- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-167-113-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01274-2004-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- M. D.
- Kategorijos
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-113/2012
Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01274-2004-8
2012 m. kovo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžio, kuriuo M. D. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. (įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13, redakcija), nes neįrodyta, kad jis padarė šį nusikaltimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. D. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad jis 2004-09-08, laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadino M. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į butą ir iš ten pagrobė 1100 Lt vertės monitorių „Sampo“, 300 Lt grynųjų pinigų, auksinius juvelyrinius dirbinius – dvi grandinėles, kurių bendra vertė 200 Lt, 100 Lt vertės apyrankę, 150 Lt vertės kryželį, 170 Lt ir 180 Lt vertės dvi poras auskarų, 50 Lt vertės aukso laužą, metalinius dirbinius – 30 Lt vertės grandinėlę, 10 Lt vertės žiedą, 20 Lt vertės vyriškus kvepalus „Gillet“, 50 Lt vertės kvepalus, 60 Lt vertės ausines, 30 Lt vertės vaikiškus sportinius batelius, 10 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ įkroviklį, 30 Lt vertės rankinę. Iš viso M. D. pagrobė M. K. priklausančio turto už 2490 Lt.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. D. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme bei Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi subendrintomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas M. D. dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas nurodė, kad M. D. anksčiau buvo teistas tris kartus, jo rankų pirštų pėdsakai turėjo būti Daktiloskopinių duomenų registre, todėl aptikto piršto pėdsako sutapatinimas su M. D. piršto pėdsaku, praėjus septyneriems metams po įvykio, kelia pagrįstų abejonių. Be to, teismui kelia abejones ir objektas, nuo kurio buvo paimtas minėtas pėdsakas – tuščia dėžutė nuo brendžio „Kolumbas“. Pagal nukentėjusiosios parodymus dėžutė nuo brendžio prieš vagystę buvo bare, o po to buvo rasta ant grindų. Nukentėjusioji nepamena, ar dėžutėje buvo brendis, ji nieko nenurodė apie daiktus, pavogtus iš baro. Pirštų antspaudai, apžiūrint įvykio vietą, nuo baro durelių nebuvo paimti. Todėl tuščios brendžio dėžutės, nuo kurios buvo paimtas M. D. priklausantis piršto pėdsakas, atsiradimo nukentėjusiosios bute aplinkybės kelia abejones dėl įrodymo pagrįstumo.
Prokuroro teigimu, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo kartoninės dėžutės „Kolumbas“, rastos kambaryje, ant daktiloskopinių plokštelių buvo paimti rankų pirštų pėdsakai. Atlikus daktiloskopinį tyrimą, asmens identifikavimui tinkamas pėdsakas, nepriklausantis nukentėjusiajai, VRM paštu buvo išsiųstas į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą sulyginimui su šiame centre kaupiamomis atitinkamų kategorijų asmenų daktiloskopinėmis kortelėmis. Kadangi technika buvo sena, o įvykio vietoje rastas piršto pėdsakas mažai informatyvus, nebuvo galimybių nustatyti, kam iš atitinkamos kategorijos asmenų pėdsakas priklauso. Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro sistema buvo patobulinta ir 2010 m. pradžioje įdiegta nauja sistema CAFIS. Visos sukauptos atitinkamų asmenų daktiloskopinės kortelės buvo konvertuojamos į naują sistemą, tarp jų ir latentiniai rankų (delnų, pirštų) pavyzdžiai, ir atliktas sulyginimas. Kadangi sistema atitiko Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, tapo platesnė, padidėjo sistemos galimybės, tikslumas, dėl to, atlikus visų duomenų sulyginimus, 2011-04-20 iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro buvo gautas informacinis pranešimas, kad nustatytas asmuo, kurio rankų pirštų atspaudų pavyzdžiai sutapo su rankos piršto pėdsaku, paimtu ant daktiloskopinės plokštelės nuo kartoninės brendžio dėžutės „Kolumbas“. Tuomet buvo paskirtas papildomas daktiloskopinis tyrimas ir gauta 2011-08-03 specialisto išvada Nr. 451, kurioje nurodyta, kad vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, yra paliktas įtariamojo M. D. kairės rankos mažuoju pirštu.
Ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu M. D. nurodė, kad nepadarė šios nusikalstamos veikos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra buvęs, nežino, kaip jo pirštų pėdsakai ten atsidūrė. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamųjų suole sėdinčio M. D. nei ji, nei jos šeimos nariai nepažįsta, pas ją į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), šis asmuo niekada nebuvo atėjęs. Ji nurodė nepamenanti, kada pirko brendį „Kolumbas“, taip pat nurodė, kad minėtas butelis prieš vagystę buvo laikomas sekcijos bare.
Iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad teismas nesiaiškino, kaip CAFIS metodika naudojama lyginant turimus lyginamuosius įtariamųjų pirštų pėdsakų pavyzdžius su įvykio vietoje rastais pirštų, delnų pėdsakais. Teismui nagrinėjant bylą ir iškilus abejonėms dėl įvykio vietoje rasto rankos piršto pėdsako fiksavimo ir jo sulyginimo su CAFIS sistemoje esančia duomenų baze, buvo galima į posėdį kviesti ekspertą, kuris būtų paaiškinęs metodiką, identifikuojančią pėdsaką palikusį asmenį. Tuo tarpu teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vertino tik patį laiko tarpą, per kurį buvo nustatytas asmuo, palikęs rankų pirštų pėdsakus ant kartoninės brendžio dėžutės, o ne patį faktą, kuris pagrindžia M. D. rankos piršto pėdsako atsiradimą konkrečioje vietoje. Be to, teismas neįvertino nukentėjusiosios parodymų, kad M. D. prieš vagystę pas ją namuose niekada nėra buvęs. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog minėtas piršto pėdsakas buvo paimtas nuo brendžio dėžutės, kuri prieš vagystę buvo įdėta į sekcijoje esantį barą. Vien ta aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo paimti pirštų pėdsakai nuo sekcijoje esančio baro durelių, nekelia abejonių dėl šio įrodymo patikimumo. Įvykio vietos apžiūros metu pareigūnai, atlikinėdami apžiūrą, savarankiškai rinko visus įmanomus įrodymus, ėmė pirštų antspaudus nuo visų paviršių, nuo kurių buvo galima tai padaryti. Prokuroro nuomone, surinktų įrodymų pakanka M. D. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamas išteisinamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 328 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. D. 2004-09-08, laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadino M. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į butą ir iš ten pagrobė 1100 Lt vertės monitorių „Sampo“, 300 Lt grynųjų pinigų, auksinius juvelyrinius dirbinius – dvi grandinėles, kurių bendra vertė 200 Lt, 100 Lt vertės apyrankę, 150 Lt vertės kryželį, 170 Lt ir 180 Lt vertės dvi poras auskarų, 50 Lt vertės aukso laužą, metalinius dirbinius – 30 Lt vertės grandinėlę, 10 Lt vertės žiedą, 20 Lt vertės vyriškus kvepalus „Gillet“, 50 Lt vertės kvepalus, 60 Lt vertės ausines, 30 Lt vertės vaikiškus sportinius batelius, 10 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono įkroviklį, 30 Lt vertės rankinę. Iš viso M. D. pagrobė M. K. priklausančio turto už 2490 Lt.
Apylinkės teismas savo išvadą dėl M. D. išteisinimo grindė tuo, kad M. D. iki minėtos nusikalstamos veikos, kuria jis buvo kaltinamas, jau buvo teistas tris kartus, todėl jo rankų bei pirštų pėdsakai jau keleri metai iki įvykio turėjo būti Daktiloskopinių duomenų registre. Dėl šios priežasties aptikto piršto pėdsako sutapatinimas su M. D. piršto pėdsaku, praėjus septyneriems metams po įvykio, kelia pagrįstų abejonių. Be to, abejones kelia ir objektas, nuo kurio buvo paimtas minėtas pėdsakas – tuščia dėžutė nuo brendžio „Kolumbas“. Praėjus septyneriems metams po įvykio papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad dėžutė nuo brendžio prieš vagystę buvo bare, o po to buvo rasta ant grindų. Nukentėjusioji nepamena, ar dėžutėje buvo brendis. Po įvykio apklausta nukentėjusioji nieko dėl tuščios brendžio dėžutės atradimo nepaaiškino, nenurodė, kad kas nors būtų pavogta būtent iš baro. Pirštų antspaudai, apžiūrint įvykio vietą, nuo baro durelių nebuvo paimti. Todėl tuščios brendžio dėžutės, nuo kurios buvo paimtas M. D. priklausantis piršto pėdsakas, atsiradimo nukentėjusiosios bute aplinkybės kelia abejones dėl įrodymo, padarius vagystę iš buto, pagrįstumo. Be jau minėto abejotino piršto pėdsako atsiradimo ant tuščios brendžio dėžutės, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių M. D. kaltę, nesurinkta, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl M. D. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai išteisino M. D. dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog M. D. dalyvavo padarant BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nors išteisintasis, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs minėtą nusikaltimą neprisipažino, teigė nieko negalįs apie jį pasakyti, taip pat negalįs paaiškinti, kaip jo pirštų atspaudai atsidūrė minėtame bute, nes jis tame bute nėra buvęs, be to, gali būti, jog tuo metu, kada buvo įvykdyta vagystė, jis atliko laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. D. padarė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Nukentėjusioji M. K. parodė, jog 2004-09-08 ji iš namų, (duomenys neskelbtini), išėjo apie 11.30 val., butą paliko tvarkingą, apie 16 val. grįžusi namo rado sugadintą laukinių durų spyną. Įėjusi į butą, pastebėjo, kad iš buto pavogta kompiuterio skystųjų kristalų monitorius „Sampo“, pinigai, grandinėlės, auksinis kryželis, auksiniai auskarai, aukso laužas, vaikiškas žiedelis, vyriški kvepalai, garso ausinės, vaikiški sportiniai bateliai, mobiliojo ryšio telefono įkroviklis, rankinė. Dėl nurodytų daiktų vagystės jai buvo padaryta 2490 Lt turtinė žala. Sugadintos spynos vertė 50 Lt. Iš viso jai padaryta 2540 Lt turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio ji atsisako. Kambaryje, sekcijos bare laikė ir tebelaiko alkoholinius gėrimus, todėl ten būna ir tuščių dėžučių nuo alkoholinių gėrimų. Po vagystės, buto apžiūros metu, kambaryje buvo rasta kartoninė dėžutė nuo brendžio „Kolumbas“. Iki vagystės dėžutė buvo sekcijos bare, ją apvogęs asmuo buvo atidaręs barą. Kada pirko brendį, ji nepamena. M. D. ji ir jos šeimos nariai nepažįsta, pas ją į namus šis asmuo niekuomet nebuvo atėjęs ar čia gyvenęs. Buto apžiūros metu buvo paimti pirštų atspaudai.
2004-09-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad matyti sugadinta buto, (duomenys neskelbtini), durų spynos širdelė, nuo buto durų paimtas piršto atspaudas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, buto kairėje pusėje esančiame kambaryje matyti visur išmėtyti daiktai, ant grindų rasta dėžutė „Kolumbas“, nuo jos paimti pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2 ir 3, dar viena juodos spalvos dėžutė, nuo jos taip pat paimti pirštų pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 4 (t. 1, b. l. 12–14).
2004-10-26 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta spynos šerdelės nuolauža, ant jos matyti laužimo žymės (t. 1, b. l. 15–16).
2004-10-05 specialisto išvadoje Nr. 1639 nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2, 3, 4, jos buvo įpakuotos voke, įpakavimas nepažeistas. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 2004-09-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinka. Kiti ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių aptikti rankų pėdsakai asmens identifikavimui netinka. Sugretinimo būdu sulyginus minėtą pėdsaką ir lyginamuosius M. K. atspaudų pavyzdžius pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje, nustatyti skirtumai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog vienas rankos piršto pėdsakas (daktiloskopinė plokštelė Nr. 2), paliktas ne M. K., bet kito asmens (t. 1, b. l. 21–22).
2011-08-03 papildomoje specialisto išvadoje Nr. 451 nurodyta, kad sugretinimo būdu lyginant aprašytą rankos pėdsaką (žr. 2004-10-05 specialisto išvadą Nr. 1639, foto Nr. 1) ir lyginamuosius M. D. atspaudų pavyzdžius pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje, buvo nustatyti sutapimai tarp piršto pėdsako ir rankos atspaudo ant M. D. daktiloskopinės kortelės. Nustatyti sutapimai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog vienas piršto pėdsakas (žr. 2004-10-05 specialisto išvadą Nr. 1639, foto Nr. 1, daktiloskopinė plokštelė Nr. 2) paliktas M. D. kairės rankos mažuoju pirštu (t. 1, b. l. 29–30).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas R. Mickus parodė, jog atlikus tyrimą ir nustačius, kad rankų pėdsakai palikti ne nukentėjusiųjų ar liudytojų, sudaroma rankų pėdsakų kortelė ir seniau buvo siunčiama į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą. Kortelė įvedama į duomenų bazę ir į visų Lietuvos įtariamųjų asmenų daktiloskopines korteles. Tos kortelės būdavo lyginamos automatiniu būdu. Seniau ši sistema buvo nelabai efektyvi ir galėdavo atpažinti tik labai informatyvius rankų pėdsakus. Taigi pėdsakas duomenų bazėje buvo, tačiau jis buvo ne toks informatyvus, ir senoji sistema jo neatpažino. 2010 m. buvo pradėta diegti nauja sistema CAFIS. Ši sistema daug informatyvesnė ir įtariamuosius asmenis nustato iš žymiai mažesnio požymių skaičiaus. Pati tyrimo esmė liko ta pati tik padidėjo jo efektyvumas. Jei sistema parodo, kad sutapimas yra su senuoju piršto atspaudu ir duomenų baze, tai būtinai daroma dar viena ekspertizė. Išvada reikalinga patvirtinimui, kad pėdsakas paliktas to asmens ir jokios klaidos negali būti. Pati CAFIS sistema ieško sutapimų ir parodo 20-30 panašiausių pėdsakų, ir tik specialistas sprendžia, ar pėdsakas yra paliktas atitinkamo asmens. Specialisto išvados patikimumas yra 100 procentų.
