- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-414-508-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. J.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-414-508/2011
Teisėjas: A. Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01287-2009-8
2011 m. spalio 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, nuteistajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2007-04-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. T. J. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2010-01-19 iki 2010-01-21 bei suėmime nuo 2010-01-21 iki 2010-05-29 išbūtas laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2009-12-24 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „R.“ direktoriaus R. K. vardu, pagal kurią UAB „R.“ įsipareigojo laikotarpyje nuo 2009-12-28 iki 2009-12-29 pervežti krovinį - garso, vaizdo techniką, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, maršrutu Latvija – Lietuva, iškraunant adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, po to 2009-12-28 fiktyvios UAB „R.“ direktoriaus R. K. vardu sudarė sutartį - užsakymą krovinio pervežimui su UAB „E.“, 2009-12-28 UAB „E.“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį - užsakymą krovinio pervežimui, telefonu nurodė krovinį iškrauti kitu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 30 vienetų televizorių „LG” – 42LH5000“, kurių vieno vertė yra 2037,15 Lt, bendra vertė - 61114,00 Lt, 4 vienetus televizorių „LG” – 37LF2500“, kurių vieno vertė yra 1312,06 Lt, bendra vertė – 5248,24 Lt, 4 vienetus televizorių „LG” – 37LH5000“, kurių vieno vertė yra 1760,93 Lt, bendra vertė – 7043,72 Lt, 2 vienetus televizorių „LG” – 37SL8000“, kurių vieno vertė yra 2071,68 Lt, bendra vertė – 4143,36 Lt, 110 vienetų televizorių „LG” – 22LH2000“, kurių vieno vertė yra 673,30 Lt, bendra vertė – 74063,00 Lt, 20 vienetų televizorių „LG” – 32LF2510“, kurių vieno vertė yra 1070,37 Lt., bendra vertė – 21407,40 Lt, 30 vienetų televizorių “LG” – 32LH2000, kurių vieno vertė yra 949,52 Lt, bendra vertė – 28485,56 Lt, 30 vienetų “LG” CD magnetolų, kurių vienos vertė yra 179,55 Lt, bendra vertė – 5386,50 Lt, bendra viso krovinio vertė yra 206891,78 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės 206891,78 Lt vertės turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuteistasis T. J. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendį ir prašo paskelbti teisingą nuosprendį. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Teismas neatsižvelgė į liudytojų G. S., R. K. ir kt. parodymus, kurie teigė jo nepažįstantys ir niekada nėra jo matę. Byloje kaip įrodymai yra pateiktos sutartys, sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,R.“, matosi, kad UAB ,,R.“ rekvizitai pildyti ne kompiuteriu, bet ranka. Jis prašė prokuroro paskirti rašysenos ekspertizę, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Dar susipažindamas su byla pastebėjo, jog liudytojas A. C. parodė, kad atvežus krovinį, T. J. jam sumokėjo pinigus ir ant PVM sąskaitos-faktūros pasirašė už R. K.. Suradęs byloje minėtą dokumentą, pamatė, kad ten visai ne jo raštas, iš ko seka, kad liudytojas davė melagingus parodymus. Teismas įpareigojo UAB ,,E.“ direktorių V. V. pristatyti į teismą dokumentų originalus, tačiau nei V. V., nei A. C. daugiau teisme nepasirodė, o teismas į tai nekreipė dėmesio. Teismas rėmėsi melagingais liudytojo A. C. parodymais, neva jis po pusantrų metų atsiminė jo balsą. Jam pačiam nurodžius tikrąjį kaltininką – P. M., šis per apklausą nurodė, kad lankėsi būtent toje interneto kavinėje, iš kurios faksu buvo išsiųstos sutartys į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,E.“ ir sulaukti atsakymai. Jis prašė teismo iškviesti firmos, iš kurios buvo išsiųsti faksai, atstovą, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Ikiteisminio tyrimo metu jis bendradarbiavo su operatyviniais darbuotojais, kurie teisme prarado atmintį ir nieko negalėjo prisiminti, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė žinantys, kad nusikaltimą padarė ne jis. Iš parodymų matyti, kad jis nežinojo, kad bus vykdomas nusikaltimas ir juo buvo pasinaudota. Jeigu ir yra kaltinamas svetimo turto įgijimu apgaule, tai to turto jis įgijo už 6049,31 Lt, ši suma yra mažesnė už 250 MGL ir tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., be to visi daiktai yra grąžinti. Nei ,, (duomenys neskelbtini)“, nei ,, (duomenys neskelbtini)“ jam jokių pretenzijų neturi.
Skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir neatsižvelgė į LR BK 62 str. 2 d., kur pasakyta, jog bausmė gali būti švelnesnė, jeigu kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Taip pat teismas neatsižvelgė į LR BK 61 str. 4 d. Savo parodymuose jis nurodė, kad sutiko P. M. padėti, bet nepadaryti nusikaltimą dėl labai sunkios materialinės padėties. Teismas neatsižvelgė į LR BK 59 str. 1 d. 4 p. ir 54 str. 2 d. Jo žmona šiuo metu yra bedarbė, jis augina du mažamečius vaikus, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą.
Taip pat apeliantas prašo nekonfiskuoti kompiuterio sisteminio bloko, kadangi jis priklauso jo žmonai D. J., šiuo sisteminiu disku jokie nusikaltimai nebuvo daromi, o prie www.cargo.lt buvo jungtasi UAB ,,J.“ vardu, kurios direktoriumi yra jis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo T. J. nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 str. 2 d. ir teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. J. kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų A. C., P. M., R. Š., V. V., I. K., K. Č., D. K., T. J., P. A. bei kitų liudytojų parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kratų protokolais, daiktų apžiūros protokolais, UAB „Eurospektras“, UAB „Mikrovisata“, UAB „Kabelinių ryšių tinklai“ raštais, Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo T. J. tarnybiniu pranešimu. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip T. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., įrodymus.
Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės būdu neteko krovinio su LG televizoriais ir CD magnetolomis, kurio vertė 206891,78 Lt. Ši aplinkybė nėra ginčijama. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu pripažintas T. J.. Nors jis neigia padaręs LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir tvirtina, kad šį nusikaltimą padarė P. M., kad P. M. juo pasinaudojo, kad jis padėjo P. M. dėl krovinio iškrovimo nežinodamas, jog krovinys yra vogtas, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius.
Tai, kad P. M. lankosi interneto kavinėje, iš kurios buvo siunčiami faksai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „E.“, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindas teigti, kad ne T. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstą veiką. Pažymima ir tai, kad galimybės išsiaiškinti, kas konkrečiai siuntė faksus iš UAB „R.“, reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), nėra, kadangi šioje interneto kavinėje dirbantys asmenys nurodė, kad jokia faksų siuntimo apskaita įmonėje nėra vedama, asmenys, siunčiantys faksus, nėra registruojami. Asmenų, kurie galėjo 2009-12-28 iš šio fakso siųsti sutartis, UAB „R.“ darbuotojai neįsidėmėjo (t. 2, b.l. 18).
P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė padaręs nusikalstamą veiką. Be T. J. parodymų daugiau jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta, todėl ikiteisminis tyrimas P. M. atžvilgiu buvo nutrauktas. Tuo tarpu priešingai nei kad tvirtina apeliantas, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y., apgaule įgijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį su LG vaizdo ir garso technika.
