Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-815-585/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-22
Bylos Nr.: 2A-815-585/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-05692-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: UAB „PAAS LT“
Ieškovas: UAB „TPP“

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-815-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05692-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3.; 121.14.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „PAAS LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „TPP“ ieškinį atsakovui UAB „PAAS LT“ dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SIVYSTA“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 393,28 Lt skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pareikštą ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, jog šalys 2010 m. birželio 3 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2010/06/03 (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, jėgomis ir iš atsakovo medžiagų atlikti atsakovui statybos rangos – fasado įrengimo – darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo nustatytu terminu ir tvarka atsiskaityti su ieškovu už pastarojo atliktus darbus. Ieškovas, vykdydamas Sutartį, atliko statybos darbus, kurių kaina – 11 470,03 Lt, pateikė atsakovui darbų atlikimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą TPP00571. Ieškovas, atlikęs nurodytus veiksmus, gavo atsakovo 2010 m. liepos 8 d. raštą, kuriame atsakovas nurodė, jog nustatė tam tikrus ieškovo atliktų statybos darbų defektus, kurių pašalinimas atsakovui kainavo 1 475 Lt. Ieškovas nesutinka su atsakovo 2010 m. liepos 8 d. ir vėlesniuose raštuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, kadangi atsakovas nesikooperavo ir nebendradarbiavo su ieškovu, visus sprendimus priėmė vienasmeniškai, tuo pažeisdamas Sutarties nuostatas, inter alia Sutarties 5.3 punktą, pagal kurį darbų trūkumus gali nustatyti kompetentingi asmenys, turintys eksperto kvalifikaciją, o ne generalinis rangovas ar užsakovas. Ieškovas pažymėjo, jog, nepaisant to, kad atsakovas nepasirašė darbų priėmimo akto, atsakovo veiksmai patvirtina, jog ieškovas atliko šalių sulygtus statybos darbus. Ieškovo atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir argumentus.

