Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams K. J. ir L. K., gynėjui adv. R. U., nukentėjusiajam S. S., civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)‘ atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1985-03-08 Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1) 2002-05-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d.- 2 metams laisvės atėmimo; 2) 2004-01-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- 1 metams 2 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2005-01-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.- 2 metams laisvės atėmimo; 4) 2006-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d.- 1 metams 8 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2006-07-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2009-07-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str.- 2 metams laisvės atėmimo; 7) 2011-04-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 286 str.- 1 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo, 8) 2014-07-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. - 1 metams ir 3 mėn. laisvės atėmimo, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 182 str.1d., 215 str.1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. V. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2013-01-05 16.20 val. ir 16.34 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, A. V. turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, brolio E. V. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas kompiuterį su internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai panaudodamas S. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – S. S. banko AB „DNB“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį, prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinių svetainių, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, t.y., S. S. vardu užpildė paskolos paraiškas ir sudarė paskolos sutartį Nr. 9894374001 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 289,62 EUR sumai(veikos darymo metu 1000,00 lt), bei paskolos sutartį Nr. 764779001 su UAB „4finance“ 289,62 EUR sumai (veikos darymo metu 1000,00 lt), paskolų paraiškų sąlygas patvirtindamas iš S. S. sąskaitos pervesdamas po 0.01 Lt, pagal kurias į S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per du kartus gautą 2000 litų sumą 2013-01-07 pervedė į L. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau iš minėtos sąskaitos 579,24 EUR(veikos padarymo metu 2000,00 litų) išgrynino AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilkaviškio g. 72, Marijampolėje, taip apgaule įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius 579,24 EUR (veikos padarymo metu 2000,00 litų).

Apklaustas teisme kaltinamuoju A. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jam buvo reikalingi 200 litų. Todėl 2013-01-05 nuėjo pas pažįstamą S. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) sav. Jo paprašė paskolinti šią sumą. Pastarajam pasakius, kad pinigų neturi, pasiūlė jam paimti paskolą. S. S. sutiko ir jie nuvyko į Kaune esantį prekybos centrą „Mega“, kuriame yra AB „DNB“ filialas. Nukentėjusysis prašė paskolos, tačiau banko darbuotoja atsakė, kad netvarkinga jo kredito istorija, todėl paskola nebuvo išduota. Ta pati darbuotoja pasiūlė pasidaryti elektroninės bankininkystės prieigą ir jos pagalba bandyti gauti greitąjį kreditą. S. S. užpildė reikalingus dokumentus ir buvo jam atidaryta sąskaita bei išduoti elektroninės bankininkystės duomenys bei slaptažodžiai. Kartu su S. S. grįžo į namus. S. S. buvo neblaivus. Nukentėjusysis jam perdavė visus elektroninės bankininkystės duomenis ir nuėjo į namus. Nueinančio jo dar perklausė, ar gali paimti paskolą ir kiek. S. S. jam leido jo vardu paimti paskolą ir pasakė, kad imti tiek, kiek duos. Konkrečios sumos nesutarė. Tada jis nuvažiavo pas savo brolį E. V. į Marijampolę. Broliui pasakė, kad S. S. leido jam pasiimti paskolą jo vardu ir paprašė leisti pasinaudoti kompiuteriu bei internetu, kuris priklausė L. Š.. Tada S. S. vardu prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir užpildė dvi paraiškas internetiniuose puslapiuose www.vivus.lt ir www.smscredit.lt gauti kreditus. Paraiškose nurodė telefono Nr. 860949572, bei el.paštą, kurį pats sukūrė prieš pildydamas paraiškas (duomenys neskelbtini) gmail.com. Sužinojęs, kad jam bus suteikiamos dvi paskolos po 1000 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas paėmė. 2013-01-05 gautus 2000 litų į S. S. sąskaitą 2013-01-07 pervedė į L. Š. banko sąskaitą. Banko sąskaitos duomenis jam pasakė brolis E. V.. Tą pačią dieną jis kartu su E. V. nuėjo prie bankomato, esančio Vilkaviškio g. 72, Marijampolėje, kur brolis E. V., panaudodamas L. Š. banko kortelę ir PIN kodą, išgrynino 2000 litų bei perdavė pinigus jam. S. S. elektroninės bankininkystės duomenų negrąžino, kur jie yra šiuo metu, pasakyti negali. Brolis E. V. ir L. Š., kad daroma kas nors blogo nežinojo. Apie tai, kad paskola paimta, jis kelių dienų bėgyje pasakė nukentėjusiajam, tačiau nenurodė jam nei sumos, nei to, kad paimtos dvi paskolos. Kadangi veikė su nukentėjusiojo žinia, kaltės nepripažįsta, nes jo neapgavo. Pinigus su laiku jam būtų grąžinęs.

