- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- I-299-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB ,,Jaugidė”
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjui V. P., pareiškėjo atstovams adv. Albertui Bandžiui, M. P., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovėms Kristinai Šimkutei, Aimei Dumšienei, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dovilei Navickienei, UAB ,,Jaugidė” atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB ,,Jaugidė” dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
byloje nustatyta, kad 2006-06-06 pareiškėjas, darbo sutarties pagrindu dirbo UAB ,,Jaugidė” (b.l. 61, 62). 2006-06-06 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu 2006-06-06 pareiškėjas dirbdamas savo darbą nukrito nuo pastolių ir susižalojo (b.l. 25). 2006-08-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. N1212 nelaimingas atsitikimas nepripažintas draudiminiu įvykiu, nurodant, kad pareiškėjas nukentėjo dėl ligos, nesusijusios su darbu (b.l. 126). VSDFV 2008-07-11, išnagrinėjo ikiteismine tvarka V. P. skundą, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2006-08-19 sprendimu pagrįstai pripažino nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu (b.l. 12).
Pareiškėjas 2008-08-13 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2006-08-19 sprendimą Nr. N1212, kuriuo 2006-06-06 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti minėtą nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-10-11 sprendimą Nr. 6-12-11475, kurio pagrindu pareiškėjui nebuvo skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, netekus 65 proc. profesinio darbingumo ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti bei mokėti nuo 2006-10-06 iki 2007-10-06 pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netekus 65 proc. darbingumo; 3) panaikinti VSDF Vilniaus skyriaus 2006-10-06 sprendimą Nr. 6-12-11634, kuriuo pareiškėjui nebuvo skirta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2006-06-06 iki 2006-10-06 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam ir mokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2006-06-06 iki 2006-10-06; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-16 sprendimą Nr. 6-18-2334, kurio pagrindu pareiškėjui nebuvo skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, netekus 60 proc. profesinio darbingumo ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti bei mokėti nuo 2007-10-03 iki 2008-10-02 pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netekus 60 proc. profesinio darbingumo (b.l. 2-7).
Paaiškino, kad nuo 2006-04-20 sutarties pagrindu pareiškėjas dirbo UAB ,,Jaugidė” ir buvo draustas Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. nustatyta tvarka. 2006-06-06 (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, apie 8 val. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, pareiškėjas buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko tuomet, kai pareiškėjas užnešęs skiedinio maišą į viršutinį pastolių aukštą (6,5 m), pasijuto blogai ir leisdamasis nukrito nuo pastolių. Pareiškėjas pažymėjo, kad, remiantis Įstatymo 6 str. 6 d., sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, taip pat išmokų nukentėjusiems skyrimą ir mokėjimą VSDFV teritoriniai skyriai privalo atlikti remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, vadovaudamiesi Įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Pareiškėjo nuomone, pagrindinis ir prioritetinis dokumentas, lemiantis nelaimingo atsitikimo darbe priskyrimą prie draudiminių/nedraudiminių kategorijos – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga. Pareiškėjo teigimu, atsisakydamas su pareiškėju įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu, atsakovas rėmėsi ne nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, o tik VGPUL pažyma, jog 2006-06-06 pareiškėjui diagnozuota dešiniosios vidurinės smegenų arterijos aneurizma (kraujagyslės plyšimas), tačiau ar šis jo sužalojimas nebuvo susijęs su jo vykdytomis darbinėmis funkcijomis, nustatinėjama nebuvo. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2006-07-05 parengtoje nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymo tyrimo medžiagoje Nr. 49-2914 ir tos pačios dienos surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 p. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: I. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs siuntimu dirbti aukštyje nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos darbe klausimo asmens. Tuo buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 ir 27 str. reikalavimai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, 2006-07-05 ištirdamas nelaimingą atsitikimą su pareiškėju ir surašydamas N-1 formos aktą, tokiu būdu pripažino, kad jog įvykis įvyko darbe ir yra susijęs su darbu. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina ir 2008-05-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvados, kuriose nurodoma, jog pagal ekspertizei pateiktą medžiagą, tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas dirbant aukštyje, ant pastolių ir galimas netinkamas pastolių įrengimas. Nurodė, kad pareiškėjui buvo nustatytas 65 proc. nedarbingumas, pakartotinai patikrinus pareiškėjo sveikatos būklę – 60 proc. nedarbingumas. Pareiškėjo nuomone, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skundžiami atsakovo sprendimai yra neteisingi ir naikintini.