- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-391-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- N. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nijonė“, V. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Neringos Venckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nijonė“ ir V. J. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. Č. 2009 m, gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Nijonė“ ir V. J., kuriuo prašė (T.I, 3-7 b.l.):
priteisti iš atsakovo UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolą, susidariusią dėl paskolos ieškovei negrąžinimo, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973, kaip pažeidžiančia jos, kaip kreditorės teises (Actio Pauliana), sudarytą tarp atsakovės UAB „Nijonė“ (pardavėja) ir V. J. (pirkėjas), bei taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui UAB „Nijonė“ buitinio aptarnavimo pastatą, esantį Marių g. 8A, Kaune, unikalus Nr. 1997-1014-1048 (CK 6.66 str.) .
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2009 m. lapkričio 1 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant tikslią ieškinio sumą, o jeigu ieškinio trūkumai nebus pašalinti ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (T.I, 160-161 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė N. Č. 2009 m. spalio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Nijonė“ ir V. J., kuriuo prašė (T.II, 3-7 b.l.):
priteisti iš atsakovo UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolą, susidariusią dėl paskolos ieškovei negrąžinimo, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovo V. J. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 50000,- Lt dalyje.tarp atsakovų UAB „Nijonė“ (pardavėja) ir V. J. (pirkėjas) taikyti dalinę restituciją, panaikintos 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7KV-973 dalyje, ir grąžinti atsakovui UAB „Nijonė“ nuosavybės teisę į buitinio aptarnavimo pastato, esančio Marių g. 8A, Kaune, unikalus Nr. 1997-1014-1048, dalį 50000,- Lt vertės dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi dar kartą ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (T.II, 17-18 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik visa apimtimi. Galimi atvejai, kai gali būti pripažįstama negaliojančiomis tik tam tikros sandorio dalies sąlygos, prieštaraujančios įstatymui, tačiau ne sandorio dalis dėl sandorio kainos. Todėl ieškovė buvo įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
2009 m. lapkričio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovė pateikė dar kartą patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Nijonė“ ir V. J., kuriuo prašė (T.II, 20-24 b.l.):
priteisti iš atsakovo UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolą, susidariusią dėl paskolos ieškovei negrąžinimo, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovo V. J. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 50000,- Lt dalyje bei atitinkamai pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 26 d. turto perdavimo-priėmimo aktą.taikyti dalinę restituciją, priteisiant iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. ieškovei N. Č. solidariai ekvivalentą pinigais – 50000,- Lt.
Susipažinęs su patikslintu ieškiniu, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir jį paliko nenagrinėtu (T.II, 27-28 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą, analogišką 2009 m. spalio 28 d. teisme gautame patikslintame ieškinyje, t.y. prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 50000,- Lt dalyje.
Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijos taikymui aplinkybes, t.y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. Trečiajam asmeniui – turto įgijėjui gali būti netaikoma turto (viso ar dalies) grąžinimo skolininkui natūra pareiga, jeigu teismas pripažįsta negaliojančia tik sandorio dalį, tais atvejais, kai sandorio dalykas yra dalus ar kai trečiasis asmuo pasinaudoja CK 6.51 str. 1 d. įtvirtinta teise patenkinti kreditoriaus, ginčijančio turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu, reikalavimą, taip išsaugodamas nuosavybės teisę į įsigytą turtą, įgydamas regreso teisę į skolininką.
Galimi atvejai, kai gali būti pripažįstama negaliojančiomis tik tam tikros sandorio dalies sąlygos, prieštaraujančios įstatymui, tačiau ne sandorio dalis dėl sandorio kainos.
Ieškovė teismui nenurodė galimų variantų, kaip turtas - buitinio aptarnavimo pastatas, esantis adresu Marių g. 8A, Kaune (unikalus Nr. 1997-1014-1018) turėtų būti padalintas taikant dalinę restituciją, pripažinus negaliojančia 2009-03-26 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 50000,- Lt dalyje.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolos bei taikyti dalinę restituciją, priteisiant iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. solidariai ekvivalentą pinigais – 50 000 Lt, todėl darytina išvada, kad ieškovė dvigubai padidino ieškinio reikalavimo sumą, t.y. prašo priteisti iš viso 100000,- Lt, nors patikslintame ieškinyje nurodo bei dėsto aplinkybes apie tai, jog atsakovas UAB „Nijonė“ ieškovei skolingas 50000,- Lt sumą.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė, šalindama trūkumus, neįvykdė teismo nurodymų, o įstatymas nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, todėl pripažino, kad teismo nutartis neįvykdyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., 138 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė N. Č. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir iš esmės išspręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 32-36 b.l.).