Iš liudytojų R. Š. ir P. M. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežėjų svetainėje www.cargo.lt išplatino informaciją, jog reikia pervežti krovinį iš Jelgavos į Kauną. P. M. tą pačią dieną paskambino asmuo, prisistatęs UAB „R.“ atstovu L. K. ir pranešė, kad jie turi transportą minėtam pervežimui atlikti, todėl su šia įmone 2009-12-24 buvo sudaryta sutartis Nr. 10215. Pradžioje UAB „R.“ telefonu nurodė, kad krovinį veš automobilis, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau krovinio pasikrovimo rytą, t.y. 2009-12-28, paskambino šios įmonės atstovas ir pranešė, kad automobilis bus laiku, tačiau keičiasi automobilio valstybiniai numeriai ir vairuotojas. Tada jis nurodė, kad krovinio pasiimti atvažiuos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas A. C.. Todėl jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetu nurodė kitos krovinį vešiančios transporto priemonės duomenis, kad jie šią informaciją perduotų Latvijos atstovams. Vėliau sužinojo, kad į automobilį (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) Latvijoje buvo pakrautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas krovinys, tačiau jis į išsikrovimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuri nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto užsakyme, 2009-12-28 neatvyko. P. M. skambinant UAB „R.“ kontaktiniais telefonais, visi sutartyse nurodyti firmos telefonai buvo išjungti. Tik vėliau jiems patiems pavyko nustatyti, kad šį krovinį iš Latvijos į Lietuvą atgabeno UAB „E.“ priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Jiems susisiekus su šios įmonės atstovais, šie nurodė, kad juos pervežti minėtą krovinį užsakė UAB „R.“, tačiau su jais sudarytoje sutartyje – užsakyme krovinio pervežimui, krovinio išsikrovimo vieta buvo nurodyta ne (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip jie buvo užsakę, bet Kaune, (duomenys neskelbtini) sandėlys Nr. 4F. P. M. nurodė, jog su UAB „R.“ atstovu dėl krovinio pervežimo buvo bendraujama telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ant užsakymo buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini).
Iš pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo V. V. parodymų matyti, kad UAB „E.“ kontaktiniu telefonu 2009-12-28 rytą paskambino UAB „R.“ atstovas dėl krovinio pervežimo nuo Jelgavos iki Kauno. Patikrinęs informaciją apie UAB „R.“, jis paskambino atstovui telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir po derybų sutarė dėl krovinio pervežimo. Iš UAB „R.“ užsakymą krovinio pervežimui faksu gavo 2009-12-28 apie 10 val. ir krovinį pavedė vežti vairuotojui A. C., kuris vairuoja vilkiką Volvo FH 12 v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini). 2009-12-28 apie 14 val. vairuotojas krovinį pasikrovė Jelgavos terminale ir jį apie tai informavo ir pasakė, kad važiuoja į Kauną. 2009-12-28 apie 17-18 val. krovinys buvo iškrautas sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Su vairuotoju buvo atsiskaityta grynais pinigais.
UAB „E.“ vairuotojas A. C., vairavęs automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2009-12-28 buvo gavęs nurodymą važiuoti krautis krovinį Jelgavos mieste ir pristatyti krovinį į Kauną. Kraunantis ir kelionėje jam nuolat skambino iš telefono (duomenys neskelbtini) vyras, prisistatęs krovinio gavėjo UAB „R.“ atstovu, kuris klausinėjo, ar jis jau kraunasi ir klausė kada planuoja būti Kaune. Jam važiuojant link iškrovimo vietos Kaune, iš telefono 8-630-32522 vėl paskambino tas pats vyras, kurio balsas labai panašus į kaltinamojo T. J., ir pasakė, kad tą vakarą CMR nurodytu adresu niekas automobilio neiškraus, nes vėlu, todėl nurodė važiuoti į sandėlį Europos pr. 71, Kaune ir, jam pasiklydus, telefonu konkretizavo sandėliavimo vietą ir jo, kalbėdamas su juo telefonu, laukė gatvėje, kai jis atvyko prie sandėliavimo vietos. Tai buvo tas pats asmuo, kuris jam nuolat skambino telefonu, nes jo balsas buvo tas pats. Tai buvo T. J.. Už pervežimą jam apmokėjo kaltinamasis grynais pinigais, jam jis perdavė CMR važtaraščius, pagal kuriuos jis gabeno krovinį, po to jis jam išrašė kasos pajamų orderį, ant kurio R. K. vardu T. J. pasirašė. A. C. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad atpažino T. J. balsą. Jis nurodė, kad T. J. jį pasitiko prie įvažiavo, skambino kelionės metu.
