Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkė Ž. B., skolininkės sutuoktinis M. B., antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „4finance“ 2015-11-10 pateikė teismui prašymą, kuriuo teismo prašė, nustatyti skolininkės Ž. B. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. B., t. y. nustatyti, kad skolininkei Ž. B. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio M. B. gaunamų pajamų iš R. G. įmonės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolė Eurika Rulienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/14/00849 pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-03-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-711-766, dėl 638,68 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Ž. B. išieškotojui UAB „4finance“. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkės Ž. B. sutuoktinis M. B. dirba R. G. įmonėje. 2015-10-30 antstolė priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininkės Ž. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu M. B., dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio M. B. darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias jis gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo M. B. 2015-11-17 pateikė teismui prašymą nurodydamas, kad jo ir skolininkės santuoka nutraukta pagal Radviliškio raj. apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą, kuriuo patvirtinta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šioje sutartyje buvę sutuoktiniai nurodė, kad bendrų skolų jie neturi, o jeigu jos paaiškėtų po teismo sprendimo, tuomet jos būtų laikytinos kiekvieno iš jų asmenine skola (sutarties 6 p.).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog prievolės kreditoriams kylančios iki ir po santuokos nutraukimo yra pareiškėjų asmeninės skolos, nepaneigta, o prejudicinis faktas galioja. Taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi kitais nei įstatyme numatytais pagrindais. Pareiškėjas siekdamas paneigti minėtą prejudicinį faktą į Radviliškio raj. apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje irgi nesikreipė. Todėl UAB „4finance“ prašymas dėl skolininkės Ž. B. turto, kuris yra bendra su jos buvusiu sutuoktiniu M. B. nuosavybė, dalies nustatymo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „4finance“, kodas 30188644, prašymą nustatyti, kad skolininkės Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininkės sutuoktinio M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.