Šalies argumentai

Atsakovas nesutiko su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas savo atsikirtimus grindė tomis aplinkybėmis, jog, ieškovui pradėjus vykdyti Sutartyje nustatytus statybos darbus, atsakovo atstovas nustatė, kad darbai yra vykdomi nekvalifikuotai ir nekokybiškai, pažeidžiant technologijas. Atsakovas pateikė ieškovui aukščiau nurodytą informaciją, ieškovas net du kartus keitė darbuotojus, atliekančius sulygtus statybos darbus. Ieškovas 2010 m. birželio 22 d. informavo atsakovą, jog ieškovas Sutartyje nustatytu terminu (iki 2010 m. birželio 23 d.) nespės užbaigti statybos darbus. Ieškovas nurodė, jog statybos darbai bus užbaigti 2010 m. birželio 29 d. Nepaisant to, jog ieškovas savavališkai pakeitė Sutartyje nustatytą statybos darbų užbaigimo terminą, statybos darbai nebuvo užbaigti ir aukščiau nurodytu terminu (iki 2010 m. birželio 29 d.). Sutartyje nustatyti statybos darbai buvo baigti 2010 m. liepos 2 d. Atsakovas pažymėjo, jog, generalinio rangovo UAB „SIVYSTA“ atstovui 2010 m. liepos 12 d. apžiūrėjus statinio fasadą, buvo nustatyti fasado šiltinimo ir apdailos darbų trūkumai. Pastarieji, kaip buvo nustatyta, atsirado dėl to, jog, atliekant nurodytus darbus, buvo nesilaikyta tinkuojamų fasadų šiltinimo technologijų. Esant tokioms aplinkybėms, generalinis rangovas UAB „SIVYSTA“ surašė defektinį atliktų darbų aktą, kuriuo, be kita ko, nustatė terminą atliktų darbų defektams pašalinti (iki 2010 m. liepos 21 d.). Ieškovas nepašalino atliktų statybos darbų defektų, todėl generalinis rangovas UAB „SIVYSTA“ 2010 m. birželio 1 d. subrangos sutarties Nr. 10/16-S, sudarytos su atsakovu, 5.4 punkto pagrindu 8 000 Lt (aštuoniais tūkstančiais litų) sumažino pagal šią sutartį atsakovui mokėtiną atliktų darbų kainą. Atsakovas pažymėjo, jog jis 2010 m. liepos 20 d. gavo antrąjį generalinio rangovo UAB „SIVYSTA“ defektinį atliktų darbų aktą, kuriame pastarasis nurodė, jog nebuvo nuvalytos cokolio plytelės ašyje J-S-l, ir pareikalavo, jog išteptos plytelės būtų nuvalytos iki 2010 m. liepos 22 d. Atsakovas savo lėšomis įvykdė nurodytą generalinio rangovo reikalavimą, kai šį reikalavimą turėjo įvykdyti ieškovas. Atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, 2010 m. liepos 21 d. raštu Nr. 0015/07-21 informavo ieškovą, kad 10 393,28 Lt (dešimčia tūkstančių trimis šimtais devyniasdešimt trimis litais ir dvidešimt aštuoniais centais) mažina pagal Sutartį ieškovui mokėtiną atliktų darbų kainą, nurodydamas, jog į nurodytą pinigų sumą yra įskaičiuota 8 000 Lt suma, kurią sudaro generalinio rangovo sumažinta atliktų darbų kaina, atsakovo paruoštų statybinių medžiagų, reikalingų defektų taisymui, kaina (2 190,10 Lt), akmens masės ploviklio ir cokolio plytelių valymo kainos (203,28 Lt). Atsakovas pasiūlė ieškovui pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 1 076,75 Lt sumą. Ieškovo atstovai neatvyko pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, todėl atsakovas aukščiau nurodytą pinigų sumą pervedė į ieškovo banko sąskaitą. Atsakovo teigimu, pastarasis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas netinkamai atliko šalių sulygtus darbus, praleido prievolės įvykdymo terminą, atsakovas turėjo taisyti ieškovo atliktų darbų trūkumus, dėl ko atsakovas patyrė papildomas išlaidas, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui visą Sutartyje nustatytą darbų kainą. Atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu palaikė atsiliepime į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį išdėstytą poziciją ir argumentus.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SIVYSTA“ neišreiškė aiškios pozicijos dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė analogiškas atsakovo nurodytoms faktines bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 8 993,28 Lt skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 229,30 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, nepaisant to, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepasirašė darbų priėmimo akto, pastarojo veiksmai patvirtina, jog statybos darbai buvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bylos šalių ginčas kilo dėl subrangos sutarties įvykdymo terminų. Ieškovas pagal subrangos sutarties 2.2 punktą įsipareigojo 2010 m. birželio 4 d. pradėti, o 2010 m. birželio 23 d. baigti statybos darbus. Ieškovas pateikė 2010 m. birželio 22 d. pranešimą apie darbų pabaigą statybos objekte (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad visi darbai objekte bus užbaigti ne 2010 m. birželio 23 d., kaip buvo sulygta subrangos sutartimi, o 2010 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys subrangos sutartimi, tiksliau – šios sutarties 9.3 punktu, sulygo, jog bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams; žodinės išlygos negalimos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, pirma, ieškovo pateiktas 2010 m. birželio 22 d. pranešimas patvirtina faktą, kad ieškovas siekė pratęsti statybos darbų pabaigos terminą iki 2010 m. birželio 28 d., antra, nurodytas pranešimas nepatvirtina to fakto, kad šalys pagal subrangos sutarties 9.3 punktą susitarė dėl termino statybos darbams atlikti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog abi bylos šalys nesikooperavo ir nebendradarbiavo, padarė išvadą, jog šalių ginčas dėl statybos darbų terminų ir atliekamų darbų kokybės buvo kilęs iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, bei laikėsi nuomonės, kad šalys vis dėl to susitarė dėl terminų pratęsimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas praleido sutarties įvykdymo terminą, priešingai, ieškovas ėmėsi priemonių susidariusioms kliūtims pašalinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo į bylą pateiktas 2010 m. liepos 12 d. defektinis atliktų darbų aktas Nr. 1 nurodo pavienius defektus, tačiau neįrodo, kad dėl nustatytų defektų sienų negalima naudoti pagal paskirtį. Šalys subrangos sutartimi, tiksliau – šios sutarties 5.3 punktu, susitarė, kad, tarp šalių kilus ginčams dėl darbo trūkumų, trūkumų atsiradimo priežastis, subrangovo (ieškovo) kaltę ir trūkumų piniginę išraišką nustato tretieji, nepriklausomi nuo šalių, kompetentingi (dirbantys toje srityje ir turintys atestatus eksperto kategorijai, kurioje nustatinėjami trūkumai) asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aukščiau nurodytą defektinį atliktų darbų aktą pasirašė atsakovo direktorius, ieškovas ir / ar jo atstovas nedalyvavo surašant šį aktą, ieškovas nepašalino akte nustatytų darbų trūkumų. Nustatant darbų trūkumus, dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „SIVYSTA“ projektų vadovas, kuriam, ką patvirtina bylos duomenys, yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodytas asmuo subrangos sutarties 5.3 punkto prasme turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau padarė išvadą, jog jis negali būti objektyvus nustatant atliktų darbų trūkumus ir preliminarią jų pašalinimo kainą, kadangi atsakovą ir trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, siejo sutartiniai santykiai, o nurodytas asmuo yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, kad dėl atsakovo darbuotojų kaltės galimai buvo nekokybiškai atlikti tam tikros rūšies sienų paviršiaus lyginimo darbai, kadangi, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytą argumentą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatas, padarė išvadą, jog užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytose nuostatose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytą aiškinimą patvirtina ir Civilinio kodekso 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nepareiškė ieškovui priešpriešinio reikalavimo dėl patirtų nuostolių atlyginimo, konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju turi būti įvertinta ir nustatyta, pagrįstai ar nepagrįstai atsakovas sumažino ieškovui mokėtiną darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. byloje atlikta teismo ekspertizė. Teismo ekspertizės akte nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad fasado apdailos lygumas netenkina įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir kad dėl nustatytų defektų pastatas gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį; pastato naudojimo nepatogumai dėl nustatytų defektų yra nežymūs, todėl pagrįstas kainos sumažinimas būtų apie 10 procentų nuo defektų ištaisymo kainos vertės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės išvadomis, ir konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai sumažino atliktų statybos darbų kainą 8 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo esant pagrindą atliktų darbų kainą mažinti 10 procentų defektų ištaisymo kainos vertės, tai yra 1 400 Lt (vienu tūkstančiu keturiais šimtais litų).

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi 2011 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akto išvada, jog pagrįstas darbų kainos sumažinimas būtų apie 10 procentų nuo defektų ištaisymo kainos vertės. Atsakovo manymu, ekspertas, atsakymas į klausimą, kokia apimtimi galėtų būti sumažinta atliktų darbų kaina, peržengė specialių žinių ribą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės akto išvada dėl kainos mažinimo 10 procentų nuo defektų ištaisymo kainos vertės negali turėti įrodomosios reikšmės, kadangi tokios išvados padarymui nereikalingos specialios statybos eksperto žinios, o šios bylos atveju nurodyta išvada yra paremta eksperto nuomone. Ekspertas nebuvo informuotas apie kainos mažinimo aplinkybes, statybos darbų užbaigimo terminus. Atsakovas pažymėjo, jog šios bylos atveju jis pasirinko vieną iš Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių gynimo būdų – sumažino ieškovui mokėtiną darbų kainą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog šios bylos atveju statybos darbų užsakovas – (duomenys neskelbtini), rangovas – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, subrangovas – atsakovas, subrangovo subrangovas – ieškovas. Atsakovo teigimu, pastarojo teisė mažinti nekokybiškų darbų kainą yra išvestinė iš analogiškos užsakovo teisės. Atsakovo vertinimu, ekspertizės akto išvada, jog dėl nustatytų defektų pastatas gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį, nėra susijusi su ginčo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šia eksperto išvada, kadangi šios bylos ginčo objektas yra fasado įrengimo darbų kokybė, o ne pastatas, kuris, be abejo, gali būti naudojamas pagal paskirtį ir be jokios apdailos. Atsakovo teigimu, pastarasis, atsižvelgiant į CK 6.61 straipsnio ir 6.658 straipsnio 5 dalies nuostatas, tinkamai ir laiku atsiskaitė su ieškovu.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikštą apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, jog ekspertas, nagrinėjamoje byloje atlikęs ekspertizę, tiksliai atsakė į atsakovo pateiktus klausimus, o, nustatydamas mažintiną atliktų darbų kainą, atsižvelgė į sąžiningumo, protingumo kriterijus bei gerą statybos darbų atlikimo praktiką. Ieškovas atkreipė dėmesį į tas aplinkybes, jog, nepaisant to, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, užsakovas priėmė statybos darbus ir susitarė su generaliniu rangovu, kad darbų defektai nebus šalinami dėl pastarųjų mažareikšmiškumo, o bus atitinkamai sumažinta darbų kaina. Ieškovo teigimu, toks užsakovo ir generalinio rangovo susitarimas nesaisto ieškovo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo darbuotojai savavališkai, kitaip tariant, be ieškovo sutikimo, atliko fasado tvarkymo ir defektų šalinimo darbus. Ieškovo manymu, savavališkas defektų taisymas apskritai šalina ieškovo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 7-10) nustatyta, jog šalys 2010 m. birželio 3 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2010/06/03 (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas, be kita ko, įsipareigojo apelianto medžiagomis atlikti fasado įrengimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 punktas), o apeliantas, be kita ko, įsipareigojo priimti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kokybiškai atliktą darbą (Sutarties 3.1 punktas) ir Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti ieškovui darbų atlikimo kainą (Sutarties 3.3 punktas).