A. C. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino T. J. ir parodė, kad jį matė ir su juo bendravo 2009-12-28 krovinio iškrovimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtas asmuo jam parodė, kaip privažiuoti prie sandėlio, į kurį vėliau buvo iškrautos prekės, bei apmokėjo už krovinio vežimą (t.1, b. l. 105-107).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad liudytojo A. C. parodymai yra melagingi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais liudytojo A. C. parodymais. A. C. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nuteistasis nenurodo jokių motyvų, kodėl A. C. galėtų jį apkalbėti. Tad nuteistojo teiginiai apie tai, kad A. C. davė melagingus parodymus, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo teiginius laiko siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš kratos ir paimtų daiktų apžiūros protokolų matyti, kad padarius kratą adresu (duomenys neskelbtini) pas T. J., paimta kartotinė dėžutė su užrašu „Telefono numeris: (duomenys neskelbtini)“, SIM kortelės laikiklis be SIM kortelės, su užrašu „Telefono numeris: (duomenys neskelbtini)“, mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 3410“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su telefono aparate įdėta SIM kortele, kurios vienoje pusėje yra užrašas „89370 03101 22441 90624“. Be kitų daiktų taip pat paimta televizorius „LG“, kompaktinių diskų magnetola „LG“ (t. 1, b.l. 48-66, t. 3, b.l. 73-74). Nustatyta, kad televizorius ir CD magnetola yra iš UAB „TC prekyba“ priklausančio krovinio.
Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo T. J. 2010-02-12 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pas T. J. kratos metu rasta ir paimta kartotinė dėžutė ir laikiklis SIM kortelės, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), ši SIM kortelė buvo naudojama mobilaus ryšio telefone „NOKIA 3410“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas pas T. J. gyvenamoje vietoje kratos metu. Nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos – Ukrainos įmonei „M.“, kuri registruota T. J. žmonos D. J. vardu. Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini) taip pat buvo naudojamas mobilaus ryšio telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), rastame pas T. J. ir IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat buvo naudotos SIM kortelės su telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Lietuvos – Ukrainos įmonei „M.“ ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo skambinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui P. M.; kad pas T. J. kratos metu rastame ir paimtame mobilaus ryšio telefone „NOKIA 3410“, IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudojama SIM kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui P. M.; kad pas T. J. kratos metu rasta ir paimta SIM kortelė Nr. 89370 03101 22441 90624, kuri buvo įdėta į mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 3410“, (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios taip pat buvo skambinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui P. M.; kad pas T. J. kratos metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. J., ir 2010-01-19 asmens kratos metu iš T. J. paimtas mobilaus ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėti naudoti nuo 2009-12-29, t.y. sekančią dieną po nusikaltimo padarymo (t. 3, b. l. 19-20).
Šalies argumentai
T. J. teismo posėdžio metu teigė, kad telefoną pakalbėti su vairuotoju atvykus prie sandėlių jam davė P. M., tačiau aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais bei telefonų IMEI ir kortelių išklotinių analize šie nuteistojo teiginiai paneigti. Iš išdėstyto seka, kad mobilaus ryšio telefone „Nokia 3410“, kuris buvo rastas T. J. gyvenamojoje vietoje kratos metu, buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeriais buvo skambinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „E.“ atstovams.