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir atstovai prašė prašymą tenkinti.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 119-121). Nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 4 p. nustato, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie nors ir atitinka šio įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau įvyko dėl to, kad apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu. Pažymėjo, kad teisės aktai nustato, kad pagrindinis įrodymas, pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu dėl to, kad jis įvyko dėl bendro susirgimo, yra kompetentingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar ekspertų išvados, o ne nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip teigia pareiškėjas. Atsakovo teigimu, 2006-08-07 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiškėjui trauma įvyko dėl įgimtos ligos, darbo aplinka tam neturėjo įtakos. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo pareiškėjas, tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas prarado sąmonę, ir, nukritęs nuo pastolių, patyrė traumą dėl bendro susirgimo, t.y. dėl jam diagnozuotos dešiniosios vidurinės smegenų arterijos aneurizmos. 2006-08-19 VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas sprendimu minėtas nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Valstybinei darbo inspekcijai ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe su pareiškėju ir surašius N-1 formos aktą, tuo pripažįstant šį įvykį susijusį su darbu, atsakovas turėtų vadovautis juo kaip vienu iš pagrindinių įrodymų. Atsakovo teigimu, įstatymas nenumato VSDFV teritoriniams skyriams galimybės skirti išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, gavus nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Teisės aktai numato, kad išmokos skiriamos tik tada, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe yra ištirti ir pripažinti draudiminiais įvykiais teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodė, kad kadangi nelaimingas atsitikimas darbe 2006-08-19 VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimu nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, ir šis sprendimas galioja, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo 2006-10-11, 2006-10-16 ir 2007-10-17 sprendimus bei išmokėti pareiškėjui ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė prašymo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 145-147). Nurodė, kad pareiškėjo skundo padavimo teismui terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008-07-17, kai pareiškėjas gavo skundžiamą Fondo valdybos raštą, bet ne nuo tos datos, kai pakartotinai išsiuntus minėtą raštą, jis buvo gautas advokato A. Bandžiaus kontoroje, todėl mano, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė motyvus, išdėstytus atsakovo atsiliepime.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė prašymo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti (b.l. 168-169). Nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Tyrimo nuostatai) 6 p. įtvirtinta, kad Valstybinė darbo inspekcija, tirdama nelaimingus atsitikimus, nustato jų aplinkybes, priežastis, pasiūlo priemones panašių atsitikimų priežastims šalinti ir surašo su nelaimingais atsitikimais darbe susijusius dokumentus. Tyrimo nuostatų 7 p. nustatyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu. Surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas. Tyrimo nuostatų 12 p. įtvirtinta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius, ištyręs nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2006-06-06 pareiškėjui dirbant UAB ,,Jaugidė” statybos objekte, pripažino jį nelaimingu atsitikimu, susijusiu su darbu ir 2006-07-05 surašė N-1 formos aktą. Minėtame akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, privalėjo vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos surašytu nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai pripažinti nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, remiasi vien tik medicinos įstaigos pateiktais dokumentais, todėl turėtų būti pripažinti nepagrįstais, kadangi Valstybinė darbo inspekcija, surašydama N-1 formos aktą, konstatavo, kad įvykusį nelaimingą atsitikimą lėmė ne liga, o aplinkybės, susijusios su netinkamu darbo organizavimu ir darbuotojo sveikatos tikrinimo tvarkos pažeidimais.
Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Jaugidė” atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nukentėjo dėl ligos, nesusijusios su darbu. UAB ,,Jaugidė” nepažeidė saugos darbe reikalavimų. Pats pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui, t.y. netikrino sveikatos.
Per teismo posėdį UAB ,,Jaugidė” atstovas prašė skundo netenkinti.
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties pagrindu dirbo UAB ,,Jaugidė” (b.l. 61, 62). 2006-06-20 UAB ,,Jaugidė” pranešė Valstybinei darbo inspekcijai apie nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu 2006-06-06 pareiškėjas dirbdamas savo darbą nukrito nuo pastolių ir susižalojo (b.l. 25).