Skundžiama nutartimi pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principai. Byloje jau yra surinkti visi bylai išnagrinėti reikalingi dokumentai, gauti išsamūs atsakovų atsiliepimai, įvyko keturi parengiamieji teismo posėdžiai, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių teisėtumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, o antstolis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdė. Tokioje situacijoje palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovė bus priversta pakartotinai kreiptis į teismą su tokiais pačiais reikalavimais atsakovams, iš naujo pateikinėti teismui tuos pačius dokumentus, teismas iš naujo spręs ieškinio priėmimo klausimą, siųs šalims procesinius dokumentus, lauks atsakovų atsiliepimų ir pan. Akivaizdu, kad visa tai prieštarauja ekonomiškumo principui. Be to, šiuo atveju teismas, po ilgai trukusio proceso palikęs ieškinį nenagrinėtu dėl neva neteisingai suformuluoto reikalavimo, vengia užtikrinti greitą ir teisingą ginčo išsprendimą bei pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą laiką. Palikus ieškinį nenagrinėtu, taip pat bus panaikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai sudarys galimybę atsakovams imtis veiksmų, dėl kurių galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasidarys negalimu. Pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, nutartyje motyvavo, kad „... gali būti pripažįstama negaliojančiomis tik tam tikros sandorio dalies sąlygos, tačiau ne sandorio dalis dėl sandorio kainos“, tačiau šio motyvo nepagrindė jokiais teisės aktais, nepateikė jokio teisinio išaiškinimo. Ieškovė nurodo, kad 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-973, sudarytą tarp atsakovų, buvo prašoma pripažinti negaliojančia ne dalyje dėl sandorio kainos, o 50000,- Lt dalyje, tai yra ieškovės reikalavimų apimties dalyje. LAT praktika numato, kad teismas tenkindamas Actio Pauliana, gali turto perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu visą ar jo dalį.Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo, palikusio ieškinį nenagrinėtu, motyvu, kad ieškovė nenurodė galimų variantų, kaip turtas turėtų būti padalintas taikant dalinę restituciją, pripažinus negaliojančią 2009 m. kovo 26 d. sutartį 50000,- Lt dalyje. Patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju restitucija natūra galėtų būti pakeista į restituciją sumokant ieškovei ekvivalentą pinigais (CK 6.145 str. 2 d.; 6.146 str.). Tokią galimybę numato ir teismų praktika (LAT civilinėje byloje priimta 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr.3K-3-339/2009; LAT civilinėje byloje priimta 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr.3K-7-90/2009). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog patikslintu ieškiniu ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolos bei taikyti dalinę restituciją, priteisiant iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. solidariai ekvivalentą pinigais – 50000,- Lt, dvigubai padidino savo reikalavimo sumą. Toks ieškovės reikalavimas reiškia, kad ji asmenų, kurių neteisėti veiksmai jai padarė žalą, atžvilgiu prašo taikyti solidarią atsakomybę (CK 6.6 str. 3 d.).Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nesuformuluodama tikslių reikalavimų dėl Actio Pauliana instituto ir restitucijos taikymo, galėjo byloje priimti ir dalinį sprendimą, kurio ieškovė ne kartą teismo posėdžio metu prašė. Atsakovas UAB „Nijonė“ neginčijo 50000,- Lt skolos ieškovei fakto, todėl šioje dalyje galėjo būti priimtas dalinis sprendimas byloje, nes iš esmės tarp šalių vyko ginčas tik dėl ieškovės reikalavimo skolininko sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. J. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šias argumentais (T.II, 43-46 b.l.).