Aukščiau nurodytų Sutarties nuostatų, bylos faktinių duomenų ir aplinkybių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog bylos šalių ginčas yra kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog statybos rangos sutartis iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo dalyką – tai sutartis dėl statinio statybos ar kitų statybos darbų atlikimo; statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis); atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis); darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Byloje nustatyta, jog ieškovas atliko Sutartimi sulygtus statybos darbus, kurių kaina – 11 470,03 Lt, ir Sutartyje nustatyta tvarka kreipėsi į apeliantą, jog pastarasis priimtų ieškovo atliktus statybos darbus ir sumokėtų nustatytą kainą.

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Bylos duomenų – galutinio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 1 (t. 1, b. l. 127) ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1 (t. 1, b. l. 128) – analizė sudaro pagrindą išvadai, jog, priešingai nei šios bylos atveju konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas perdavė, o apeliantas 2010 m. liepos 21 d. su išlygomis (dėl defektų) priėmė ieškovo atliktus statybos darbus.

Byloje nustatyta, jog tarp bylos šalių kilo ginčas dėl statybos darbų kokybės. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o tuo atveju, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Nagrinėjamos bylos duomenų (t. 1, b. l. 14, 16, 53-56, 111-119, 127-128, t. 2, b. l. 24), inter alia 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizės akto Nr. 11-09/13 (toliau tekste – ir Ekspertizės aktas), viseto analizė leidžia daryti išvadas, jog, pirma, ginčo statybos darbai yra su trūkumais, kitaip tariant, ginčo statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, antra, ginčo darbų trūkumai – ieškovo, tiksliau – ieškovo darbuotojų, veiksmų rezultatas. Viena vertus, ieškovas šios bylos atveju teigė, jog ginčo darbų trūkumai galėjo atsirasti dėl apelianto darbuotojų veiksmų, kai pastarieji be ieškovo sutikimo atliko tam tikrus fasado lyginimo darbus, kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė nurodytą teiginį, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas, kai pastarajam pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 12, 178 straipsniai).

CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Viena vertus, šios bylos atveju ginčo darbų priėmimo akte expressis verbis nėra nurodyti ginčo darbų trūkumai, kita vertus, bylos duomenų – galutinio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 1, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, kuriuose, be kita ko, pažymėta, jog nurodyti aktas ir pažyma yra suderinti su išlygomis dėl defektų, 2010 m. liepos 20 d. defektinio atliktų darbų akto Nr. 2 (t. 1, b. l. 55), 2010 m. liepos 12 d. defektinio atliktų darbų akto (Nr. 1) (t. 1, b. l. 113, 119; 112, 118), apelianto 2010 m. liepos 21 d. pranešimo Nr. 0015/07-21 (t. 2, b. l. 24), kuriame inter alia nurodyta, jog ieškovo apeliantui pateiktas darbų atlikimo aktas pasirašomas su išlygomis, nurodytomis prie šio pranešimo pridėtame defektiniame atliktų darbų akte, ieškovo gautos korespondencijos duomenų (t. 2, b. l. 25-27), ieškovo direktoriaus ir atstovo (advokato) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų (t. 2, b. l. 34, 36), patvirtinančių, jog ieškovas inter alia gavo aukščiau nurodytus 2010 m. liepos 12 d. defektinį atliktų darbų aktą (Nr. 1), 2010 m. liepos 20 d. defektinį atliktų darbų aktą Nr. 2 bei apelianto 2010 m. liepos 21 d. pranešimą Nr. 0015/07-21, – analizė sudaro pagrindą teigti, jog apeliantas, priimdamas ieškovo atliktus statybos darbus, nurodė (aptarė) ginčo darbų trūkumus, išdėstytus 2012 m. liepos 12 d. defektiniame atliktų darbų akte (Nr. 1) ir 2010 m. liepos 20 d. defektiniame atliktų darbų akte Nr. 2, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina esant pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamos bylos atveju apeliantas CK 6.662 straipsnio 2 dalies prasme gali remtis ginčo darbų trūkumų, išdėstytų (nurodytų) 2012 m. liepos 12 d. defektiniame atliktų darbų akte (Nr. 1) ir 2010 m. liepos 20 d. defektiniame atliktų darbų akte Nr. 2, faktu.

CK 6.665 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o tuo atveju, jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: pirma, neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; antra, atitinkamai sumažinti darbų kainą; trečia, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aukščiau nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai yra fakultatyvūs, kitaip tariant, užsakovas, esant nekokybiškai atliktiems darbams, savo pažeistas teises ir interesus gali ginti vienu iš aukščiau nurodytų teisių gynimo būdų.

Pažymėtina, jog analogiški aukščiau nurodytiems teisių gynimo būdai yra nustatyti Sutartyje: Sutarties 5.4 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu darbas neatitinka kokybės reikalavimų, apeliantas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti iš ieškovo neatlygintinai pašalinti darbo trūkumus per protingą terminą arba sumažinti darbų kainą, arba pats pašalinti darbo trūkumus ir reikalauti iš ieškovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Bylos faktinių aplinkybių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas šios bylos atveju pasirinko antrąjį iš aukščiau nurodytų teisių gynimo būdų, tai yra CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme pareikalavo sumažinti ginčo darbų kainą, tiksliau, ką patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 56, t. 2, b. l. 24), ex officio 10 393,28 Lt (dešimčia tūkstančių trimis šimtais devyniasdešimt trimis litais ir dvidešimt aštuoniais centais) sumažino kainą, mokėtiną ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus.

