Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei I. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. M. , akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „City service“, valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį, nes nevertino ieškovės į bylą pateiktų šių įrodymų: 2002-12-12 Statybos sutarties ir 2003-05-06 Buto perdavimo priėmimo akto, kuriuose nurodyta, kad buto vertė 68 750 Lt, tai yra įskaitant ir terasos vertę, į buto Nr. 23 kainą įkalkuliuota 12,5 m² terasa (šalia kitų patalpų). Taigi butas ir terasa yra neatsiejami, iš buto Nr. 23 plano ir fotonuotraukų matyti, kad išėjimas į terasą yra vienintelis, t.y. iš buto Nr. 23, kitokiu būdu į ją patekti galimybių nėra.

Nagrinėjant apeliacinį skundą teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovė, būdama terasos ir buto savininkė, visiškai nesirūpina savo turtu, neprižiūri terasos, ir šią pareigą, be visa ko, „bando“ perkelti kitiems namo bendraturčiams.

Ieškovės pateikti įrodymai: 2002-12-12 Statybos sutartis ir 2003-05-06 Buto perdavimo priėmimo aktas teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturėjo, nes jie neturi ryšio su šia byla, jie tik įrodo praeityje egzistavusius teisinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias daiktines teises, daiktų priklausomybę, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl dėl tokių pažeidimų yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330 str.)

Nustatyta, kad ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis S.Žukausko g. 45-19, Vilniuje (t. 1, b.l. 4, 33), o atsakovei I. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23-24, 73-87,170-175,178-180). AB „City Service“, kuri administruoja daugiabutį namą, esantį Žukausko g. 45, Vilniuje, sudaryta komisija, patikrinusi buto, esančio (duomenys neskelbtini) , patalpas, 2008-02-08 surašė aktą, kuriuo nustatė, kad terasoje pilna vandens, užsikimšęs vandens nutekėjimo trapas, dėl ko buvo užpiltos žemiau esančio 19 buto patalpos, bei padarytos išvados, kad buto miegamojo patalpose sudrėkusios lubos ties įėjimu į kambarį. Sugadinta lubų ir sienų apdaila, atšokę ties kambario durimis iš abiejų įėjimo durų pusių. Taip pat ties langu ant lubų apdailos atsirado pilkų taškelių dėmė (1 t., b.l. 8). Pagal ieškovės į bylą pateiktą buto, esančio (duomenys neskelbtini) , apdailos dalinio remonto Lokalinę sąmatą (1 t., b.l. 9-10), sienų (4 m² koridoriaus ir 19,4 m² kambario) ir lubų remonto kainą sudaro 1 672,85 Lt. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, kuris yra apdraudęs atsakovei priklausantį butą, 2008-02-28 surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą bei jo priedą, pastarajame aprašydamas tokius buto, esančio (duomenys neskelbtini) , sugadinimus: miegamasis kambarys (lubas reikia perdažyti, nes matomos vandens žymės, 2 sienas reikia perdažyti, nes matomos pūslės, 3,97 m ir 3,2 m), koridoriaus kambarys: virš durų matomos pūslės, todėl reikia perdažyti 40 cm pločio juostą prie durų (1 t. b.l. 11-17).

Dėl terasos priklausomybės

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už ieškovei padarytos žalos atlyginimą, kurios padarymo faktas, o būtent tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo aplietas ir tokiu būdu sugadintas, šioje byloje yra nustatytas ir dėl jo ginčo tarp šalių nėra.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog ginčo terasa atsakovei priklauso nuosavybės teise, taip pat, jog ginčo terasa negali būti laikoma atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto priklausiniu, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie teismo motyvai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Civilinio kodekso 4.12-4.15 straipsniuose įtvirtintas daiktų skirstymas į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Antraeiliais daiktais pripažįstami tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Jie savo ruožtu dar skirstomi į: 1) esmines pagrindinio daikto dalis, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir yra su juo taip neatskiriamai susijusios, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu; 2) gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas; 3) pagrindinio daikto priklausinius. Pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso, yra nurodęs, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti funkcinis ryšys, t. y. tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., Nr. 3K-3-561/2004; kt., 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008). Teismų praktikoje, be to, laikomasi nuostatos, kad svarbu nustatyti šio daikto paskirtį, t.y. ar daiktas, o šiuo atveju - terasa tenkina tik atsakovės poreikius, ar ji yra naudojama ir kitų namo butų savininkų (gyventojų) poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004).

Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, terasa, esanti prie atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) , yra naudojama tik atsakovės poreikiams tenkinti, priešingai nei nurodo atsakovė, kiti šio namo gyventojai ja nesinaudoja, nes į ją patekti galima tik iš atsakovės buto, be to, ši terasa nuo viso namo stogo yra atskirta sienele, kurios aukštis žemiausioje vietoje yra 58 cm, sienelė yra padengta skarda, todėl į ją patekti lipant per šią sienelę būtų nepatogu. Pagal Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl daiktinių teisių, yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005). Tai, kad terasa nėra bendro naudojimo patalpa, už kurią turėtų būti atsakinga AB „City Service“ kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) , administratorius, patvirtinta ir ieškovės į bylą pateikta statybos darbų sutartis, taip pat patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kiti statybos dokumentai (t. 2, b.l. 35-45), iš kurių matyti, kad į buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kainą įeina buto, balkono, terasos ir bendro naudojimo patalpų kaina. Vadinasi, terasa kaip buto priklausinys priklauso atsakovei nuosavybės teise, nes perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama ir nuosavybės teisė į antraeilį daiktą, išskyrus, kai sutartyje arba įstatyme numatyta kitaip, o nagrinėjamu atveju tokių išlygų nenustatyta, įrodymų, patvirtinančių, kad terasa nebuvo perleista kartu su pagrindiniu daiktu, į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 p. nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, būtent tokiu priklausiniu laikytina ginčo terasa. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad ši terasa atitinka ieškovės buto priklausinio statusą.

Atsakovės atsikirtimas, jog AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudiminę išmoką tuo pagrindu, kad terasa nepriklauso nuosavybės teise atsakovei atmestinas kaip nepagrįstas. AB „Lietuvos draudimas“ neišmokėjo draudimo išmokos dėl to, jog priklausinys terasa nepatenka į apdraustą plotą, o ne todėl, kad ji nėra buto priklausinys.

Dėl žalos dydžio

Pagal 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Sprendžiant šį ginčą taikytinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 - 6.249 straipsniai), tačiau ir statinio savininko atsakomybę reglamentuojančios normos.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 d.). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Kolegija sprendžia, kad konstatavus, jog atsakovė buto, kurio priklausinys yra ginčo terasa, savininkė ir ji turi pareigą tinkamai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį prižiūrėti, ir juo disponuodama nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir nustačius, kad ji tinkamai nesirūpino jai priklausančiu turtu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nes, kaip matyti iš AB „Lietuvos draudimas“ atliktos apžiūros atsakovės bute, o tiksliau terasoje, joje užsikišo vandens trapas, esantis terasos kampe, joje kaupėsi vanduo, o AB „City Service“ 2008-02-08 akte buvo padarytos išvados, kad buto Nr. 23 terasoje pilna vandens, užsikimšęs vandens nutekėjimo trapas, dėl ko buvo sugadintos ieškovei priklausančio buto sienos, lubos, t.y. esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė yra atsakinga už žalą, padarytą ieškovei priklausančiam butui.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti jos patirtos žalos dydį kaip neįrodytą. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė aplinkybių apie žalos dydį, nes 2008-02-08 aktą vertino kritiškai, kadangi asmuo, pasirašęs šį aktą, nebuvo nuvykęs į įvykio vietą, o kiti byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, visiškai neatsižvelgė į kitus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie, skirtingai nei nurodoma pirmosios instancijos teisme, patvirtina ieškovei padarytos žalos dydį. Be to, pažymėtina, kad tiek teismo kritiškai vertintas 2008-02-08 AB „City Service“ aktas, tiek 2008-02-28 AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kokie sugadinimai buvo padaryti ieškovės bute, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta, todėl nesivadovauti šiais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės nurodomas aplinkybes apie patirtą žalą, teismui nebuvo pagrindo. Ieškovės į bylą pateikta lokalinė sąmata yra surašyta remiantis AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, todėl abejoti šiuo dokumentu, kuriame nurodomos faktiškai reikalingos lėšos tokio pobūdžio remonto darbams atlikti, nėra jokio pagrindo. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje skyriuje „Sienos“ skaičiuojant senų dažų pašalinimą nuo sienų paviršių, dažytų aliejiniais dažais, buvo klaidingai nurodytas sienų plotas vietoje 23,4 m² - 24,3 m2, ir suma už šiuos darbus vietoje 1 668,58 Lt – 1 672,85 Lt, sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje (4,27 Lt) ieškinio netenkinti ir priteisti ieškovei 1 668,58 Lt žalai atlyginti iš atsakovės.

Kolegija taip pat pažymi, kad priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti aukščiau nurodytų problemų atsakovės terasoje, gali būti įvairios, nes, kaip nurodyta AB „Lietuvos draudimas“ 2008-03-15 turto sunaikinimo, sugadinimo akte (t. 1, b.l. 43), vanduo prasiskverbti į ieškovei priklausančias patalpas galėjo dėl statybos broko arba blogos terasos hidroizoliacijos, todėl atsakovei neužkertamas kelias savo pažeistas teises gintis kitais įstatyme nustatytais būdais.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei motyvams ieškovės A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl priėmus naują sprendimą, kuriuo iš esmės patenkintas ieškovės ieškinys, o netenkintas tik toje dalyje, kuri nesiekia net 1 % viso ieškinio reikalavimo, taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria 800 Lt bylinėjimosi išlaidų priteistos iš ieškovės atsakovei, o ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 63 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 50, 51), ir apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 65 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, viso 628 Lt. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo turėtos 17,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, iš esmės patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos iš I. M. valstybei į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 str. kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. B. ieškinį atsakovei I. M. dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. M. A. B. naudai 1 668, 58 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 58 ct) žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 628 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. M. 17,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).