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Anksčiau aptarti įrodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir patvirtina BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių egzistavimą M. D. veikoje – kad jis pagrobė M. K. priklausantį turtą, įsibrovęs į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismui, sistemiškai įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nekyla jokių abejonių dėl to, kad brendžio „Kolumbas“ dėžutė buvo nukentėjusiosios bute vagystės metu, taip pat dėl to, kad ant šios dėžutės aptiktą piršto pėdsaką vagystės metu paliko M. D.. Nukentėjusioji aiškiai parodė, kad sekcijos bare laikė ir tebelaiko alkoholinius gėrimus, todėl ten būna ir tuščių dėžučių nuo alkoholinių gėrimų, po vagystės, buto apžiūros metu, kambaryje buvo rasta kartoninė dėžutė nuo brendžio „Kolumbas“, iki vagystės dėžutė buvo sekcijos bare, ją apvogęs asmuo buvo atidaręs barą. Tai, kad nukentėjusioji minėtas aplinkybes nurodė papildomos apklausos metu, praėjus septyneriems metams po įvykio, o apklausta kitą dieną po įvykio ji nieko dėl tuščios brendžio dėžutės atradimo nepaaiškino, nesudaro pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiosios parodymais, nes ji juos patvirtino apklausta teisiamojo posėdžio metu, be to, jie sutampa su 2004-09-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad buto kairėje pusėje esančiame kambaryje matyti visur išmėtyti daiktai, ant grindų rasta dėžutė „Kolumbas“. Apklausta kitą dieną po įvykio M. K. nurodė esmines įvykio aplinkybes: laiką, vietą, pavogtus daiktus, jų vertę. Logiška, kad ji šios apklausos metu neužsiminė apie kambaryje po vagystės rastą brendžio dėžutę, nes brendžio butelio tarp pavogtų daiktų ji nenurodė, vėlesnės apklausos metu paaiškino, kad jei iš jos būtų pavogtas brendžio butelis, ji būtų tai nurodžiusi pirmosios apklausos metu. Tarp to, kad nukentėjusioji nenurodė, kad kas nors būtų pavogta būtent iš sekcijos baro, ir jos parodymų, kad iki vagystės brendžio „Kolumbas“ dėžutė buvo sekcijos bare, o po vagystės ji buvo rasta kambaryje, nėra jokių prieštaravimų. Yra logiškai galimas variantas, kad kaltininkas įvykio metu atidarė sekcijos barą, iš jo išėmė brendžio „Kolumbas“ dėžutę ir numetė ją kambaryje, tačiau nieko iš baro nepavogė. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad brendžio „Kolumbas“ dėžutė buvo nukentėjusiosios bute vagystės metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai išreiškė abejonę ir dėl ant brendžio „Kolumbas“ dėžutės aptikto piršto pėdsako sutapatinimo su M. D. piršto pėdsaku. Ta aplinkybė, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo baro durelių pirštų atspaudai nebuvo paimti, nepaneigia M. D. kaltės dėl minėto nusikaltimo padarymo įrodymų. Visų pirma, byloje esantys duomenys apie M. D. teistumus paneigia jo iškeltą versiją, kad jis tuo metu, kada buvo įvykdyta vagystė, atliko laisvės atėmimo bausmę, ir patvirtina, kad jis tuo metu kaip tik buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, suėmimą pakeitus švelnesne kardomąja priemone (t. 1, b. l. 70–71). Antra, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti pirštų pėdsakai nuo įvairių paviršių, vienas iš paviršių, nuo kurio buvo paimti šie pėdsakai, buvo ant grindų rasta dėžutė „Kolumbas“, nuo jos buvo paimti pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2 ir 3, visos daktiloskopinės plokštelės supakuotos į voką, vokas užantspauduotas. Trečia, 2004-10-05 specialisto išvadoje Nr. 1639 užfiksuota, kad tyrimui buvo pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2, 3, 4, jos buvo įpakuotos voke, įpakavimas nepažeistas. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 2004-09-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinka. Rankų pėdsakai, nukopijuoti ant kitų daktiloskopinių plokštelių, asmens identifikavimui netinka. Sugretinimo būdu sulyginus minėtą pėdsaką ir lyginamuosius M. K. atspaudų pavyzdžius pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje, nustatyti skirtumai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog vienas rankos piršto pėdsakas (daktiloskopinė plokštelė Nr. 2), paliktas ne M. K., bet kito asmens. Ketvirta, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-04-12 rašte Nr. 140-S2-511 nurodyta, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre, buvo nustatyta, kad rankos pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 1 2004-10-05 specialisto išvadoje Nr. 1639, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 33-1-01274-04) sutampa