas darbo užmokestis pagal šį įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-07-12 nutarimu pripažino, kad Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjūčio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, įtvirtinanti pereinamąjį laikotarpį, ir šio įstatymo priedėlio II skirsnis ,,Teisėjų pareiginės algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teisėjų, kurių darbo užmokestis yra didesnis už šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, darbo užmokesčio mažinimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Taip pat pripažinta, kad Įįstatymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu į teisėjo pareigas paskirtiems asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal tas šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teisėjų atlyginimų mažinimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalę nuo minėto Konstitucinio Teisino nutarimo paskelbimo dienos t.y. nuo 2001-07-12 nurodytos Įstatymo normos negali būti taikomas.

2004-04-02 Teismų taryba nutarimu Nr. 207 „Dėl pritarimo darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikai“ nutarė pritarti darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio paskaičiavimo metodikai. Pagal šią teisėjų atlyginimo apskaičiavimo metodiką apylinkės teismo teisėjams (pareiškėjams) darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Nutarimą, Įstatymą ir teisingumo ministro 1999-12-23 įsakymą Nr. 370. Teismas, palyginęs visų Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų darbo užmokesčio dydžius, apskaičiuotus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką bei priimtą Įstatymą, nustatė, kad didesnis darbo užmokestis buvo numatytas Nutarime. Visiems teisėjamas atlyginimas mokamas vienodai, t.y. pagal Nutarimą, tačiau pareiškėjai Ž. B. , A. B. , T. B. , J. P. , L. Š. teisėjais Kėdainių rajono apylinkės teisme pradėjo dirbti 2004- 2005 metais, jie jokio pastovaus atlyginimo, nustatyto Nutarimu, nebuvo gavę, todėl jiems negali būti pridedamas joks atlyginimų skirtumas.

Teismas pažymėjo, kad, nors Konstitucinio Teismo nuomone, teisėjų atlyginimai turi būti nustatomi įstatymu, įstatymų leidėjas iki šiol nepriėmė įstatymo, kuris nustatytų teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles, nemažinant teisėjų gauto darbo užmokesčio. Nesant kito įstatyminio reglamentavimo teisėjų atlyginimai iki šiol skaičiuojami pagal Nutarimo 1 priede įtvirtintus koeficientus. Pareiškėjams – Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjams – taikomas koeficientas – 28, teismo primininkui – 33, kuris yra dauginamas iš bazinės mėnesinės algos, o ne iš Nutarime nurodyto pastovaus dydžio. Bazinės mėnesinės algos dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2003-12-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1604 „Dėl mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio padidinimo“ buvo nutarta nuo 2004-05-01 patvirtinti bazinę mėnesinę algą – 115 Lt, 2007-09-26 nutarimu Nr. 1023 nuo 2008-01-01 patvirtinta bazinė mėnesinė alga 128 Lt. Kadangi šiuose nutarimuose nenurodyta, kad jie taikomi ne visiems subjektams, kuriems darbo užmokestis paskaičiuojamas bazinės mėnesinės algos pagrindu, teismas padarė išvadą, kad nuo 2004-05-01 visų kategorijų darbuotojams, kuriems darbo užmokestis skaičiuojamas bazinės mėnesinės algos pagrindu, darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas nuo 2004-05-01 taikant 115 Lt dydžio bazinę mėnesinę algą o nuo 2008-01-01 – 128 litų. Padidėjus bazinei mėnesinei algai, padidėja pareiginė alga. Padidėjus pareiginei algai, atitinkamai turėjo padidėti ir priedas už ištarnautus Lietuvos Valstybei metus. Nesant atitinkamo teisinio reguliavimo, siekiant, kad teisėjams būtų mokami aiškiais skaičiavimo principais pagrįsti atlyginimai, Teismų Taryba 2003-03-07 nutarimu Nr.84 nustatė tvarką, kuria turi būti skaičiuojami ir mokami atlyginimai ir jų priedai teisėjams. Pagal šią tvarką asmeniui, paskirtam į teisėjo pareigas iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo arba šiame įstatyme nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, turi būti mokamas teisėjo tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) priedas už ištarnautą laiką, kurio (kintantys) dydžiai nustatyti Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ 2 priede.

Teismas, atsižvelgdamas į teisėjų atlyginimo teisinių santykių reguliavimą, teisėjų gauto atlyginimo dydį, Konstitucinio Teismo 1999-12-21, 2001-07-12, 2006-03-28 nutarimuose ir 2000-01-12, 2006-08-08 sprendimuose suformuotą oficialią konstitucinę doktriną bei vadovaudamasis Konstitucijos 6, 109 straipsniais, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais, suformuota teisėjų atlyginimų skaičiavimo praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjai įgijo teisę gauti Nutarime nustatyto dydžio atlyginimą. Pareiškėjams skaičiuojant darbo užmokestį pagal minėtą Nutarimą, turi būti taikoma tokia bazinė mėnesinė alga, kuri tam tikru laikotarpiu nustatyta Vyriausybės nutarimais. Atsakovas taip pat įpareigotinas tęsti pareiškėjams, išskyrus D. K. , kuri nuo 2008-02-01 nebedirba Kėdainių rajono apylinkės teisme, atlyginimo mokėjimą, atsižvelgiant į mokėjimo dieną galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą bazinę mėnesinę algą. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje atsakovas neprašė taikyti senaties, todėl V. K. , A. K. ir R. Š. , D. K. , L. Š. neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina nuo skunde nurodytų datų.

Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas atmetė, nurodęs, kad pareiškėjams atlyginimas buvo išmokamas laiku. Ginčas kilęs ginčas dėl atlyginimo skaičiavimo tvarkos, o ne pavėluoto jo išmokėjimo. Nesant atsakovo kaltės dėl pavėluoto atlyginimo išmokėjimo, pareiškėjų reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.

Reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas atmetė, nurodęs, kad tam nėra Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjams atlyginimas buvo mokamas reguliariai ir toks, koks buvo paskaičiuotas, ginčas dėl atlyginimo skaičiavimo tvarkos ir dydžio sprendžiamas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra neįvykdytos piniginės prievolės, kadangi, kaip jau buvo minėta atlyginimo skirtumas nebuvo ir nėra priskaičiuotas pareiškėjams ir atitinkamai įformintas. Nesant fiksuotos sumos ir termino piniginei sumai sumokėti, negalima teigti, kad prievolė aplamai yra ir ji laiku neįvykdyta. Pareiškėjų nurodoma prievolė, dėl kurios netinkamo vykdymo sprendžiamas ginčas, gali būti sukurta tik šiuo teismo sprendimu, todėl jos įvykdymo terminas negali būti praleistas. Be to, minėtos palūkanos numatytos Civilinio kodekso reglamentuojamų santykių sričiai. Darbo santykiams reguliuoti yra specialūs įstatymai, kuriuose už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą darbdaviui kaip sankcija yra numatyti delspinigiai.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai Ž. B. , A. B. ,T. B. , V. K. , A. K. , L. Š. , R. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-05-22 sprendimą dalyje, kurioje atmesti apeliantų reikalavimai dėl delspinigių nuo laiku neišmokėtos teisėjų atlyginimų sumos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo kiekvienam apeliantui priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ir priimti naują sprendimą – skundą šioje dalyje patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pripažinus, kad nustatytu laiku pareiškėjams dėl atsakovo kaltės neteisėtai buvo mokamas ne visas priklausantis atlyginimas, pareiškėjams turėjo būti priteisti ir 1996-02-20 Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme Nr. 1-1214 numatyti delspinigiai nuo laiku neišmokėtos atlyginimų dalies. Darbo užmokestis pavėluotai buvo mokamas ne dėl pareiškėjų kaltės, todėl šiuo atveju preziumuojama darbdavio kaltė.

2. Atsakovas, nustatytu laiku teisėjams mokėdamas neteisingai apskaičiuotą, t.y. ne visą jiems priklausantį atlyginimą, praleido prievolės įvykdymo terminą. Delspinigiai, kurie yra ir sankcija darbdaviui, ir kompensacija darbuotojui už laiku negautas sumas, byloje yra apskaičiuoti tik iki 2008-02-01 ir nekompensuoja jau po šios datos pareiškėjų patiriamų nuostolių dėl neteisėtai neišmokėtos atlyginimo dalies. O būtent CK 6.37 straipsnio 32 dalyje numatytos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip vadinamosios procesinės palūkanos, ir atlieką šią kompensacinę funkciją. Tokio pobūdžio palūkanų darbo santykius reguliuojantys įstatymai nenumato, tačiau pagal CK 1.1. straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai, jos gali, o pareiškėjams pareiškus reikalavimą, privalo būti priteisimos iš atsakovo.