2006-07-05 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius surašė N-1 formos aktą (b.l. 23-24). N-1 formos akte yra nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys. N-1 formos akte yra nustatytos tokios nelaimingo atsitikimo aplinkybės: 2006-05-22 buvo sudaryta rangos sutartis tarp A. G. ir UAB „Jaugidė“ dėl karnizo tinkavimo individualaus gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; darbams vadovavo UAB „Jaugidė“ direktorius D. J. ; atskirų nurodymų dėl darbo pobūdžio nebuvo duota; iš nukentėjusio parodymų, gautų 2006-06-14 ir 2006-06-29 tinkuotojas V. P. pasijuto blogai, užnešęs skiedinio maišą į viršutinį pastolių aukštą (6,5 m), todėl jis nusprendė nusileisti žemyn; kiek nusileido – nepamena; atsigavo jau nukritęs nuo pastolių, iš kokio aukščio krito nepamena. N-1 formos akte nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra nurodytas netinkamas pavojingų darbų organizavimas pasireiškęs siuntimu dirbti aukštyje nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens. N-1 formos akte sužalojimo diagnozė yra nurodyta šlaunikalnio lūžis, šonkaulio lūžis, plyšusi galvos smegenų arterijos aneurizma. Valstybinei darbo inspekcijai buvo pateikta VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažyma, kurioje nurodyta, kad V. P. buvo pristatytas 2006-06-06 11 val. 3 min.; diagnozė yra nurodyta plyšusi galvos smegenų arterijos aneurizma, šlaunikalnio lūžis, šonkaulio lūžis (b.l. 32).
2006-08-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. N1212, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 4 p., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.4 p., nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nurodant, jog asmuo nukentėjo dėl ligos, nesusijusios su darbu, t.y. nelaimingą atsitikimą darbe lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai, tai patvirtina 2006-08-07 išrašas iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 126). VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, kurioje V. P. buvo gydomas 2006-06-06 – 2006-06-23, išrašuose iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta (b.l. 124, 125), kad pacientui trauma įvyko dėl įgimtos ligos, darbo aplinka tam neturėjo įtakos; diagnozė yra nurodyta kairės vidurinės smegenų arterijos plyšusi gigantinė aneurizma, šlaunikalnio lūžis, šonkaulio lūžis.
2006-10-06 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma patvirtina, kad V. P. dėl 2006-06-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, vadovaujantis 2006-07-05 nelaimingo atsitikimo darbe aktu, buvo nustatytas 2006-10-06 – 2007-10-06 laikotarpiui 65 procentų netekto darbingumo lygis, diagnozės kodas nurodytas 160.0 (b.l. 126a). Pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (www.lsic.lt) 160.0 kodo pavadinimas yra Subarachnoidinė kraujosruva iš vidurinės smegenų arterijos.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-10-11 sprendimu Nr. 6-12-11475, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 5, 5.1, 5.1.3, 6, 62 p., nuspręsta neskirti V. P. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio minėtas asmuo neteko 65 proc. profesinio darbingumo, pripažintas nedraudiminiu įvykiu (b.l. 127).
VSDF Vilniaus skyriaus 2006-10-16 sprendimu Nr. 6-12-11634, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 str., Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatų 32, 58 p., nuspręsta neskirti V. P. ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2006-06-06 iki 2006-10-06, nes ligos pašalpa mokama iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos (b.l. 129).
2007-10-03 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma patvirtina, kad V. P. dėl 2006-06-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, vadovaujantis 2006-07-05 nelaimingo atsitikimo darbe aktu, buvo nustatytas 2007-10-03 – 2008-10-02 laikotarpiui 60 procentų netekto darbingumo lygis, diagnozės kodai nurodyti 169.0, T91.2 (b.l. 127a). Pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (www.lsic.lt) 169.0 kodo pavadinimas yra Subarachnoidinės kraujosruvos liekamieji padariniai, T91.2 – kitų krūtinės ir dubens kaulų lūžimo padariniai.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-16 sprendimu Nr. 6-18-2334, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 5, 5.1, 5.1.3, 6, 62 p., nuspręsta neskirti V. P. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio neteko 60 proc. profesinio darbingumo, pripažintas nedraudiminiu įvykiu (b.l. 130).
VSDFV 2008-07-11, išnagrinėjo ikiteismine tvarka V. P. skundą, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2006-08-19 sprendimu pagrįstai pripažino nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu (b.l. 12).
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad VSDFV 2008-07-11 raštą gavo 2008-07-25. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo atstovo pateiktas vokas (b.l. 110). Todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2008-08-13 (b.l. 106) ABTĮ 32 str. 1 d. numatyto termino – 20 dienų nuo sprendimo gavimo, kreiptis į teismą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo.
