- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1154-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09441-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-394-435/2013 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. B. dėl testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė patvirtinti 2010-10-11 P. Z. T. asmeninį testamentą, kuriuo jis po savo mirties visą turtą, kur jis gyvena (duomenys neskelbtini) , Kaune, paliko pareiškėjui. Nurodė, kad apie 1994 metus tvarkydamas žemės grąžinimo dokumentus jis susipažino su P. Z. T., kuris taip pat tvarkėsi žemės sklypų, esančių Kėdainių rajone grąžinimo reikalus. Nuo tada tarp jų užsimezgė nuoširdi draugystė, kuri tęsėsi daugelį metų. Kadangi P. Z. T. neturėjo šeimos, esant prastai jo sveikatai, 2004-05-06 parašė pareiškėjui įgaliojimą, suteikiantį teisę disponuoti jam priklausančiais žemės sklypais, o 2005-06-15, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, juos pardavė pareiškėjui. 2006 metais dar pablogėjus P. Z. T. sveikatai, pareiškėjas pradėjo rūpintis jo buitimi, maistu, medikamentais, paskutinius metus jį slaugė. Taip pat samdė slaugę L. J., jį lankė ir Kauno m. savivaldybės Socialinio skyriaus darbuotoja L. V.. 2010-12-24 P. Z. T. mirė. Mirusįjį laidojo pareiškėjas ir slaugė L. J.. Po laidotuvių jie rūpinosi ir mirusiojo turtu – namo šildymu, saugumu, mokėjo mokesčius. Praėjus 4 mėnesiams pareiškėjas, tvarkydamas P. Z. T. asmeninius daiktus rado 2010-10-11 surašytą asmeninį testamentą, Testamentas notaro nebuvo patvirtintas, taip pat nebuvo perduotas saugoti notarui, todėl reikalingas teismo patvirtinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, kad sutinkamai su CK 5.15 straipsniu, testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Teismas byloje pateiktą psichiatrijos ekspertų išvadą – kad testamento surašymo dieną, t.y. 2010-10-11 P. Z. T. sirgo paranoidine šizofrenija ir surašydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, be to, jog asmeninio testamento turiniui galėjo turėti įtakos jį globojančių asmenų veiksmai, laikė įrodymu civilinėje byloje ir jį vertino pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Nurodė, kad ši išvada iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – 2012-02-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės aktui, suinteresuoto asmens D. B. paaiškinimams bei sutampa su liudytojų parodymais, šis ekspertizės aktas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atstovo argumentus, kad jam neaišku kokiais kriterijais remiantis ekspertai davė tokią išvadą, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Sprendė, kad aplinkybė, kad P. Z. T. esant gyvam, jis nebuvo pripažintas neveiksniu, nereiškia, kad jis negalėjo būti neveiksnus, kadangi pripažinimas neveiksniu yra faktinės situacijos juridinis įteisinimas, kurio atlikimas priklauso nuo daugybės kitų aplinkybių – suinteresuotų asmenų rato, jų giminystės artimumo, tokios situacijos teisinio įforminimo tikslingumo ir kt. Esant nepaneigtai ekspertų išvadai, kad P. Z. T. surašydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, kas reiškia, kad testamentas sudarytas neveiksnaus asmens, teismas konstatavo, kad testamentas yra negaliojantis (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pareiškėjo prašymą atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį, pareiškimą tenkinti. Apelianto nuomone, teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai nustatė, jog 2010-10-11 testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nurodo, kad liudytojų R. K., R. I., L. Z. parodymai patvirtina faktą, kad mirusysis valdė savo veiksmus, suvokė esmę, jiems niekada nekilo abejonių dėl jo psichikos būklės, o suinteresuotas asmuo D. B. nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nors byloje ir buvo paskirta ekspertizė, tačiau ekspertai konstatavo, kad pateiktoje bylos medžiagoje ir medicininėje dokumentacijoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog 2010-10-11 testamento sudarymo metu jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. B. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl testamento galiojimo, turėjo nustatyti, ar P. Z. T. testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl pagrįstai paskyrė P. Z. T. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Ekspertai nustatė, kad testamento surašymo dieną, t.y. 2010-10-11, P. Z. T. sirgo psichikos liga - paranoidinė šizofrenija, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o jo testamento turiniui galėjo turėti įtakos jį globojančių asmenų veiksmai. Kadangi ekspertų išvada byloje yra aiški ir nedviprasmiška, bei pareiškėjus nenurodžius kokia eksperto išvada yra neaiški arba į kokį klausimą neatsakyta, nebuvo pagrindo skirti eksperto apklausą. Mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertų išvadoje esančių duomenų patikimumu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šia išvada. Teigia, kad įvertinus byloje atliktos rašysenos ir parašo testamente ekspertizės išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas manyti, kad ne visas P. Z. T. testamentas buvo surašytas jo ranka, todėl negalėtų būti tvirtinamas taip pat ir dėl šios priežasties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. Z. T. 2010-10-11 surašė asmeninį testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur gyvena (duomenys neskelbtini) , Kaune, paliko A. K. (b. l. 7, t. 1). P. Z. T. mirė 2010-12-24 (b. l. 10, t. 1). Pareiškėjas prašė teismo patvirtinti šį P. Z. T. asmeninį testamentą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad testamentas sudarytas neveiksnaus asmens ir yra negaliojantis.
Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl to netinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su testatoriaus būklės sudarant testamentą įvertinimu ir jos įtaka laisvai valiai susiformuoti ir išreikšti.
Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.
Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos kelios teismo ekspertizės – rašysenos ekspertizė ginčo testamento tikrumui nustatyti (b. l. 111, t. 1) ir pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė P. Z. T. psichinei būsenai nustatyti pagal pateiktus jos medicininius duomenis (b. l. 70-71, t.2). Rašysenos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad asmeninį testamentą, pradėtą žodžiu „Kaunas“ ir baigtą žodžiais „P. Z. T.“, išskyrus įrašus datoje „/.../10.10.11d.“ surašė ir pasirašė P. Z. T., testamente yra požymių, kad tekstas buvo nurašytas nuo parengto pavyzdžio; nustatyti ar testamento datos įrašus „/.../10.10.11d.“ parašė P. Z. T. negalima ( b. l. 119-123, t. 1). Teismo psichiatrinės ekspertizės išvadose vienareikšmiškai nurodyta, kad testamento surašymo dieną, t.y. 2010-10-11 P. Z. T. sirgo paranoidine šizofrenija ir surašydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jo asmeninio testamento turiniui galėjo turėti įtakos jį globojančių asmenų veiksmai (b. l. 76-78, t. 2).
Apeliantas nurodo, kad teismo psichiatrinės ekspertizės aktas nėra išsamus, nes ekspertai nenurodė ligos periodiškumo, be to pažymi, kad šizofrenijos atveju nukenčia ne intelektas, o sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžiais, tačiau palikėjas visą gyvenimą tvarkėsi savarankiškai, ką patvirtino ir liudytojai. Apelianto nuomone, nesant objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog 2010-10-11 testamento sudarymo metu palikėjas būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismo paskirta ekspertizė į esminį klausimą neatsakė.
Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi, ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt).
Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertų išvadoje esančių duomenų patikimumu bei vienareikšmiška išvada - testamento surašymo dieną, t.y. 2010-10-11 P. Z. T. sirgo paranoidine šizofrenija ir surašydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Todėl apelianto argumentai dėl ekspertizės akto netinkamą įvertinimą, atmestini.
Taigi tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos vertinimu, nustatytų įrodymų pakanka tokiai išvadai padaryti. Dėl to teismo įvertinti įrodymai - teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (b. l. 76-78. t. 2), liudytojų R. I., L. Z. R. K., Č. N. (b. l. 82-84, t. 1, b. l. 52-54, t. 2) parodymai dėl palikėjo keisto, savotiško elgesio, mąstymo, nesugebėjimo susitvarkyti buitinių problemų bei prižiūrėti savęs ir kt., leidžia konstatuoti, jog 2010-10-11 P. Z. T. nesuprato savo veiksmų esmės ir testamente nėra išreikšta tikroji testatoriaus valia.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės, t. y. testamentas sudarytas neveiksnaus asmens, proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo procesiniam sprendimui panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.