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad palikus patikslintą ieškinį nenagrinėtą, teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Viena iš įstatymo nustatytos tvarkos kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, tai įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 str.). Akivaizdu, kad tokiu atveju, kai teismas, pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, nustato, jog patikslintas ieškinys, kai ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, vis tiek neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų CPK 135 straipsnyje, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.). Tokie teismo veiksmai negali būti laikomi pažeidžiančiais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus, nes būtent ieškovei, o ne teismui, tenka pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), todėl ieškovei tenka pareigos kreipiantis į teismą su pareiškimu laikytis įstatymų nustatytos tvarkos netinkamo įgyvendinimo pasekmės.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, padarė nemotyvuotą išvadą, kad ieškovė nenurodė galimų variantų, kaip turtas turėtų būti padalintas taikant dalinę restituciją, pripažinus negaliojančią 2009 m. kovo 26 d. sutartį 50000,- Lt dalyje. Apeliantės teigimu, patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju restitucija natūra galėtų būti pakeista į restituciją sumokant ieškovei ekvivalentą pinigais (CK 6.145 str. 2 d.; 6.146 str.). Nors ieškovės nurodytas restitucijos būdas sumokant ekvivalentą pinigais ir yra numatytas įstatymo bei taikomas teismų praktikoje, tačiau pažymėtina, kad tai yra išimtinis būdas, taikomas tik esant tik tam tikrom sąlygoms, kai restitucija natūra yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Be to, akcentuotina, kad restitucija ekvivalentu pinigais gali būti taikoma tik tarp sandorio, pripažinto negaliojančiu, šalių, tačiau ji negali būti taikoma kreditoriui, Actio Pauliana pagrindu ginčijančiam skolininko sudarytą sandorį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nenurodė galimų variantų, kaip turtas turėtų būti padalintas taikant dalinę restituciją tarp sandorio šalių. Ieškovės nurodytas restitucijos būdas sumokant jai ekvivalentą pinigais negali būti taikomas, nes ji nėra sandorio šalis, o restitucija galima tik tarp sandorio šalių.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė patikslintame ieškinyje atsakovei UAB „Nijonė“ pareiškė dvigubai didesnį reikalavimą, nei pradiniu ieškiniu. Kaip matyti iš patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Nijonė“ 50000,- Lt pagal paskolos sutartis ir 50000,- Lt ekvivalentą pinigais solidariai iš atsakovų UAB „Nijonė“ bei V. J. dėl atsakovų 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 pripažinimo negaliojančia 50000,- Lt dalyje. Kaip matyti iš faktinio ieškinio pagrindo ieškovė ieškinio reikalavimą dėl atsakovų 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 pripažinimo negaliojančia 50000,- Lt dalyje reiškia Actio Paulina pagrindu, t.y. dėl to, jog šis sandoris pažeidžia jos, kaip atsakovės UAB „Nijonė“ kreditorės, teises. Actio Pauliana instituto paskirtis – pripažinus negaliojančiu sandorį, atkurti skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (taikyti restituciją), kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą iš turto, kuris buvo pripažinto negaliojančio sandorio objektu. Šiuo institutu nėra tiesiogiai tenkinami kreditoriaus turtiniai reikalavimai skolininkui. Todėl patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti tiesiogiai kreditorei iš sandorio, kurio dalį kreditorė siekia pripažinti negaliojančia, šalių solidariai 50000,- Lt, sudaro pagrindą kreditorei nepagrįstai praturtėti, nes tokiu atveju sandoriu pripažinimo negaliojančiu pasekmė yra ne restitucija, o turto priteisimas tiesiogiai kreditorei, kuri be to dar turi teisę reikalauti iš skolininko 50000,- Lt pagal paskolos sutartis, iš kurių ir kildinamas tiesioginis kreditorės reikalavimas skolininkei UAB „Nijonė“. Akivaizdu, kad taip suformuluoti ieškinio reikalavimai sudaro galimybę ieškovei patenkinti savo 50000,- Lt reikalavimą UAB „Nijonė“ atžvilgiu du kartus.
4. Apeliantės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas manydamas, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nesuformuluodama tikslių reikalavimų dėl Actio Pauliana instituto ir restitucijos taikymo, galėjo byloje priimti ir dalinį sprendimą, kurio ieškovė ne kartą teismo posėdžio metu prašė, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad dalinis sprendimas, kaip ir galutinis sprendimas byloje, gali būti priimamas tik tuo atveju, kai byla išnagrinėjama teismo posėdyje ir surinktų įrodymų pakanka, kad būtų priimtas sprendimas bent vieno byloje pareikšto reikalavimo pagrindu. Šioje byloje procesas nebuvo pasiekęs bylos nagrinėjimo stadijos, todėl vien tai, jog dalyje reikalavimų pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje (parengiamuosiuose teismo posėdžiuose) ieškovė prašė priimti dalinį sprendimą nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, neišnagrinėjęs byloje esančių įrodymų teismo posėdyje, galėjo priimti dalinį sprendimą.