Valstybinė darbo inspekcija 2009-03-05 nutarimu paskyrė D. J. administracinę nuobaudą pagal ATPK 41 str. 1 d. – 1500 Lt baudą, už Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą, dėl kurio įvyko 2006-06-06 nelaimingas atsitikimas darbe.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo 1999-12-23 įstatymas Nr. VIII-1509 (toliau ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-22 nutarimu Nr. 309 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau ir Nuostatai). Atsakovas, pripažindamas nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, bei atsisakydamas mokėti atitinkamas išmokas vadovavosi nurodytais teisės aktais.
Įstatymo 6 str. 6 d. yra numatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.
Įstatymo 6 str. 1 d. yra numatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Įstatymo 4 str. 1 d. yra numatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis <...>.
Ankščiau aprašyti bylos dokumentai patvirtina ir šioje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, dirbęs pagal darbo sutartį, buvo asmuo privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, o nelaimingas atsitikimas darbe pagal Įstatymo 6 str. 1 d. atitinka draudiminio įvykio visas įstatyme numatytas sąlygas.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo atveju kaip ir esant kitiems draudimo teisinių santykių atvejams, draudimo išmokos yra mokamos tokiu atveju jeigu įvykis atitinka draudiminio įvykio sąvoką ir nepatenka į įstatyme ar draudimo sutartyje numatytų nedraudiminių įvykių sąrašą. Būtent taip yra reglamentuojami ginčo teisiniai santykiai ir Įstatyme. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmokas dėl to, kad nors nelaimingas atsitikimas ir atitiko Įstatyme numatytą draudiminio įvykio sąvoką, bet pateko į Įstatyme numatytą nedraudiminių įvykių sąrašą, o būtent atitiko Įstatymo 7 str. 2 d. 4 p. (Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių - apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu).
Atsakovas padarė nurodytą išvadą vadovaudamasi ne vien 2006-07-05 Valstybinės darbo inspekcijos N-1 formos aktu bet ir medicininiais dokumentais - VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės išrašais, kuriuose yra nurodyta (b.l. 124, 125), kad pacientui trauma įvyko dėl įgimtos ligos, darbo aplinka tam neturėjo įtakos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo išvadą grindė ir Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada.
Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto, atlikusio tyrimą 2006-11-11 – 2007-01-08 išvadoje (b.l. 164-166) yra nurodyta, kad V. P. kliniškai nustatytas dešiniosios vidurinės smegenų arterijos aneurizmos plyšimas atsiradusi spontaniškai (savaime) (1 p.); medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie kūno sužalojimų padarymo eiliškumą nėra, tačiau remiantis patektomis įvykio aplinkybėmis galima teigti, kad galvos dešiniosios vidurinės smegenų arterijos aneurizmos plyšimas su kraujo išsiliejimu po vorantinkliniu dangalu dešinėje smilkinėje ir momeninėje skiltyse, atsirado pirmiau nei dešinio šlaunikaulio bei kairio 8-o šonkaulio lūžiai (9 p.). Išvada buvo pateikta baudžiamojoje byloje. Išvadą surašęs specialistas buvo apklaustas šioje byloje ir patvirtino baudžiamojoje byloje duotas išvadas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo išvadą grindė ir ankščiau minėtomis Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymomis, kurios patvirtina, kad atlikus darbingumo lygio pirminį vertinimą kaip diagnozė buvo nurodyta tik liga, po metų atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, kaip diagnozė jau nurodomi minėtos ligos bei traumų padariniai.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus ir vertindamas ne vien N-1 formos aktą elgėsi teisėtai savo kompetencijos ribose ir teisingai įvertino nurodytus dokumentus, kurie buvo pakankami padaryti išvadą, patvirtinančią jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įgimtos ligos, o ne dėl traumos.
Nurodytas išvadas patvirtina įstatymo leidėjo reglamentavimas, o būtent Nuostatų 22-24 punktai, kuriuose numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Būtent nurodyta tvarka ir buvo įvertinti dokumentai.
Pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija, atliko tyrimą ir surašė N-1 formos aktą vadovaudamasi tos pačios gydymo įstaigos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės išduota pažyma, kurioje buvo nurodyta ta pati diagnozė kaip ir kituose medicininiuose dokumentuose. Tačiau nepakankamai išsamiai juos vertino, tai patvirtina vėlesnė specialisto išvada. Atsakovo bei VSDFV atstovų paaiškinimai patvirtina, jog įvyks visuomet yra tiriamas dalyvaujant medicininį išsilavinimą turinčiam asmeniui ir šiuo atveju toks asmuo dalyvavo. Ankščiau aprašytų įrodymų turinys patvirtina, kad atsakovas dokumentus įvertino išsamiai ir teisingai, todėl nurodytus viešojo administravimo subjekto atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracinis teismas vertina tik viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų teisėtumą (ABTĮ 3 str.).
Nėra pagrįsti pareiškėjo motyvai, jog turėtų būti nuginčytas N-1 formos aktas, tik tokiu atveju galima būtų juo nesivadovauti. Nelaimingo atsitikimo darbe aktus pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 44 str. 4 d. surašo Valstybinė darbo inspekcija. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Minėto įstatymo 44 str. 6. yra numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas patikslina Lietuvos Respublikos 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Šių nuostatų 73-77 punktuose yra numatyta tam tikra tvarka, kuria gali būti Nelaimingo atsitikimo darbe aktai bei yra nurodyti subjektai, kurie gali pasinaudoti minėta tvarka.
Ankščiau aptartos įstatymų normos patvirtina, kad yra numatyta tam tikra speciali nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ginčijimo tvarka. Tačiau pasinaudojus nurodyta tvarka nei viešojo administravimo įgaliotos institucijos, nei administracinis teismas, negalėtų priimti sprendimo, tiesiogiai įtakojančio nelaimingo atsitikimo darbe akto turinį. Tiek viešojo administravimo įgaliotos institucijos, tiek administracinis teismas priima sprendimą dėl būtinumo atlikti papildomą tyrimą, kurį atlikus būtų surašytas kitas aktas arba tyrimas nutrauktas.
Todėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto surašymo pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio asmeniui teises ir pareigas. Todėl yra numatyta tam tikra speciali jų nagrinėjimo tvarka bei atitinkamas apskundimas teismui, kurio nagrinėjimas nesukuria tų pačių pasekmių kaip administracinio sprendimo teisėtumo nagrinėjimas. Todėl negalima remtis Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, kaip individualiu administraciniu aktu, išsprendžiančiu asmens teisių ir pareigų klausimą, bet aktas turėtų būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris nebūtinai turi būti nuginčytas administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jo turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais.
Nurodytas išvadas patvirtina ir teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose yra nurodoma, kad aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais, o jų turinys gali būti paneigtas kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-118/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-13 nutartyje, konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktą teismas įvertino kartu su kitais įrodymais, o aplinkybės, jog atsakovas šio akto neginčijo, nevertino kaip darbdavio kaltės pripažinimo.
Dėl nurodytų motyvų, N-1 formos aktas turėtų būti vertinamas kaip įrodymas prima facie, t.y. didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, nes yra teisės aktų nustatytos formos, yra išduotas įgaliotos institucijos ir šios institucijos kompetencijos ribose. Įrodymai prima facie daugumoje atvejų nėra įrodinėjimo priemonė, kurios pagalba šalis galėtų įrodinėti tam tikrų faktų tikrumą ar teisingumą. Pateikiant nurodytus įrodymus, yra galimas faktų nustatymas, kuriuos įrodyti yra sudėtinga, tačiau būtina tam tikros kategorijos bylose, o būtent bylose dėl žalos, padarytos nelaimingų atsitikimų metu, atsiradusios dėl gydytojų padarytų klaidų ar kitokios žalos, atlyginimo. Teismas, remdamasis minėtu įrodymu, gali daryti tikėtiną išvadą dėl tam tikrų faktų buvimo, kurie galėjo įvykti analogiškais atvejais bei šiuo konkrečiu atveju. Prima facie įrodymų pateikimas palengvina šalies, kuriai tenka pareiga įrodyti tam tikras aplinkybes, šios įrodinėjimo pareigos įvykdymą. Iš esmės ši šalis yra atleidžiama nuo sudėtingo šiuo atveju savo reikalavimų įrodinėjimo, nes tikėtiną išvadą dėl jų teisingumo galima daryti esant normaliai tokias atvejais įvykių eigai. Išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo remiantis didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymų gali būti paneigta, pareigą paneigti šią išvadą privalo priešinga šalis, kuri neigia prima facie įrodymu įrodinėjamų pasekmių buvimą.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, teisėtai galėjo daryti išvadą, jog N-1 formos akto turinį paneigia kiti medicininiai dokumentai bei medikų išvados.
Nėra pagrįsti pareiškėjo motyvai, jog Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvadoje, kuria savo poziciją įrodinėja atsakovas, yra padarytos tik tikėtinos išvados, todėl jomis negalima remtis. Šiuo atveju, esant sudėtingam įrodinėjimo procesui, kaip ankščiau buvo minėta yra galimos tik tikėtinos išvados, jog buvo tam tikros aplinkybės. Nurodytas išvadas patvirtina teisminės praktikos pavyzdžiai bylose, kuriose sprendžiamas žalos padarymas žmogaus sveikatai klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-01-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-741/619/2005).
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priėmė teisėtą sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu. Įstatymo 9 str. 1 d. yra numatyta, kad teisę į šio Įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6 straipsnį. Įstatymo 11 str. 1 d. yra numatyta, kad apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau – ligos pašalpa); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Pripažinus teisėtu atsakovo 2006-08-19 sprendimą, kuriuo įvykis pripažintas nedraudiminiu, nėra pagrindo naikinti kitų atsakovo sprendimų, kurie yra priimti 2006-08-19 sprendimo pagrindu, kuriais yra atsisakyta mokėti ligos pašalpą nuo 2006-10-06 ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, todėl nėra įstatyminio pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą mokėti nurodytas sumas pareiškėjui.
Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepimo turinys bei atstovės paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2006-10-06 yra paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų 1994-07-18 įstatymą Nr. I-549 (28 str.).
Pažymėtina, kad remiantis Teismų informacinės sistemos duomenimis, byloje nustatyta, kad 2007-09-04 pareiškėjas ir M. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ pareiškėjo naudai 547,67 Lt turtinės žalos atlyginimui, 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ ieškovei M. P. 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-08-19 sprendimą Nr. N1212, kurio pagrindu 2006-06-06 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o šio sprendimo pasekoje 2006-10-11 priimtas sprendimas Nr. 6-12-11475, 2006-10-16 sprendimas Nr. 6-12-11634 ir 2007-10-17 sprendimas Nr. 6-18-2334, kurių pagrindu V. P. nebuvo skirta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2006-06-06 iki 2006-10-06 bei netekto darbingumo periodinė kompensacija, ir įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti 2006-06-06 su V. P. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu bei įpareigoti išmokėti jam ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2006-06-06 iki 2006-10-06 bei priklausančią netekto darbingumo periodinę kompensaciją.
2008-04-15 Vilniaus apygardos teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškinio reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo pripažinti įvykį draudiminiu bei mokėti ligos pašalpą bei priklausančią netekto darbingumo periodinę kompensaciją, paliktas nenagrinėtu; V. P. iš UAB “Jaugidė“ priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 547,67 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009-01-27 nutartimi pakeitė 2008-04-15 Vilniaus apygardos teismo sprendimą; sumažino V. P. iš UAB “Jaugidė“ priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt; kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistu (II t, b.l. 2-7).
Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai, turi prejudicinę reikšmę šiai bylai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-27 nutartyje yra konstatuota, kad tiesioginę V. P. kritimo nuo pastolių ir dėl gautų traumų priežastį lėmė galvos smegenų aneurizmos plyšimas. Analogiška išvada buvo grindžiami šioje administracinėje byloje ginčijami administraciniai sprendimai. Civilinėje byloje žalos atlyginimas yra priteistas nustačius netiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp darbdavio veiksmų (t.y. neveikimo) ir žalos atsiradimo. Būtent, Lietuvos apeliacinis teismas 2009-01-27 nutartyje konstatavo, kad priemonės, kurių darbdavys privalėjo imtis iki įvykio, šiuo atveju – privalomo sveikatos patikrinimo organizavimas, galėjo padėti apsaugoti darbuotoją; nuo darbdavio nepriklausęs įvykis – ieškovo galvos smegenų trauma, tiesiogiai lėmusi ieškovo nukritimą iš aukščio, nepanaikina sąlygų darbdavio atsakomybei atsirasti.
Pažymėtina, kad teismas civilinėje byloje svarstė klausimą dėl draudiko ir atsakingo už žalą asmens atsakomybės santykį, kuris yra reikšmingas taip pat ir pareiškėjo inicijuotoje šioje administracinėje byloje.
Civilinėje byloje teismas priėmė V. P. palankų sprendimą dėl to, kad vadovavosi galiojančiu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, kuriuo nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 str. 2 d. yra numatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.283 str., kurio pagrindu patenkintas ieškinys minėtoje civilinėje byloje, reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Civilinio kodekso 6.283 str. 4 dalyje yra numatyta, kad straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.
Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tų pačių asmenų atžvilgiu gali būti taikomos vienos arba kitos nuostatos, t.y. asmeniui gali būti priteistas arba žalos, padarytos sveikatai, atlyginimas arba draudimo išmokos. Pareiškėjui yra priteistas žalos atlyginimas. Todėl draudimo išmokos negali būti priteistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.