Nukentėjusysis S. S. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-03-25 jis gavo laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodyta, jog jis yra paėmęs 1000 litų paskolą, kurią vėluoja grąžinti. 2013 m. sausio mėn. pradžioje pas jį į namus buvo atvykęs A. V. ir prašė paskolinti 200 litų. Kadangi pinigų neturėjo, A. V. pasiūlė jam pasiimti paskolą ir iš gautų pinigų jam paskolinti 200 litų. Jis sutiko ir tą pačią dieną kartu su A. V. ir dar vienu asmeniu, kuris vairavo automobilį, nuvyko į Kauno mieste esantį prekybos centrą „Mega“, nuėjo į banko skyrių ir ten bandė gauti 1000 litų paskolą. Paskola jam nebuvo suteikta. Kokius dokumentus jis pasirašinėjo banke nežino, taip pat nežino ar jam buvo suteikti elektroninės bankininkystės duomenys. Negali nurodyti, ar jis pasiėmė banke gautus duomenis pats, ar juos paėmė A. V. ar kitas asmuo. Tuo metu buvo neblaivus. Paaiškino, kad šie parodymai neatitinka tikrovės, nes jis pats į policiją nesikreipė. Į policiją buvo iškviestas, nes policija norėjo sužinoti aplinkybes dėl jo vardu paimtų ir negrąžintų 2000 litų. Patvirtino, kad kaltinamasis A. V. prašė paskolinti 200 litų. Jam neturint, A. V. pasiūlius ir jo sutikimu, važiavo į „Megoje“ esantį banką imti paskolos. Tačiau dėl buvusių problemų su paskola „Snoro“ banke, jam paskolos bankas neišdavė. Kasininkė padavė kažkokius 7 lapus liepė juos užsipildyti ir gauti elektroninę bankininkystę. Jos pagalba bandyti paimti paskolą kitur. Tuos lapus ir dar kažką, ką davė banke jis paliko mašinoje, kai jį parvežė iš Kauno į namus. Leido A. V. paimti paskolą. Netikėjo, kad A. V. pavyks, bet paimti leido savo vardu. Galvojo, kad jis gal paims kokius 500 litų, o po to jam atiduos. A. V. žadėjo jam paskambinti, jei gaus paskolą. Kadangi A. V. neskambino, manė, kad paskolos negavo ir apie visokias elektronines bankininkystes užmiršo. Kai jį iškvietė policija, jam nesakė, kad tie 2000 lt paimti A. V.. Jei policija jam būtų tai pasakius, jis nebūtų rašęs pareiškimo, nes A. V. leido savo vardu imti paskolą, tik ne nurodė sumos. Liepė jam paimti tiek, kiek duos. Todėl mano, kad A. V. nekaltas, nes jis jam leido imti paskolą, tik neapibrėžė sumos dydžio. Kai jis pradėjo vaikščioti į policiją ir prasidėjo tyrimas, kažkurią dieną po 2013-03-28 buvo atvykęs A. V. ir žadėjo atiduoti paskolų firmai už jį pinigus. Su niekuo daugiau, išskyrus kaltinamąjį apie tą paskolą nekalbėjo. Būdamas tada Kaune nupirko telefoną dukrai. Jį pirko ne iš jokių gautų kreditų. Už tą telefoną tebemoka pats iki šios dienos.

Liudytojas E. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis. Jis buvo atvažiavęs pas jį į namus su nukentėjusiojo elektronine bankininkyste. Sakė, kad nukentėjęs leido jam paimti jo vardu paskolą. Pats paskambino S. S. ir paklausė, ar tai daroma su jo žinia. S. S. buvo blaivus ir patvirtino, kad leidžia A. V. jo vardu paimti paskolą. Tada sugyventinės kompiuteriu buvo užpildyta paraiška. Tą padarė A. V.. Į S. S. sąskaitą buvo pervesti pinigai, iš jos pervesti į jo sugyventinės L. Š. sąskaitą. A. V. su ja kartu ėjo ir jie bankomate su L. Š. kortele pinigus išgrynino. Patvirtina, kad A. V. viską darė su nukentėjusiojo žinia, nes pats su juo kalbėjo telefonu.