Dėl kainos, mokėtinos už ginčo statybos darbus, sumažinimo

Nagrinėjamos bylos duomenų – apelianto direktoriaus ir atstovės (advokatės) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų (t. 2, b. l. 31-32), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, direktoriaus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų (t. 2, b. l. 39-41), 2010 m. spalio 4 d. kreditinės sąskaitos (t. 1, b. l. 51) ir apelianto 2010 m. liepos 21 d. pranešimo Nr. 0015/07-21 (t. 2, b. l. 24) – analizė leidžia daryti išvadą, jog apeliantas susitarimo su generaliniu rangovu (trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų) UAB „SIVYSTA“, sudarytu pagal 2010 m. birželio 1 d. subrangos sutarties Nr. 10/16-S (t. 1, b. l. 42-46, 88-92) 5.4 punktą, kuriuo apeliantas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sulygo dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliantui pagal nurodytą sutartį mokėtinos darbų kainos sumažinimo 8 000 Lt (aštuoniais tūkstančiais litų), pagrindu inter alia nurodyta apimtimi sumažino ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, susitarimo su apeliantu pagal 2010 m. birželio 1 d. subrangos sutartį Nr. 10/16-S pagrindu 8 000 Lt (aštuoniais tūkstančiais litų) sumažino apeliantui pagal nurodytą sutartį mokėtiną darbų kainą, per se nesudaro pagrindo apeliantui mažinti ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą, kadangi šis susitarimas sudarytas tarp aukščiau nurodytos sutarties šalių (apelianto ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų), todėl tik šios sutarties šalims sukuria teises ir pareigas, kitaip tariant, saisto tik šios sutarties šalis. Ieškovui nesant aukščiau nurodytos sutarties šalimi, apeliantas turėjo teisę pareikšti ieškovui reikalavimą dėl nuostolių, pastarojo patirtų dėl darbų kainos pagal 2010 m. birželio 1 d. subrangos sutartį Nr. 10/16-S sumažinimo, atlyginimo, o ne nurodyto fakto pagrindu a priori mažinti ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios bylos atveju apeliantas nepagrįstai aukščiau nurodyta apimtimi (8 000 Lt) sumažino ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą.

Bylos duomenimis – apelianto direktoriaus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais, 2010 m. liepos 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ORF-V0028725 (t. 1, b. l. 50), apelianto 2010 m. liepos 21 d. pranešimu Nr. 0015/07-21 (t. 2, b. l. 24) – nustatyta, jog apeliantas, be kita ko, statybinės medžiagos (dekoratyvinio tinko), skirtos ginčo darbų trūkumams šalinti, kainos (2 190,10 Lt) bei akmens masės ploviklio ir cokolio plytelių valymo kainų (203,28 Lt) apimtimi sumažino ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą.

Bylos duomenys – apelianto direktoriaus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai (t. 1, b. l. 145, t. 2, b. l. 32), liudytojo J. S. parodymai (t. 1, b. l. 146) – patvirtina, jog ginčo darbų trūkumai nebuvo pašalinti, užsakovas, be kita ko, priėmė ginčo statybos darbus, kuriuos, kaip jau buvo nustatyta, ieškovas atliko nekokybiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog statybinė medžiaga, kuri, anot apelianto, buvo įsigyta ginčo darbų trūkumams pašalinti, šios bylos atveju faktiškai nebuvo panaudota (realizuota), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo statybinės medžiagos kainos apimtimi mažinti ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą. Nagrinėjamos bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių akmens masės ploviklio įsigijimo ir cokolio plytelių valymo darbų atlikimo faktus, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, kai pastarajam pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog šios bylos atveju inter alia nėra pagrindo akmens masės ploviklio ir cokolio plytelių valymo kainų apimtimi mažinti ieškovui už pastarojo atliktus ginčo statybos darbus mokėtiną kainą.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi (t. 1, b. l. 158-159) paskyrė šioje byloje statybos darbų ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: pirma, ar statybos objekte (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo darbai ašyje J-5-1, atlikti pagal Sutartį ir nurodyti galutiniame atliktų darbų perdavimo priėmimo akte Nr. 1 (t. 1, b. l. 127), atlikti kokybiškai, laikantis tokių darbų atlikimo tvarką ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų ir įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, antra, jeigu fasado šiltinimo darbai atlikti nekokybiškai ar turi tam tikrų trūkumų (defektų), kurie neatitinka teisės aktų, subrangos sutarties ar įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, kokia apimtimi galėtų būti sumažinta atliktų darbų kaina pagal Sutartį.

Teismo ekspertas Sigitas Mitkus atliko šioje byloje paskirtą statybos darbų ekspertizę ir į nagrinėjamą bylą pateikė Ekspertizės aktą, kuriame suformulavo dvi išvadas (parengė atsakymus į teismo ekspertizei pateiktus klausimus): pirma, ginčo statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai; fasado apdailos lygumas netenkina įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų; antra, tyrimo metu nustatyta, kad dėl nustatytų defektų pastatas gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį, pastato naudojimo nepatogumai dėl nustatytų defektų yra nežymūs, todėl pagrįstas kainos mažinimas būtų apie 10 procentų defektų ištaisymo kainos vertės, tai yra apie 1 400 Lt; eksperto vertinimu, toks kainos mažinimas atitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis; teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų; teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Aukščiau nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis; teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais.

Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, konstatuoja, jog aplinkybių, susijusių su klausimo, kokia apimtimi turi būti sumažinta kaina, mokėtina už nekokybiškai atliktus darbus, išsiaiškinimu, nustatymas ir įvertinimas ir nurodyto klausimo išsiaiškinimas (išsprendimas) – teismo kompetencijos, o ne ekspertizės dalykas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas statybos darbų ekspertizę, neturėjo pavesti ekspertams (ekspertui) atsakyti į klausimą, kokia apimtimi galėtų būti sumažinta ginčo darbų kaina, ir atitinkamai teismo ekspertas neturėjo duoti išvados aukščiau nurodytu teisiniu klausimu, o, pavedęs ekspertui ir gavęs išvadą, pirmosios instancijos teismas privalėjo pats įvertinti mokėtinos kainos mažinimo dėl darbų kokybės trūkumo apimtį, apeliantui turint įstatyme numatytą teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Minėta, jog pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o tuo atveju, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Byloje nustatyta, jog ieškovas ginčo statybos darbus atliko nekokybiškai. Kaip jau buvo nurodyta, Ekspertizės akte yra suformuluota išvada, kuria šios bylos atveju nėra pagrindo netikėti ar abejoti, jog fasado apdailos lygumas netenkina įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų.

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, jog ekspertizės objekto – pastato fasado – apžiūros metu nustatyta, jog fasado nelygumai aiškiai matosi antrojoje dienos pusėje (esant saulėtai dienai); fasado nelygumai matosi žiūrint į fasadą statmenai, tai yra nuo priešais esančios vejos ir, labai tikėtina, iš gretimo gyvenamojo namo ir jo teritorijos; kitu paros metu arba esant debesuotai dienai fasado nelygumai faktiškai nesimato. Ekspertizės akte esančiomis nuotraukomis nustatyta, jog fasadas, kurio įrengimo darbus atliko ieškovas, yra kitoje pastato pusėje nei ta, per kurią yra patenkama į šį pastatą; ties šia pastato puse nėra įrengti nei gatvė, nei šaligatvis, priešais šią pastato pusę nemažu atstumu stovi gyvenamasis namas. Bylos duomenų – nuotraukų (t. 1, b. l. 114-116, 124-125), inter alia esančių Ekspertizės akte, – analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčo darbų trūkumai – fasado nelygumai – nėra žymūs, pastarieji pastebėtini (matosi) tik tose nuotraukose, kuriose yra užfiksuotas pritrauktas fasado vaizdas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadoms, jog šios bylos atveju ieškovas, atlikęs ginčo statybos darbus, nežymiai nukrypo tiek nuo Sutarties sąlygų, tiek nuo analogiškiems statybos darbams įprastai keliamų reikalavimų, ginčo darbų rezultatas yra iš esmės tinkamas naudoti pagal paskirtį, užsakovas nepatiria didelių nepatogumų, užsakovui, ką, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina ta faktinė bylos aplinkybė, jog užsakovas, be kita ko, priėmė ginčo statybos darbus, iš esmės yra priimtinas ginčo darbų rezultatas.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, inter alia pagrįstu ginčo darbų kainos ir ginčo darbų trūkumų analize, ginčo darbų kainos sumažinimas 1 400 Lt (vienu tūkstančiu keturiais šimtais litų) nagrinėjamos bylos atveju yra teisinga, protinga ir proporcinga apelianto pažeistų teisių gynimo priemonė. Nurodyta apimtimi sumažinus sutartą atliktų darbų kainą, tinkamai įvertintas ieškovo perduotų darbų kokybės trūkumas ir šis trūkumas apeliantui teisingai kompensuotas, ginant apeliantą įstatyme numatytomis jo teisių gynimo priemonėmis (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apibendrinus apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje nurodyta apimtimi netinkamai taikė procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šią bylą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė