- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- A5.-548-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00046-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant institucijos, surašiusius administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei A. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2021 m. balandžio 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį (b. l. 1-2) dėl to, kad 2020 m. lapkričio 30 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu bendrovės administracinėse patalpose dirbo trys neįdarbinti asmenys, tuo pažeidžiant 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, bei įmonės direktorius nuo 2000 m. lapkričio 5 d. nėra pasirašęs kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, tuo pažeidžiant 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ punkto 4¹ reikalavimą.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą A. M. nurodė, jog nusižengimus pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė (b. l. 13), jog V. U. tą dieną apie 09.30 val. atėjo pasimokyti dirbti pas vadybininką. Jeigu ji sugebės dirbti, tokiu atveju tą pačią dieną su ja bus sudaryta ir darbo sutartis. M. B. tą dieną apie 08.30 val. atėjo mokytis dirbti, dėl jo darbo tarėsi 21 d., pirmą kartą į darbą atvyko 27 d., dirbo vadybininku sutarties nesudaręs. V. L., kuri anksčiau įmonėje atlikinėjo praktiką, į darbą atvyko 10.30 val., kadangi jos buvo paprašyta apmokyti M. B.. Už šį darbą atlygio ji negaus, nes yra studentė ir po egzaminų planuoja įsidarbinti.
Institucijos, surašiusius administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog tai buvo planinis patikrinimas. Įmonė užsiima krovinių gabenimu, joje iš viso dirba 54 darbuotojai, išskyrus 3 asmenis, rastus neįdarbintus patikrinimo metu. Su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys, VSDFV apie darbo santykių pradžią nepranešta. Apmokymo neįdarbintų asmenų teisės aktai nenumato, tam yra nustatomas DK 36 straipsnyje numatytas išbandymo institutas. Anksčiau tokių pažeidimų įmonėje fiksuota nebuvo. Patikrinimo metu buvo rasta nepasirašytų kasos pajamų ir išlaidų orderių, tačiau konkretus jų skaičius protokole neužfiksuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. nusižengimą pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirba šių rūšių specialistai: vairuotojai, šaltkalviai, transporto vadybininkai, mechanikas, buhalterė. Paaiškino, kad tą kartą ieškojo darbuotojų vadybininko pareigoms užimti. Reikėjo, kad asmuo mokėtų rusų ir anglų kalbas. Visada pirma patikrina darbuotojus, jeigu visai nežino žemėlapio, liepia išeiti. Po to tikrina užsienio kalbų žinias. Neįdarbina asmenų iškart, pirma būna patikrinimas, o jei supranta darbą, tada įdarbina. M. B. nesuprato darbo, jis nepateisino lūkesčių, dėl to dirbti pas juos neliko. V. U. buvo dirbusi anksčiau panašioje įmonėje, darbo specifiką žinojo, ji liko dirbti. V. L. atėjo V. U. ir M. B. apmokyti, kadangi prieš tai buvo praktiką atlikusi šioje įmonėje. V. L. dabar jau įdarbinta, ją susigrąžino. V. U. buvo įdarbinta tą pačią ar kitą dieną, tiksliai nepamena. Paaiškino, kad kasos orderiai 1 ar 2 buvo nepasirašyti, netyčia papuolė. Paprastai pasirašo iš karto, taip pat juos pasirašo ir buhalterė, ji buvo pasirašiusi. Supranta, kad negerai padarė, gailisi, norėtų kuo mažesnės baudos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.
ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4¹ punkte reglamentuota, jog kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje (registracijos tada ir numeris – 2021 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5-9) užfiksuota, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinti 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentai. Mokesčių mokėtojo buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. kovo 15 d. tvarko N. J., nuo 1997 m. rugsėjo 17 d. įmonei vadovauja direktorius A. M.. Bendrovėje 2020 m. lapkričio mėnesį dirbo 54 darbuotojai. Operatyvaus patikrinimo metu 2020 m. lapkričio 30 d. apklausti darbo vietose – administracinėse ir automobilių remonto patalpose buvę darbuotojai. Darbuotojai parašė paaiškinimus apie vykdomas darbo funkcijas bei gaunamą darbo užmokestį. Nustatyta, kad administracinėse patalpose buvo trys neįdarbinti asmenys – tai V. U., V. L. ir M. B.. V. U. ir M. B. nurodė, kad mokosi dirbti vadybininko pareigose, o V. L. nurodė, kad mokė M. B.. Bendrovės direktorius A. M. dėl šių asmenų buvimo administracinėse patalpose taip pat parašė paaiškinimą. Patikrinimo metu nei su vienu iš minėtų asmenų darbo sutartys nebuvo sudarytos. Direktorius, leisdamas minėtiems asmenims mokytis ir mokyti dirbti nesudarius darbo sutarčių bei nepranešus nustatytu laiku apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Patikrinus bendrovės kasos dokumentus, nustatyta, kad direktorius nuo 2020 m. lapkričio 5 d. nėra pasirašęs kasos pajamų ir išlaidų orderiuose.
Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. lapkričio 30 d. Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu administracinėse patalpose buvo trys bendrovėje neįdarbinti asmenys – V. U., V. L. ir M. B.. Be to, įmonės direktorius nuo 2020 m. lapkričio 5 d. nėra pasirašęs kasos pajamų ir išlaidų orderių.
Žemesnės instancijos teismas
V. L. rašytiniame paaiškinime nurodė (b. l. 14), jog 2020 m. lapkričio 30 d. apie 10.30 val. atvyko į savo buvusią darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos direktoriaus prašymu perduoti savo buvusią darbo vietą, sukauptą informaciją apie darbą būsimam darbuotojui M. B..
M. B. rašytiniame paaiškinime nurodė (b. l. 14a), jog 2020 m. lapkričio 30 d. apie 08.30 val. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su darbo pobūdžiu. Buvo supažindintas su operacinėm sistemom, transporto priemonių rūšimis, kita veikla, kelionės koordinavimais. Su visa informacija jį supažindino V. L.. Darbo sutartis su juo nesudaryta.
Žemesnės instancijos teismas
V. U. rašytiniame paaiškinime nurodė (b. l. 15), jog 2020 m. lapkričio 30 d. apie 09.30 val. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinti vadybininkės pareigose. Tą dieną kolega ją supažindino su darbo specifika, darbo sąlygomis. Su A. M. tiksliai dėl įdarbino nesusitarė, kadangi nežino, ar jai pavyks dirbti. Darbo sutarties nėra pasirašiusi.
Aukščiau ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes 2020 m. lapkričio 30 d. jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose buvo trys neįdarbinti asmenys – tai V. U., V. L. ir M. B.. Su nurodytais asmenimis nebuvo sudaryta darbo sutartis, jiems nebuvo įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei apie jų įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. A. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad jo įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šie neteisėti veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl už šio administracinio nusižengimo padarymą jis yra baustinas ir jam skirtina įstatymo nustatyta nuobauda.
Be to, aukščiau ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina ir tai, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje, nes jis neužtikrino, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašytų ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius, todėl ir už šio administracinio nusižengimo padarymą jis yra baustinas ir jam skirtina įstatymo nustatyta nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). A. M. praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už analogiškų nusižengimų padarymą anksčiau nebaustas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis turėtų sveikatos problemų, dėl ko negalėtų dirbti ir gauti pagal amžių papildomų pajamų, kad sumokėti jam skirtiną baudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, įvertinus pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus tokias nuobaudas bus pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis (ANK 22 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir A. M. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).