Iš ankstesnės sudėties teismo posėdyje liudytojo A. K. duotų parodymų, užfiksuotų teisiamojo posėdžio protokole(t.2,b.l.11)seka, kad jis kaltinamąjį su nukentėjusiuoju vežė į Kauną. Važiavimo tikslas buvo, kad S. S. paimtų paskolą ir paskolintų kelis šimtus litų A. V.. Važiuojant į Kauną S. S. sakė, kad reikės paimti tiek pinigų, kiek bankas duos. Pats banke nebuvo. Laukė abiejų automobilyje. S. S. buvo blaivus ir viską darė savo noru. Apie kredito sumas nieko nežino. Gerai neprisimena, bet lyg ir S. S. buvo nusipirkęs naują mobilų telefoną.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirba Kazlų Rūdos PK tyrėju ir atliko procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje. Kiek prisimena, 2013-03-28 pas jį į PK atėjo nukentėjusysis. Jis atsinešė greitųjų kreditų bendrovės raginimą dėl pradelsto mokėjimo ir pareiškė, kad kažkas už jį yra paėmęs kreditą. Jis tokio sutikimo nedavęs, pats kredito neėmęs. Buvo kalba dėl 1000 litų kredito. Jis užpildė protokolą pareiškimą dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo ir prašė jį ištirti. Tą pačią dieną buvo apklaustas. Nurodė, kad buvo su A. V. banke Kaune ir bandė gauti savo vardu paskolą, kad A. V. iš gautų pinigų paskolinti 200 litų. Pildė kažkokius dokumentus, tačiau paskolos negavo. Tada paėmęs savo asmens tapatybės kortelę išėjo iš banko. Kas paėmė ir kokius dokumentus, jis nežinojo. Apie elektroninę bankininkystę neišmano, kompiuteriu naudotis nemoka. Pats paskolos nepaėmė ir nežino, kas tai jo vardu padarė. Negali paaiškinti, kodėl nukentėjęs keičia šiuos parodymus, nurodydamas, kad ne pats atėjo į policiją ir teigia leidęs A. V. jo vardu paimti paskolą.

Liudytoja A. R. paaiškino, kad dirba DNB banke vadybininke. Darbovietė yra Kaune, filiale, esančiame prekybos centre,,Mega‘‘. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo neprisimena, daug laiko praėjo. Per dieną aptarnauja daugiau nei šimtą klientų. Prieš krediduojant klientą, patikrinama jo kredito istorija. Jei klientas neatitinka sąlygų, jis nekredituojamas, tačiau jam tai netrukdo įsigyti kito produkto, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės. Tai priklauso nuo jo norų. Elektroninės bankininkystės niekam nesiūlo įsigyti. Tai paties kliento reikalas. Taip pat niekada nerekomenduoja eiti skolintis pinigų pas kitus paskolų teikėjus. Todėl šiuo atveju negalėjo siūlyti įsigyti elektroninės bankininkystės ir skolintis iš greitųjų paskolų teikimo bendrovės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-03-28 protokolu-pareiškimu, kuriuo S. S. pranešė, kad jo vardu, be jo žinios, buvo paimtas 1000 litų dydžio kreditas (t., b.l.2); 2013-05-08 S. S. AB „DNB“ sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2013-01-05 į S. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti du kreditai po 1000 litų, o 2013-01-07 2000 litų iš S. S. sąskaitos buvo pervesti į L. Š. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)(t.1, b.l. 28-29); 2013-07-01 L. Š. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, jog į jos sąskaitą 2013-01-07 iš S. S. sąskaitos buvo pervesti 2000 litų, iš kurių tą pačią dieną 2000 litų išgryninti AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilkaviškio g. 72, Marijampolėje(t.1, b.l.39-40); Liudytojos L. Š. 2013-06-30 apklausos protokolu, iš kurio turinio matosi, kad ji ir E. V. yra sugyventiniai. Anksčiau nuomojosi namą (duomenys neskelbtini) ir ten kartu gyveno. E. V. laisvai galėjo naudotis jos bankiniais duomenimis, nes ji banko duomenis laikė namuose, pati jais retai naudodavosi. Apie tai, kad 2013-01-07 į jos sąskaitą buvo pervesti 2000 litų iš S. S. sąskaitos ji nežinojo, kur jie buvo išgryninti ji taip pat nežino(t.1, b.l. 16).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Nustatyta schema, kurią naudojo kaltinamasis. Jis naudodamasis prašymu paskolinti nedidelę sumą pinigų, įkalba nukentėjusįjį tuo tikslu pasiimti paskolą. Jos negavus, įkalba nukentėjusįjį sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį ir gauti prieigai reikalingus duomenis. Toliau, naudodamasis nukentėjusiojo neišprusimu šioje srityje ir jo neblaivumu, sudaro sąlygas, kad kaltinamojo dispozicijon papuola visi nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenys. Vėliau, jais pasinaudoja ir sudaro dvi greitųjų paskolų sutartis, gauna pagal jas 2000 litų ir juos pervedęs į kito asmens sąskaitą, juos bankomate išgrynina bei pasisavina.

Iš aukščiau analizuotų nukentėjusiojo protokolo-pareiškimo policijai ir jo pirminės apklausos akivaizdžiai matosi, kad dėl panaudotos sukčiavimo schemos nukentėjusysis nežino, kas jo vardu paėmė paskolą, o gavęs raginimą dėl 1000 litų kreipiasi pagalbos į policiją. Jam taip pat dar nežinoma, jog paimta ne viena 1000 litų paskola, o dvi bendroje 2000 litų sumoje. Šie pirminiai byloje fiksuoti duomenys įrodo, jog buvo kaltinamojo sukčiaujama panaudojant nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenis be jo žinios ir valios.

Kaltinamasis savo gynybinę taktiką realizuoja teigdamas, kad viską padarė su nukentėjusiojo žinia. T.y., nukentėjęs viską suvokdamas, perdavė jam savo elektroninės bankininkystės duomenis ir leido savo vardu paimti greitąją paskolą, nesaistydamas kaltinamojo jokiais limitais. T.y., nurodydamas, kad „pinigų reikia paimti tiek, kiek duos“. Šiai versijai pagrįsti, nukentėjusysis, siekdamas kaltinamajam padėti išvengti atsakomybės, pakeičia parodymus, neigia tyrimo pradžioje objektyviai užfiksuotus jo parodymus bei tvirtina neva davęs kaltinamajam jo vardu leidimą paimti neriboto dydžio paskolą. Tačiau šią jų bendrą versiją paneigia aukščiau analizuoti protokolas pranešimas ir pirminė apklausa(t.1, b.l.2,3-4). Taip pat šią versiją paneigia ir tyrėjo A. G. parodymai, kur jis kategoriškai patvirtino, kad S. S. nurodė nežinantis, kas jo vardu ir be jo leidimo pasinaudojo jo duomenimis ir jo vardu paėmė paskolą. Siekdamas pagrįsti savo parodymų pakeitimą, nukentėjusysis nurodo buvęs neblaivus ir ne viską prisimenąs.

Šią kaltinamojo versiją pagrįsti siekiama ir kaltinamojo brolio E. V. parodymais, kurio namuose naudojant kompiuterį buvo imamos paskolos. Jis teigia, kad telefonu kalbėjo su blaiviu nukentėjusiuoju ir šis patvirtinęs leidimą paimti jo vardu paskolą. Tačiau nukentėjęs teigia buvęs girtas ir tokio pokalbio nepatvirtina. Kaltinamasis nurodo, kad pinigus kartu su broliu išgrynino bankomate, broliui davus pasinaudoti savo sugyventinės L. Š. bankine kortele, tuo tarpu E. V. nurodo, kad pinigus grynino A. V. kartu su L. Š.. Iš L. Š. apklausos protokolo seka, kad ji gryninat pinigus nedalyvavo, jos sąskaita ir banko kortele galėjo naudotis E. V., ji pati jos beveik nenaudodavo. Nenuoseklūs ir liudytojo A. K. parodymai. Jais taip pat siekiama pagrįsti kaltinamojo gynybinę versiją, kad nukentėjusysis leido naudotis jo duomenimis kreditui paimti. Tačiau šis liudytojas nurodo, kad tokia kalba tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko važiuojant į banką, o kaltinamasis ir nukentėjusysis (pastarajam pakeitus parodymus) teigia tokią kalbą neva buvus jau grįžus iš Kauno į Kazlų Rūdą ir negavus paskolos banke Kaune.