su rankos piršto atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti šie anketiniai duomenys: M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24). Penkta, 2011-08-03 papildomoje specialisto išvadoje Nr. 451 nurodyta, kad sugretinimo būdu lyginant aprašytą rankos pėdsaką (žr. 2004-10-05 specialisto išvadą Nr. 1639, foto Nr. 1) ir lyginamuosius M. D. atspaudų pavyzdžius pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje (pavyzdžiai lyginamajam tyrimui iš M. D. buvo paimti laikantis BPK 144 str. reikalavimų), buvo nustatyti sutapimai tarp piršto pėdsako ir rankos atspaudo ant M. D. daktiloskopinės kortelės. Nustatyti sutapimai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog vienas piršto pėdsakas (žr. 2004-10-05 specialisto išvadą Nr. 1639, foto Nr. 1, daktiloskopinė plokštelė Nr. 2) paliktas M. D. kairės rankos mažuoju pirštu. Šešta, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas R. Mickus išsamiai paaiškino (jo parodymai aptarti anksčiau), kaip identifikuojami pėdsakai, dėl kokių priežasčių užtruko aptikto piršto pėdsako identifikavimo procesas. Visi šie įrodymai surinkti, užfiksuoti nepažeidžiant BPK reikalavimų, patikrinti teisme, todėl nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo. Jie sudaro vientisą visumą, kuri neginčijamai patvirtina, kad ant brendžio „Kolumbas“ dėžutės aptiktas pėdsakas paliktas M. D.. Kad jis šį pėdsaką paliko vagystės įsibrovus į nukentėjusiosios butą metu, o ne kada nors anksčiau, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad M. D. ji ir jos šeimos nariai nepažįsta, pas ją į namus šis asmuo niekuomet nebuvo atėjęs ar čia gyvenęs, ir iš dalies paties M. D. parodymai, kad jis tame bute nėra buvęs, nukentėjusiosios nepažįsta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą yra neginčijamai įrodyta.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Įvertinama tai, kad M. D. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas dar septynis kartus, daugiausia už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys atskleidžia M. D. asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti savo gyvenimo būdo, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastebėtina, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 178 str. 2 d. redakcija (įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13) numatė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą iki 5 metų), nei šiuo metu galiojanti BK 178 str. 2 d. redakcija (numato laisvės atėmimą iki 6 metų), todėl bausmė kaltininkui skirtina pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią švelnesnę atsakomybę numačiusią įstatymo redakciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. D. pagal BK 178 str. 2 d. (įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13, redakcija) skirtina artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikaltimas padarytas iki toliau minimų nuosprendžių priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi, kuria buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-28 bei Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatyta subendrinta bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir M. D. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2012-03-29. Į bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-29, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-22, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-28, Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžius.
Kadangi nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio dėl 2540 Lt turtinės žalos atlyginimo, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2, 3, 4 paliktinos saugoti byloje, o spynos atrakto dalis, saugoma Klaipėdos miesto 3-iajame PK (kvito Nr. 0002793), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13, redakcija), ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi, kuria buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-28 bei Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatyta subendrinta bausme ir M. D. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-29.
Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-29, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-22, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-28, Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžius.
Procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopines plokšteles Nr. 1, 2, 3, 4 – palikti saugoti byloje, o spynos atrakto dalį, saugomą Klaipėdos miesto 3-iajame PK (kvito Nr. 0002793), sunaikinti.