Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo E. P. privataus kaltinimo skundo, kuriuo R. U. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo E. P. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. U..

Skunde nurodoma, kad 2014 m. gegužės 2 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) R. U. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir apšmeižė E. P. bei jo verslo partnerius.

Šiame straipsnyje R. U. teigia, kad E. P. buvo neoficialus unijos vadovas ir neva pasisavino pinigus. Tai yra melas, nes E. P. turėjo teisę veikti unijos vardu, t.y., turėjo du notarinius įgaliojimus 2008 m. birželio 19 d. ir 2010 m. spalio 27 d., kurių pagrindu galėjo atstovauti uniją visais klausimais. Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. P. yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu tačiau šioje byloje E. P. nėra kaltinamas dėl pinigų pasisavinimo. R. U. teiginys, kad E. P. per kitus asmenis pasisavino pinigu, neatitinka tikrovės. R. U. paskleista spaudoje informacija, kad visi verslo partnerių gauti kreditai atitekdavo E. P., taip pat yra melas. Apie 3 milijonai litų yra įnešti į unijos pajinį kapitalą. Unija tai žino, tačiau su pajais nedengia kreditų, o teikia nepagrįstus civilinius ieškinius, tokiu būdu klaidindama teismą. Tikrovės neatitinkanti informacija R. U. paskleista visuomenės informavimo priemonėse ir apie tai, kad E. P. verslo partneriai „nieko neturi, gyvena vėjo perpučiamoje bakūžėje ir mėgsta asocialų gyvenimo būdą“. E. P. yra žinoma, kad minėti žmonės gyvena normaliai butuose ir dirba įvairius darbus.

Be to, R. U. 2012 m. sausio 17 d. tame pačiame laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad E. P. buvo sulaikytas vienoje Palangos gatvių – nenaudojant antrankių ir neatkreipiant visuomenės dėmesio. Pasak R. U., E. P. anksčiau yra teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą. Ši informacija yra taip pat melaginga.

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo E. P. skundą pradėti atsisakoma.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.

BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Susipažinus su E. P. skundu bei kartu su juo pateikta medžiaga, nustatyta, kad Palangos miesto apylinkė teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas E. P. yra kaltinamas keleto sunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Ikiteisminiam tyrimui šioje byloje vadovavo ir jį organizavo, valstybinį kaltinimą teisme palaiko Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras R. U..

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras R. U. pateikė informaciją apie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo viešame teismo posėdyje eigą visuomenės informavimo priemonėms. 2014 m. gegužės 2 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. sausio 17 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini), buvo išspausdinta prokuroro R. U. pateikta informacija apie E. P. taikytas procesines prievartos priemones (asmens sulaikymą ir suėmimą), pareikštą kaltinimą, civilinio ieškinio dydį, kitas visuomenei aktualias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. I-48 patvirtintų „IKITEISMINIO TYRIMO DUOMENŲ SKELBIMO REKOMENDACIJŲ“ 7 punkte numatyta prokuroro teisė, siekiant užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę ir (ar) visuomenės teisę žinoti, laikantis Rekomendacijų 12 punkte nurodytų principų, paskelbti ar leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, išskyrus neskelbiamus ikiteisminio tyrimo duomenis, neskelbtinus asmens duomenis, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18, 19 straipsniuose nurodytą neteikiamą ir neskelbtiną informaciją, taip pat duomenis apie privatų asmens gyvenimą, išskyrus Rekomendacijų 8 ir 9 punktuose numatytus atvejus. Pagal Rekomendacijų 16 punktą, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras gali skelbti ar komentuoti tuos ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie buvo ištirti ar paskelbti viešo teismo posėdžio metu.

Taigi prokuroras R. U. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu komunikuodamas su žiniasklaida ir teikdamas informaciją apie visuomenę dominančią baudžiamąją bylą, joje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamus asmenis, neviršydamas tarnybinių įgaliojimų (2013-12-27 Generalinės prokuratūros prokuroro A. S. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. P. pareiškime nurodytų aplinkybių, nesant prokuroro R. U. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymių), siekė informuoti visuomenę apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, o ne tyčia apšmeižti, pažeminti pareiškėją E. P. ar pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nedaro byloje dalyvaujančio ir kaltinimą palaikančio prokuroro pateiktos žiniasklaidai informacijos savaime neteisinga. Visi pareiškėjo privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai, prokuroro R. U. perduoti žiniasklaidai, yra baudžiamosios bylos, nagrinėjamos Palangos miesto apylinkės teisme, nagrinėjimo dalykas, todėl jų atitikimas tikrovei ar ne, šiuo metu negali būti vertinamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18, 19 straipsniuose nurodyta neteikiama ir neskelbtina informacija, taip pat duomenys apie privatų asmens gyvenimą pareiškėjo nurodytose visuomenės informavimo priemonėse nebuvo atskleista.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir kaltinimą teisme palaikančio prokuroro R. U. komentarai apie bylą ir jos eigą negali būti laikoma asmens šmeižimu, todėl privataus kaltinimo bylos procesas, nesant LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, negali būti pradėtas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo E. P. privataus kaltinimo skundą, nesant nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens R. U. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.