Pareiškėja D. K. pareiškė prisidėjimą prie pareiškėjų apeliacinio skundo, kuriuo prašo pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir , bylą išsprendus iš esmės, pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Konstitucinio Teismo 2001-07-12 nutarimu Įstatymo 4 straipsnio l dalis (teisėjų pareiginės algos skaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintus minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio koeficientus), Įstatymo 5 straipsnio l dalis (teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d.), Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies l punktas (teisėjams, kurių vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas iš trijų paskutinių mėnesių tarnybinių atlyginimų (pareiginių algų) ir iš paskutinių dvylikos mėnesių nustatytų priedų ir priemokų yra didesnis už šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, įsigaliojus šiam įstatymui, mokamas iki tol gautas darbo užmokestis ir 2000 metais nedidinamas) ištyrus pripažinta, kad neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, esant galiojančiam įstatymui ir jo nuostatoms, pririšusioms teisėjų atlyginimo skaičiavimą prie MMA, teisiškai nėra įmanoma ignoruoti galiojančių įstatymo nuostatų ir skaičiuoti teisėjų atlyginimus pagal iki įstatymo priėmimo galiojančią tvarką.

2. Teismų Taryba 2004-04-02 priėmė nutarimą Nr. 207 ,,Dėl pritarimo darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikai“. Šiuo nutarimu patvirtintos metodikos 4 punktas nustato, kad pereinamuoju laikotarpiu teisėjais paskirtų asmenų atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir iki 2001-01-01, t.y. iki pereinamojo laikotarpio pradžios, teisėjais paskirtų asmenų gaunamas atlyginimas. Metodikoje taip pat išaiškinta, kad teisėjams atlyginimai skaičiuojami pagal 2000 m. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, taikant MMA (šiuo metu - pareiginės algos baziniai dydžiai), Įstatymas nėra pripažintas antikonstituciniu, ir teisėjų atlyginimai priklauso nuo šio dydžio, o ne nuo bazinės mėnesinės algos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, bazinės mėnesinės algos dydis taikytinas toms darbuotojų grupėms, kurioms jis ne skaičiuojamas, o reglamentuojamas teisės aktų.

3. Teismas ir be atsakovo reikalavimo negalėjo priteisti su darbo santykiais susijusių sumų daugiau kaip už trejus metus. Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas trejų metų terminas savo pobūdžiu yra materialinis teisinis terminas.

Tretysis suinteresuotas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo pareiškėjų apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjų Ž. B. , A. B. , T. B. , V. K. , A. K. , L. Š. , R. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Šiuo atveju pareiškėjai – teisėjai. Sprendžiant bylą pirmiausia svarbu nustatyti ginčo materialinio teisinio santykio subjektus, lemiančius ir asmenų procesinę padėtį byloje.

Teisėjo tarnybos santykiai susiklosto tarp valstybės ir teisėjo, kaip valstybės pareigūno. Teisėjui atlyginimą teisės aktais nustato valstybė, o teismas jį tik išmoka. Iš pareiškėjų skundo turinio, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atsiliepimo matyti, kad ginčo esmė – atlyginimų teisėjams apskaičiavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų bazinių dydžių taikymas juos apskaičiuojant. Kadangi teisėjų atlyginimą teisės aktais nustato valstybė, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, ji, o ne teismas, į kurį teisėjai paskirti dirbti, yra vienas iš ginčo materialinio teisinio santykio subjektų ir jai, pareiškėjams keliant ginčą dėl jų atlyginimų apskaičiavimo tvarkos, kyla pareiga atsakyti. Tai iš dalies patvirtina ir atsakovu šioje byloje įvardinamo Kėdainių rajono apylinkės teismo pozicija – jis ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu.

Pareiškėjai skunde teismui teigė, kad teismo sprendimu patenkinus jų reikalavimą būtų sukurta tiesioginė pareiga tik atsakovui (Kėdainių rajono apylinkės teismui). Ginčijamame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendime pažymėta tik tai, kad atlyginimo mokėjimas yra atsakovo pareiga pareiškėjams, kurią atsakovas vykdo netinkamai, neteisingai apskaičiuodamas mokamo atlyginimo dydį. Tačiau, kaip jau minėta, atlyginimą pareiškėjams nustato ne teismas, o Lietuvos valstybė. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas ginčo šalių administracinėje byloje tinkamumo nesvarstė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė pažymėjo, kad šioje byloje turėtų būti du atsakovai. Procesinės teisės normų pažeidimai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalinti.

Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas atsakovo (-ų) tinkamumo klausimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis), suteikta teisė pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Ž. B. , A. B. , T. B. , V. K. , A. K. , L. Š. , R. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė