- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- A13.-302-786/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00052-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovui Rimvydui Versinskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad R. M., 2019 m. gegužės 1 d., 19.18 val., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jos gyvuliai nepatektų į kito asmens valdas, dėl ko jai priklausanti karvė ir jautukas ganėsi A. G. panaudos sutartimi naudojamoje pievoje ir nuganė A. G. priklausančią žolę. A. G. padaryta 20 eurų turtinė žala. Nurodė, kad tokia savo veika R. M. pažeidė Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 10 punktą, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. R. M. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.
Institucijos, priėmusios nutarimą, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovas Rimvydas Versinskas nurodė, jog policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad išnuomotoje žemėje R. M. gano gyvulius. Buvo išsiaiškinta, kad A. G. iš I. V. išsinuomojo žemę. Jo išnuomotoje žemėje R. M. gano gyvulius, išvesti gyvulius atsisakė. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Už padarytą administracinį nusižengimą prašo skirti baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. posėdžio metu nepripažino padariusi pažeidimą ir paaiškino, kad ji gyvena name, kuriame anksčiau gyveno jos tėvas. Namas nėra registruotas registrų centre. Ji yra atlikusi matavimus, tačiau namo neregistruoja, nes žemė yra registruota jos mirusio dėdės sutuoktinės I. V. vardu. Ji žino, kad yra I. V. vardu registruoti du žemės sklypai, tai 50 arų sklypas prie namo ir kitas 4 ha žemės sklypas. I. V. jai leido naudotis 50 arų sklypu esančiu prie namo. Tai kiemas, kuriame ji ir ganė savo gyvulius. Ji žinojo, kad A. G. yra išnuomoti apie 4 ha žemės sklypas. Jai apie išnuomotą kiemą I. V. nieko nesakė, nuomos sutarties jai taip pat nei I. V. , nei A. G. nerodė. Ji nežinojusi, kad 2019 m. gegužės 1 d. jos gyvuliai ganėsi A. G. nuomojamoje žemėje. Šiuo metu ji savo gyvulius iš kiemo išvedė. Ganyti gyvulius jai leido kaimynė savo žemėje. Tada ji suprato, kad ir iš namo negali išeiti, nes kiemas yra išnuomotas.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad I. V. pagal 2019 m. balandžio 19 d. panaudos sutartį jam leido naudotis dviem žemės sklypais. Bendras jų plotas yra apie 5 ha. Panaudos sutartis Registrų centre neįregistruota. Jis ir prieš tai buvo nuomojęs šiuos sklypus. Viename sklype kaimynė R. M. ganė savo gyvulius. R. M. ir ankstesniais metais tame sklype ganydavo gyvulius ir jis nieko nesakydavo. Kadangi šiemet pievose nėra žolės, todėl jis pasakė, kad R. M. išvestų gyvulius iš jo naudojamo sklypo, tačiau ji neklausė, todėl jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Žalos atlyginti neprašo, nes žolė ataugo ir neįvardijo žalos dydžio. Nuganė apie 2 arus. Žalos dydį nurodė pareigūnai. Jis nori, kad R. M. daugiau neganytų savo gyvulių jo išsinuomotame sklype.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad R. M. gyvena jos senelių name. Žemės paveldėjimo dokumentus tvarkė brolis, kuris mirė ir po jo mirties žemę paveldėjo I. V.. Jai yra žinoma, kad R. M. yra leista gyventi name ir naudotis prie namo esančiu žemės sklypu. Šiame name gyveno ir R. M. tėvas ir naudojosi tuo pačiu žemės sklypu, nes buvo toks susitarimas. Žino, kad kitas žemės sklypas yra išnuomotas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Nustatyta, jog R. M. 2019 m. gegužės 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodyta, jog ji, ganė gyvulius pievoje, kurią, pagal panaudos sutartį naudojo A. G. ir nuganė žolę, bei neužtikrino, kad jos gyvuliai nepatektų į kito asmens valdas ir dėl to buvo padaryta žala kito asmens turtui ir pažeidė LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisykles
Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtinų Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 12 04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762, 10 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas
Pagal LR ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. LR ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, t.y. gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Bylos medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. paaiškinimu nustatyta, kad R. M. tyčios, kad jos laikoma karvė ir veršelis padarytų žalą A. G., neturėjo, nesiekė žalingų pasekmių ir jų nenorėjo. Galvijai pievoje buvo ganomi pririšti. Posėdžio metu A. G. taip pat nurodė, kad žala jam nepadaryta, tik jis nori, kad ji neganytu galvijų sklype, kuriuo naudotis pagal panaudos sutartį leista jam. R. M. galvijus ganė gyvenamo namo, kuriame ji gyvena, kieme. Giminaičiai jai leido naudotis gyvenamu namu ir prie namo esančiu žemės sklypu. Tai patvirtino, jos teta R. M., kuri paaiškino posėdžio metu, kad R. M. yra leista gyventi name ir naudotis prie namo esančiu žemės sklypu, kuriuo taip pat naudojosi ir jos tėvas. Be to, ir A. G. taip pat patvirtino, kad šiame sklype R. M. ganė savo galvijus ir anksčiau. Tai, kad pagal 2019 m. balandžio 19 d. panaudos sutartį A. G. naudosis I. V. priklausančiais žemės sklypais, kurių viename yra gyvenamas namas, kuriame ir gyvena R. M., R. M. neinformavo, jos su sutartimi nesupažindino. Panaudos sutartis viešame registre neįregistruota. R. M. žinojo, kad yra išnuomotas tik vienas žemės sklypas. Išsiaiškinus, kad ir prie jos gyvenamo name esantis žemės sklypas, t.y. kiemo žemė yra išnuomota, ji gyvulius išvedė. Nėra pateikta jokių įrodymų apie R. M. gyvulių nepriežiūra.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog 2019 m. gegužės 1 d. apie 19.18 val. R. M. tyčia būtų ganiusi galvijus žemės sklype, kuriuo A. G. naudojosi pagal panaudos sutartį ir padariusi žalos.
Padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika. Pažeidimas padarytas iš nežinojimo, kad prie namo esantis sklypas, kuriuo ji naudojosi keletą metų, pagal 2019 m. balandžio 19 d. panaudos sutartį perduotas A. G.. Kitų neginčijamų įrodymų byloje surinkta nėra.
Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. M. kaltė dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo principais, principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir sprendžia, kad nėra pagrindo R. M. veiką kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, todėl administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukti, nenustačius R. M. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).