Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1319-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
2S-1319-392/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01905-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1319-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01905-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą prašydamas apginti jo pažeidžiamas teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. vasario 5 d. procesinio dokumento trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad procesiniame dokumente netinkamai suformuluotas pareiškėjo reikalavimas (dalykas) ir netinkamai nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas). Tiek dalykas tiek faktinis pagrindas aprašyti neišsamiai, abstrakčiai, todėl teismui nėra galimybės tiksliai nustatyti kokio pobūdžio reikalavimus pareiškėjas reiškia, be to jis nepridėjo dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, kad pateiktas procesinis dokumentas neapmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, Pareiškėjas nepateikė tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:Pareiškėjo nuomone, teismas negina pareiškėjo teisių, išskirtini dėmesį rodo atsakovui, vilkina procesą, akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pareiškėjas teigia, jog procesiniame dokumente nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išdėstė esminius faktus. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepateikė procesinių dokumentų kopijų ir prašo teismo padaryti kopijas, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybių pateikti reikiamų kopijų. Taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ir nurodo, kad procesiniame dokumente buvo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė savo reikalavimą, išdėstyti esminiai faktai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo procesinio dokumento ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.Pareiškėjui išaiškinta, kad nesant tinkamai suformuluotų reikalavimų, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kas lemia neįmanomą galimai pažeistų teisių gynimą, tinkamą teisminį bylos nagrinėjimą. Be to, neaiškus ir nekonkretus reikalavimo nurodymas apriboja atsakovo teises gintis nuo pareikšto reikalavimo, išdėstant savo poziciją, atsikirtimus bei teikiant įrodymus. Pažymėtina, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik nurodė, jog dėl UAB „Gelvora“ veiksmų patyrė žalą, tačiau kokią ir kaip pažeistoji teisė turi būti ginama nenurodė. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog procesinis dokumentas turi būti apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau šio klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos dalykas. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vilkina procesą, akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi. Procesinio dokumento, kurio turinys ir forma akivaizdžiai neatitinka įstatymų reikalavimų, priėmimas netaikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, neužtikrintų bylos nagrinėjimo operatyvumo, priešingai – procesą padarytų labiau komplikuotą ir užtęstų bylos nagrinėjimo trukmę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė savo procesines pareigas procesinio dokumento priėmimo stadijoje, siekdamas jau procesinio dokumento priėmimo metu pašalinti kliūtis sklandžiam bylos nagrinėjimo procesui, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar teismo aktyvumo pareigos neįgyvendinimas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius