Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo atstovo nuomone, aplinkybes, kad L. T. buvo stipriai paveiktas šoko, patvirtina medicininiai dokumentai, be to, pareiškėjas iki šiol lankosi pas psichiatrus.

Tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi su pareiškėjo tariamai padarytu pažeidimu susiję veiksniai, tinkamai neįvertintas pareiškėjo patirtų sužalojimų mastas ir jų galimas poveikis pareiškėjo elgsenai, todėl liko nepaneigtos abejonės, kad veiksmus, kuriuos jis atliko iš karto po eismo įvykio, tuo metu objektyviai galėjo atlikti dėl savo sveikatos būklės.

Nurodė, jog šiuo metu dėl autoįvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nėra baigtas. Nors tik teismas gali konstatuoti, kad asmuo yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, visapusiškai ištyręs bylą, išklausęs paaiškinimų ir ištyręs visus įrodymus, tačiau pareiškėjo kaltė dėl autoįvykio, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl tokia Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje dėstomi argumentai bei vyresniojo tyrėjo daromos išvados prieštarauja pamatiniam ir fundamentaliam nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Tvirtino, jog pareiškėjas nepagrįstai tarnybinio tyrimo metu buvo apkaltintas nusikalstama veika.

Pareiškėjo atstovo nuomone, konkrečiu atveju nebuvo patikimų duomenų, vadovaujantis kuriais būtų buvę galima konstatuoti, jog L. T. įvykio dieną veikė tyčia bei sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybes, dėl kurių buvo pripažinta, kad L. T. savo elgesiu pažemino pareigūno vardą yra pagrįstos neobjektyviu bei paviršutinišku tyrimo duomenų vertinimu.

Tvirtino, jog, tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tiek skiriant nuobaudą buvo iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės, kurios yra reglamentuotos Vidaus tarnybos statute ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (Tvarkos 16punktas), kadangi L. T. tarnybinio patikrinimo metu nebuvo informuotas, kad turi teisę dėl atliekamo jo atžvilgiu patikrinimo teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pareigūnai žodžiu informavo, kad vyksta tyrimas, tačiau pareiškėjui jokie dokumentai nebuvo įteikti, be to, jis nebuvo informuotas apie turimą teisę teikti pastabas ir paaiškinimus. Pažymėjo, kad pats L. T. buvo suinteresuotas pateikti paaiškinimus ir gauti dokumentus, susijusius su jo atžvilgiu vykdomu tyrimu, tačiau atsižvelgianti į tai, kad buvo nedarbingas, jis tikėjosi, kad bus apklaustas, kai pasveiks. Nepaisant to, kad L. T. sirgo, tarnybinį patikrinimą vykdę pareigūnai turėjo realias galimybes L. T. apklausti, o 30 dienų nuobaudos skyrimo terminas nebūtų buvęs praleistas, kadangi Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo. Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje vyresnysis tyrėjas nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo metu L. T. duotais paaiškinimais, kurie tik patvirtina aplinkybę, kad atliekant tarnybinį patikrinimą galimybė apklausti L. T. buvo, jis nevengė bendrauti su pareigūnais.

Pareiškėjo nuomone, Įsakymas turi būti panaikintas, nes tarnybinio patikrinimo metu pareigūno kaltė dėl tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo buvo konstatuota neteisėtai, atlikus neobjektyvų, formalų tyrimą, neišklausius pareiškėjo paaiškinimų, pažeidžiant tarnybinio tyrimo procedūrą.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymą „ Dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 20-TE-543 ( b.l.15), ir reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus-dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“), remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2017m. birželio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS- 96 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. T. veiksmų“ ( toliau –ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ( b. l. 16-20).

Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau - ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-29) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau –ir Tvarkos aprašas, Aprašas) nuostatos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str.1d., Tvarkos aprašas 3p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos aprašas 26 p.). Taigi, prieš skiriant policijos pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis : kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2017-06-13 apie 18.55 val. L. T., ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota jo vairuotoja I. S.. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, jog T. T. nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 14.1 p., 14.3 p., 14.5 p. reikalavimų, nes būdamas policijos pareigūnu, eismo įvykio dalyviu (vairuotoju) ir matydamas, kad I. S. galbūt yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdamas pareigą suteikti jai medicinos pagalbą, apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos medikams, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugą ir tai, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalintų eismo įvykio dalyviai, šių veiksmų, kurie reglamentuoti KET 219.4p., 219.5p, neatliko ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas I. S. pavojingoje gyvybei būklėje, iki 2017-06-14, kol nebuvo iškviestas į apklausą policijoje, jis slėpė įvykio aplinkybes, teigė, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K., nepranešė apie jį Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams, teikdamas klaidingą informaciją tyrėjams, apsunkino tyrimo eigą. Iš tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybių, jog 2017-06-13 apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalota automobilio OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. S., pasišalino iš autoįvykio vietos, nesiėmė jokių priemonių dėl medicininės pagalbos nukentėjusiajai suteikimo, tačiau tvirtino, jog jo elgesys po eismo įvykio buvo sąlygotas stresinės būsenos, potrauminio šoko dėl įvykio metu išsiskleidusios oro pagalvės, patirto smūgio, dėl įvykio vietoje susirinkusių žmonių pasipiktinimo, todėl nesuvokdamas savo veiksmų, negalėjo adekvačiai vertinti po įvykio susiklosčiusios situacijos, galimai po įvykio buvo praradęs sąmonę.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo vairuojamame automobilyje autoįvykio metu išsiskleidė oro pagalvė, tačiau jis pats nesusižalojo. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė 2017-06-14 paaiškinime po įvykio Kauno apsk. VPK viršininkui (b. l. 63). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis po eismo įvykio buvo praradęs sąmonę, ar elgėsi nesąmoningai. Priešingai, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog iš karto po įvykio siekė pasirūpinti kartu su juo važiavusia keleive K. B.. Pastaroji, apklausta liudytoja Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, nurodė, jog po įvykio L. T. pasakė :“Kristina, atsiprašau“, jos pasiteiravo, ar viskas gerai, po to ją nuramino, sakydamas, kad „ viskas bus gerai, susitvarkysim“ ( b. l. 71-72). Šias aplinkybes K. B. patvirtino, apklausta liudytoja teismo posėdžio metu, be to, nurodė, jog ji nepamena, kad L. T. įvykio vietoje būtų pradaręs sąmonę. Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriuje liudytoja apklausta R. J. nurodė, jog su savo vaikinu T. G. ir dviem draugais važiavo iš Babtų iš Šiaulius, paties automobilių susidūrimo nematė, tačiau įvykio vietoje buvo po kelių minučių, pamatę apvirtusį automobilį, nukentėjusiajai iškvietė medicininę pagalbą, „Audi“ automobilio durys buvo atdaros ir joje žmonių nebuvo, bet, belaukiant greitosios, iš krūmų išlindo minėtą automobilį vairavęs vaikinas (jį užfiksavo prieš tai, kai kelis kartus „Audi“ pavojingai lenkė jų vairuojamą automobilį), įlindo į „Audi“ automobilį, pasiėmė dokumentus ir dingo krūmuose tarp namų.

Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog iki 2017-06-14, kol nebuvo iškviestas į apklausą policijoje, L. T. slėpė įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K.. Tai patvirtina 2017-06-14 Kauno apskrities VPK Kėdainių PK komisariato viršininko A. J. tarnybinis pranešimas ( b. l. 51), šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. 2017-06-14 V. K. paaiškinime Kauno apskrities VPK viršininkui (b. l. 64) nurodyta, jog automobilio „Audi“ jis nevairavo, 2017-06-14 autoįvykyje nedalyvavo, apie jį sužinojo iš L. T., padėdamas išvengti pastarajam problemų darbe, prisiėmė jo kaltę, apie tai pranešdamas policijai. 2017-06-14 L. T. paaiškinime apsk. VPK viršininkui nurodyta, jog po įvykio klaidingai nurodė įvykio aplinkybes, bijodamas prarasti darbą. K. B. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu ir duodama parodymus VPK patvirtino, jog su L. T. apie įvykio aplinkybes kalbėjosi 2017-06-14 vakare ir jis jai papasakojo, kad buvo sukurta istorija, jog vairavo kitas asmuo, tačiau jis pats žadėjo prisipažinti dėl autoįvykio (b. l. 72).

Taigi tarnybinio tyrimo metu surinkti duomenys ir teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas eismo įvykio dieną ir kitą dieną po eismo įvykio elgėsi sąmoningai, jo veiksmai (pasišalinimas iš autoįvykio, klaidinančios versijos, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, pateikimas) buvo nukreipti siekiant išvengti gresiančios atsakomybės dėl autoįvykio pasekmių. Šių veiksmų pobūdis, jų nuoseklumas, siekiamas tikslas ir pasirinkti būdai pastarajam tikslui pasiekti paneigia pareiškėjo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas dėl streso ir potrauminio šoko negalėjo suprasti savo veiksmų ir adekvačiai vertinti įvykio aplinkybių.

Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas praėjus po eismo įvykio kelioms dienoms (2017-06-16) kreipėsi į medikus ir vėliau lankėsi dėl psichologinio, psichinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, kurie medicininiuose dokumentuose įvardijami kaip potrauminio streso sutrikimai (b. l. 21-27), tačiau, teismo vertinimu, jie neįrodo, kad po eismo įvykio jis elgėsi nesąmoningai, nesuprato savo veiksmų. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjas eismo įvykio metu ir po jo galėjo patirti stresą, tačiau šis stresas, kaip jau buvo minėta, jam netrukdė imtis aktyvių veiksmų, kurie buvo nukreipti, siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, jų kontekste, pareiškėjo paaiškinimai dėl negalėjimo suprasti veiksmų po eismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant palankios ginčo baigties.

Kaip jau minėta, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų policijos pareigūnams skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo nuostatos.

Aprašo 22 punkte yra nurodytos tikrinamo pareigūno teisės. Aprašo 22.1punkte įtvirtinta, jog tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Aprašo 23 punktas numato, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui.

Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas V. C., kuriam buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, jog surašius 2017-06-15 pranešimą dėl L. T. tarnybinio nusižengimo, iškilo sunkumų dėl jo įteikimo, nes su pareiškėju nepavyko susisiekti, šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinių užduočių duomenys (b.l. 52, 56), jis neinformavo apie nedarbingumą, todėl buvo nuspręsta vykti į pareiškėjo gyvenamąją vietą, kartu su juo įteikti pranešimo vyko dar du Kėdainių r.PK darbuotojai D. B. ir I. S.. Liudytojas V. C. paaiškino, kad L. T. buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau jis jame pasirašyti atsisakė. Šias aplinkybes patvirtino apklaustas liudytoju pareigūnas D. B.. Jos nustatytos tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiu rašytiniu įrodymu-Kauno apskr. VPK 2017-06-15 pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, kuriame pareiškėjas informuojamas apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą, apie tai, kad pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, prašoma jo iki 2017-06-19 pateikti paaiškinimą, jame išaiškintos tikrinamo pareigūno teisės (b. l. 103). Pareiškėjas pasirašyti minėtą dokumentą atsisakė, tai patvirtina įrašas ant pranešimo ir pareigūnų- Kauno apskr. r. PK VTS vyresniojo tyrėjo V. C., Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK RS vyriausiųjų patrulių I. S. ir D. B. parašai bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kuriais nustatyta, jog pareiškėjui atsisakius pasirašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pastarasis buvo paliktas pareiškėjo namuose.