Atsiliepimas
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, teisėtai pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nustatė ieškovei terminą šio ieškinio trūkumams šalinti, o, nutaręs, kad ieškovė nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir paliko nenagrinėtu. Siekiant teisingai išspręsti šiuos klausimus, būtina atskleisti ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškinio trūkumų šalinimo esmę ir reikšmę, bei nustatyti, ar ieškovė patikslintame ieškinyje tinkamai suformulavo kiekvieną reikalavimą, ar nėra procesinių kliūčių teismui nagrinėti tokį patikslintą ieškinį.
Kaip ir bet kuri kita teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas) atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.).
Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).
Proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. Tokia situacija galima, kai teismas ieškinio priėmimo metu nepastebėjo jo formos ir turinio trūkumų, tačiau šiuos trūkumus nustatė vėlesnėse proceso stadijose. Tuomet pirmosios instancijos teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.). Jeigu tokie trūkumai nustatomi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas ir byla perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tuo tikslu, kad nežinant ieškovo reikalavimo ir faktinio jo pagrindo, ribojamos atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, teismas negali išsiaiškinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių.
Šalies argumentai
Nagrinėjamoje byloje pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolą bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973, kaip pažeidžiančia jos, kaip kreditorės teises (Actio Pauliana), sudarytą tarp atsakovės UAB „Nijonė“ (pardavėja) ir V. J. (pirkėjas), bei taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui UAB „Nijonė“ buitinio aptarnavimo pastatą, esantį Marių g. 8A, Kaune, unikalus Nr. 1997-1014-1048 (CK 6.66 str.). ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškinio suma 50000,- Lt (T.I, 3-7 b.l.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v. AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001). Taigi teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Pradiniu ieškiniu ieškovė reiškė du savarankiškus turtinius reikalavimus: 1) priteisti 50000,- Lt; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973, kurios kaina 450000,- Lt, ir taikyti restituciją, grąžinant parduotą nekilnojamąjį turtą UAB „Nijonė“. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą bendra ieškinio suma nustatoma sudėjus visų reikalavimų sumą. Pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas netiksliai nurodė ieškinio sumą, įpareigojo ją patikslinti, nes šioje byloje ieškinio suma gali lemti ieškinio rūšinį teismingumą (CPK 27 str. 1 p.) (T.I, 160-161 b.l.).
Šalies argumentai
Kelis kartus tikslinusi ieškinį, ieškovė paskutiniame patikslintame ieškinyje ne tik nurodė, kad ieškinio kaina 100000,- Lt, bet ir tikslino ieškinio reikalavimus (dalyką) (T.II, 20 b.l.). Paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė ieškinio dalyką actio Pauliana pagrindu suformulavo taip: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Nijonė“ 50000,- Lt skolą, susidariusią dėl paskolos ieškovei negrąžinimo, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo V. J. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 50000,- Lt dalyje bei atitinkamai pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 26 d. turto perdavimo-priėmimo aktą; 4) taikyti dalinę restituciją, priteisiant iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. ieškovei N. Č. solidariai ekvivalentą pinigais – 50000,- Lt.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi paskutiniame patikslintame ieškinyje suformuluotus ieškovės reikalavimus, kurie skiriasi nuo pradiniame ir kitame patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų, sprendžia, kad jie suformuluoti netinkamai ir neatitinka actio Pauliana ieškinio faktinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai pažymėjęs, jog įstatymas nenumato pakartotinio ieškinio trūkumų šalinimo, pagrįstai laikė nepaduotu ieškovės patikslintą ieškinį ir jį paliko nenagrinėtu.
Ieškovė, kaip atsakovo UAB „Nijonė“ kreditorė, ginčydama skolininko sudarytą nekilnojamojo turto sandorį (actio Pauliana), prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 50000,- Lt dalyje ir taikant dalinę restituciją, priteisti iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. ieškovei N. Č. solidariai ekvivalentą pinigais – 50000,- Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog LAT praktika numato, kad teismas, tenkindamas actio Pauliana, gali turto perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu visą ar jo dalį. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Taigi viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Todėl jeigu kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti pakanka pripažinti negaliojančiu tik dalį sandorio, tai tokie teisiniai padariniai ir turi būti taikomi.
Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo pripažįstant sandorį negaliojančiu, yra nurodęs, kad jeigu yra prašymas ieškinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006; kt.). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Taigi įstatymas nukreipia šiuo atveju į CK 6.66 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Taigi tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grąžinti iš skolininko įgytą turtą (pagal ieškovės byloje suformuluotą jos pažeistų teisių gynimo būdą – panaikinus sandorio dalį, priteisti iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. ieškovei N. Č. solidariai ekvivalentą pinigais – 50000,- Lt, nes restitucijos natūra ieškovė nepageidauja), sandorio dalies pripažinimas negaliojančiu taip pat turėtų sukelti teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina ieškovės teisių pažeidimui pašalinti. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės prašomas byloje taikyti pažeistų teisių gynimo būdas prieštarauja restitucijos esmei bei tikslui, o taip pat specialiosiomis actio Pauliana normomis, kurios ir nustato gynybos būdą – atkuriant pažeistą skolininko mokumą, kad jis galėtų įvykdyti prievolę kreditoriui.
Šalies argumentai
Ieškovės prašomas taikyti pažeistų teisių gynimo būdas yra ne restitucija, o deliktinė atsakomybė, kurią ieškovė prašo taikyti ginčijamo sandorio šalims. Tačiau kreditoriui reiškiant Pauliano ieškinį, solidarioji deliktinė atsakomybė sandorio šalims negali būti taikoma, išskyrus atvejį, kai nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002). Šioje byloje turto įgijėjas turto nėra niekam perleidęs, todėl deliktinė solidariosios atsakomybės taikymas šioje byloje negalimas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija akcentuoja, kad jeigu kreditorius actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti dalį sandorio negaliojančiu ir neprašo taikyti restitucijos natūra, o reikalauja turto vertės, kurios užtektų patenkinti kreditoriaus reikalavimą, pinigais, tai turi ieškinyje reikšti reikalavimą dėl konkrečios turto vertės priteisimo skolininkui iš turto įgijėjo pinigais, į kuriuos būtų nukreipiamas kreditoriaus reikalavimas, arba gali reikšti tiesioginį reikalavimą turto įgijėjui dėl konkrečios turto vertės, kurios pakaktų kreditoriniam reikalavimui patenkinti, priteisimo sau. Kartu pažymėtina, kad prašomos priteisti turto vertės išieškojimas gali būti reikalaujamas nukreipti į pripažinto negaliojančiu sandorio dalyką (konkretų turtą).
Akivaizdu, kad ieškovės prašomas taikyti pažeistų teisių gynimo būdas visiškai neatitinka actio Paulina instituto paskirties, sudaro galimybę kreditorei nepagrįstai praturtėti, nes ji byloje ne tik reiškia reikalavimą taikant dalinę restituciją, priteisti iš atsakovų UAB „Nijonė“ ir V. J. ieškovei N. Č. solidariai ekvivalentą pinigais – 50000,- Lt, bet ir savarankišką reikalavimą dėl 50000,- Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Nijonė“. Taigi, pagal ieškinio reikalavimus ieškovė siekia patenkinti savo 50000,- Lt reikalavimą UAB „Nijonė“ atžvilgiu du kartus.
Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir jį paliko nenagrinėtu.
Tai, jog teismas laikė nepaduotu ir paliko nenagrinėtu ieškinį, neatitinkantį jam keliamų reikalavimų, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principų nepažeidžia, nes teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis CPK nustatytos tvarkos.
Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas manydamas, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nesuformuluodama tikslių reikalavimų dėl Actio Pauliana instituto ir restitucijos taikymo, galėjo byloje priimti dalinį sprendimą, kurio ieškovė ne kartą teismo posėdžio metu prašė, taip pat atmestini. Kaip teisingai pažymima atsakovo V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą, dalinis sprendimas, kaip ir galutinis sprendimas byloje, gali būti priimamas tik tuo atveju, kai byla išnagrinėjama teismo posėdyje ir surinktų įrodymų pakanka, kad būtų priimtas sprendimas bent vieno byloje pareikšto reikalavimo pagrindu. Šioje byloje procesas nebuvo pasiekęs bylos nagrinėjimo stadijos, todėl vien tai, jog dalyje reikalavimų pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje (parengiamuosiuose teismo posėdžiuose) ieškovė prašė priimti dalinį sprendimą nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, neišnagrinėjęs byloje esančių įrodymų teismo posėdyje, galėjo priimti dalinį sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teistumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.