Be to, atliekant kartą T. J. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas kompiuterio sisteminis blokas (t. 3, b.l. 73, 74). Apžiūrėjus kompiuterio sisteminį bloką ir jo laikmenas, nustatyta, kad vartotojas lankėsi interneto svetainėje www.cargo.lt 76 kartus. Kompiuteryje yra galimai vartotojo sukurtas tekstinis dokumentas pavadinimu (duomenys neskelbtini)doc, kuriame yra įrašas „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. C. 417+250“. Nurodytas dokumento sukūrimo laikas yra 2009-12-28 09:35:32 val. (t.1, b.l. 72-79). Dokumentas sukurtas būtent tą dieną ir laiku, kada buvo kreiptasi į UAB „E.“ dėl krovinio pervežimo. Dokumente nurodyta krovinį iš Jelgavos į Kauną vežusio automobilio numeriai, vairuotojo vardas ir pavardė bei telefono numeris. Būtent 2009-12-28 rytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui P. M. telefonu buvo nurodyta, kad krovinį veš kitas automobilis, t.y. būtent A. C. vairuojamas vilkikas, Volvo FH 12, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini).
Pažymima ir tai, kad UAB „Eurospektras“ pateikė duomenis apie tai, jog UAB „R.“ prie www.cargo.lt sistemos jungėsi 2009-12-21 – 2010-01-03 laikotarpiu iš IP adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 10-13). Iš UAB „Mikrovisata“ rašto matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra paskirtas abonentei D. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kaunas (t. 2, b. l. 15), o iš UAB „Kabeliniai ryšių tinklai“ rašto matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2009.11.11 buvo paskirtas abonentei L. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 2, b. l. 17). Taigi, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad T. J. UAB „R.“ vardu jungėsi prie www.cargo.lt sistemos. Nėra pagrindo manyti, kad iš T. J. gyvenamojoje vietoje esančio kompiuterio prie www.cargo.lt sistemos galėjo prisijungti koks nors kitas asmuo.
Liudytojų policijos pareigūnų K. Č., D. K., T. J. parodymais nustatyta, kad tiriant šį nusikaltimą, buvo gauta operatyvinė informacija, kad prie šio nusikaltimo padarymo prisidėjo T. J., vėliau ši informacija pasitvirtino. Liudytoja I. K., atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad nors T. J. ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jis išsamiai pasakojo apie nusikaltimo tyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su televizorių pagrobimu. Apklausose dalyvavo gynėjas, protokolas būdavo perskaitomas, todėl nuteistojo teiginiai, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti neteisingai, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog G. S. ir R. K. parodė, jog niekada nėra matę T. J.. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nepaneigia fakto, kad T. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Juolab, kad šie liudytojai nenurodė pažinoję ar matę ir P. M., kuris, kaip bandė įrodyti apeliantas, padarė LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo atlikta rašysenos ekspertizė siekiant nustatyti, kas pasirašė sutartyse tarp UAB „R.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio apelianto argumento teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra šių sutarčių originalų, todėl rašysenos ekspertizės atlikimas yra negalimas. O aplinkybę, kad T. J. ties R. K. pavarde pasirašė UAB „E.“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderyje, patvirtino liudytojas A. C.. Jis kategoriškai nurodė, kad minėtuose dokumentuose pasirašė būtent T. J.. Kaip jau minėta, netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Todėl ir rašysenos ekspertizės atlikimas nėra būtinas, kadangi byloje yra pakankamai svarių T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodymų.
Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, T. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d.
Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nebent galėjo įsigyti turto už 6049,31 Lt, todėl padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 1 d. Šis nuteistojo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pas nuteistąjį bei remiantis jo parodymais, buvo rastos kelios iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule įgytos prekės, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apgaulės būdu įgytų prekių (LG televizorių ir CD magnetolų) už 206891,78 Lt, t.y., už didesnę nei 250 MGL dydžio sumą, todėl nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d.
Nors apeliantas teigia, kad visi daiktai yra grąžinti, nei ,, (duomenys neskelbtini)“, nei ,, (duomenys neskelbtini)“ jam jokių pretenzijų neturi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad grąžinta tik labai maža dalis prekių. Be to, pažymima, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1424-324/2011, kuri šiuo metu yra sustabdyta, dėl nuostolių atlyginimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims UAB „R.“, UAB „E.“, T. J., AB „Lietuvos draudimas.
Pagrįstai pripažinęs T. J. kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad T. J. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau teistas du kartus už sukčiavimą, baustas administracine tvarka. Nusikaltimą jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Šios aplinkybės rodo, kad nusikaltimas buvo padarytas ne atsitiktinai, kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl T. J. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas šiek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis. Kadangi nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, bausmė pagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Teisėjų kolegijos nuomone, T. J. paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama bausmės tikslams, numatytiems LR BK 41 str. 2 d., pasiekti.
Nuteistasis teigia, kad nusikaltimą padarė dėl labai sunkios finansinės padėties, tačiau jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo turtinė padėtis būtų išties labai sunki ar beviltiška, nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimo padarymo metu T. J. buvo įmonės direktoriumi, jo žmona buvo kitos įmonės direktorė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties.
Šalies argumentai
Apelianto prašymas skirti jam bausmę vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d. nuostatomis ar taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. yra nepagrįstas.
Kaltinamasis tik dalinai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nėra pagrindo manyti, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi dėl padaryto nusikaltimo. Būtina sąlyga bausmės skyrimui vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d., kad kaltininkas taip pat aktyviai padėtų išaiškinti nusikaltimą, ko negalima pasakyti apie T. J.. Tad įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d. T. J. skirti ne didesnę kaip LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, neatlyginta nusikaltimu padaryta žala (civiliniam ieškovui grąžintos tik kelios prekės). Nuteistojo mažamečiai vaikai gyvena su motina, taigi T. J. atliekant bausmę, bus kam juos prižiūrėti. Todėl nuteistojo atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. taikymas yra negalimas.
Skundžiamu nuosprendžiu kaip nusikaltimo padarymo priemonę buvo nutarta konfiskuoti kompiuterio sisteminį bloką. Apeliantas teigia, kad kompiuteris priklauso jo žmonai, ir naudojantis šiuo kompiuteriu nusikaltimas nebuvo daromas, prie www.cargo.lt buvo jungtasi UAB „J.“ vardu, kurios direktoriumi yra apeliantas. Nuteistojo teiginiai, kad pasinaudojant šiuo kompiuteriu nebuvo padarytas nusikaltimas, paneigti byloje esančiais įrodymais. Būtent šiame kompiuteryje buvo rastas dokumentinis failas, kuriame buvo nurodyta vilkiko valstybiniai numeriai, vairuotojo vardas ir pavardė, telefono numeris. Be to, byloje nustatyta, kad 2009-12-21 – 2010-01-03 laikotarpiu iš IP adreso 87.247.72.222, kuris priskirtas abonentei D. J., UAB „R.“ vardu buvo jungiamasi prie www.cargo.lt sistemos. Kratų metu T. J. gyvenamojoje vietoje kitų kompiuterių nebuvo rasta. Todėl pagrįstai pripažinta, kad kratos metu rastas ir paimtas kompiuteris buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Tuo tarpu vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d., nusikaltimo padarymo priemonė turi būti konfiskuojama. Nors apeliantas tvirtina, kad kompiuteris yra jo žmonos, tačiau LR BK 72 str. nuostatos nedraudžia konfiskuoti šeimos narių turto, jeigu juo pasinaudota darant nusikalstamą veiką.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, T. J. padaryta nusikalstama veika motyvuotai ir teisingai kvalifikuota, įrodymų visuma neginčijamai patvirtina T. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., bausmė paskirta ir nusikaltimo padarymo priemonės konfiskuotos nepažeidžiant BK reikalavimų, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.