Kaltinamasi taip pat parodė, kad po kelių dienų pranešė nukentėjusiajam, kad gauta paskola, tačiau pripažino nuo jo nuslėpęs, kad paimtos dvi paskolos ir nuslėpė 2000 litų paskolos sumą. Nukentėjusysis to nepatvirtina. Iš aukščiau analizuotų įrodymų matosi, kad dar 2013-03-28 jis nežinojo, kas jo vardu yra paėmęs 1000 litų paskolą, dėl ko ir kreipėsi į policiją. Taigi, teismas laiko neginčytinai nustatytu, kad kaltinamasis neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą –UAB „4finance“ turtą.

Gynybinė versija, kurią kaltinamasis bandė pagrįsti savo parodymais, pakeistais nukentėjusiojo parodymais, liudytojų E. V. bei A. K. parodymais, nepasitvirtino, kadangi jų visų parodymai tarpusavyje nesutampa, prieštarauja vieni kitiems, vieni kitus neigia ir nesudaro vieningos ir logiškos įrodymų grandinės. Todėl šiais parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant bet kokia kaina išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis A. V. iš esmės neneigė atlikęs objektyviosios pusės veiksmus, patvirtino, kad inicijavo ir atliko finansines operacijas, pasinaudodamas nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, nukentėjusiojo vardu sudarė paskolos sutartis, išgrynino pinigus ir juos pasisavino. Nors ir neigė savo kaltę, teigė po kelių dienų informavęs jį apie paimtą paskolą, tačiau pats šiame kontekste pripažino nuo jo nuslėpęs paskolos sumą ir kad paimta ne viena, o dvi paskolos.

Subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimas negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Kaip nustatyta išdėstytais įrodymais, kaltinamasis panaudojo apgaulę nukentėjusiojo atžvilgiu nuslėpdamas nuo jo gautą paskolų kiekį ir sumą, tai, kad paimta ne viena paskola.

Tokiu būdu, ištirtų ir aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu, teismas laiko kaltinamojo kaltę pilnai įrodyta. Jo veikos pagal BK 215 str.1d. ir 182 str.1d. kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šių nusikaltimų požymius.

Civilinis ieškovas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2490,57 Lt., kas šiuo metu atitinka 721,32 EUR, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog civilinis ieškovas turėjo tiesioginių nuostolių dėl apgaulės įtakoje suteikto vartojimo kredito bei netektų pajamų. Civilinis ieškinys įrodytas, pagrindas ir dydis nustatyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, pagrįstas rašytiniais įrodymais(t.1, b.l. 28-29; 39-40), todėl vadovaujantis BPK 109 str., CK 6.263 str., tenkintinas pilnai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kratos metu paimtos dvi „Pildyk“ pakuotės be SIM kortelių, saugomos Kazlų Rūdos PK – sunaikintinos; Paslaugų teikimo internetu sutartis su slaptažodžiais ir elektroninio pašto adresu (b.l. 73) – paliktina saugoti byloje.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamo įvykdyta veika, numatyta LR BK 215 str.1d., įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.). Veika, numatyta LR BK 182 str.1d. – prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis administracine tvarka baustas, charakterizuojamas tik patenkinamai. Nuosprendžio priėmimo dienai teistas jau 8 kartus, veikos padarymo momentui buvo teistas 7 kartus, turėjo neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus. LR BK 27 str. 1 d. nurodoma, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, jog A. V. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, kas leidžia jį pripažinti recidyvistais. LR BK 56 str. nurodoma, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamojo pripažinimas recidyvistu eliminuoja galimybes taikyti jo atžvilgiu LR BK 75, 62, 38 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. V. skirtinos BK 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos vidurkiui. Paskirtoji bausmė už nagrinėjamas veikas LR BK 63 str.1d., 4d. ir 9d. tvarka subendrintina su 2014-07-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams

Pripažinti kaltu pagal LR BK 215 str.1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 8(aštuoniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams ir 8(aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d. ir 9d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos 2014-07-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir subendrintą bausmę paskirti 2(dvejus)metus ir 6(šešis)mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-01-06d. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-07-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2014-07-04 iki 2015-01-06d. ir sulaikyme išbūtą vieną dieną, įskaitytą 2014-07-04 nuosprendžiu.

A. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant jį teismo salėje.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Iš A. V. UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ naudai priteisti 721,32 EUR(ieškinio pareiškimo metu buvo 2490,57 Lt.) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kratos metu paimtas dvi „Pildyk“ pakuotes be SIM kortelių, saugomas Kazlų Rūdos PK – sunaikinti; Paslaugų teikimo internetu sutartį su slaptažodžiais ir elektroninio pašto adresu (b.l. 73) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.