Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1427-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2A-1427-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13667-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
AAS BTA Baltic Insurance Company
Atsakovas
UAB „Vikingo kelionės“
Trečiasis asmuo
UAB „Aminex“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1427-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13667-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Vikingo kelionės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui UAB „Vikingo kelionės“ dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Aminex“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per filialą Lietuvoje pareiškė ieškinį dėl 979,90 Eur, t. y. 20 proc. išmokėtos draudiminės išmokos sumos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo apdraudęs atsakovui priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. 2017-10-29 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojas. Ieškovas dėl to išmokėjo 4899,47 Eur draudimo išmoką. Atsakovas nepranešė apie įvykį draudikui, nepateikė deklaracijos ar kitų eismo įvykio dalyvių pasirašytų dokumentų apie įvykio aplinkybes. Šiuo atveju, ieškovas ne tik negavo pranešimo per 3 dienas kaip numato įstatymas, negavo ir apskritai niekada jokių dokumentų iš atsakovo. Teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes). Atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Atsakovas pačiu grubiausiu būdu ignoravo įstatyminę prievolę bendradarbiauti, todėl nėra pagrindo mažinti reikalaujamos grąžinti sumos dydį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Vikingo kelionės“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje 2018 m. birželio 21 d. ieškinį dėl 979,90 Eur (dėl 20 proc. draudiminės išmokos sumos grąžinimo); priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsakovo UAB „Vikingo kelionės“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo ne atsakovas, bet kitas asmuo. Atsakovas užsiima transporto priemonių nuoma. Eismo įvykio metu jame dalyvavusi atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo išnuomota trečiajam asmeniui UAB „Aminex“. Teisės aktai, iš kurių savo reikalavimus kildina ieškovas, pareigas pranešti apie eismo įvykį per 3 dienas, teikti informaciją, bendradarbiauti nustato ne transporto priemonės savininkui, bet jos valdytojui. Atsakovas nežinojo apie eismo įvykį. Transporto priemonė 2017-10-31 nuomininko atsakovui buvo grąžinta su pažeidimais, atsakovas, priimdamas ją, pasiteiravo trečiojo asmens atstovo, kas atsitiko, ir buvo informuotas, kad transporto priemonė buvo tiesiog nubrozdinta. Apie eismo įvykį atsakovas sužinojo tik iš ieškovo 2017-11-21. Pagal turimas galimybes atsakovas maksimaliai bendradarbiavo su ieškovu. 2017-11-27 laišku informavo ieškovą, kad persiuntė jo laišką dėl informacijos pateikimo klientams, kurie buvo išsinuomoję transporto priemonę. Atsakovas negalėjo pateikti ieškovui jo prašomos informacijos, kadangi pats tokios informacijos neturėjo. Tuo tarpu pateikti transporto priemonės apžiūrai ieškovas net neprašė.

4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo“ 63 punkte nustatyta pareiga atsakingam draudikui grąžintinos sumos dydį apskaičiuoti, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Ieškovas reikalaudamas maksimalios – 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumos, be abstrakčių teiginių apie tariamą bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kuriais remdamasis prašo priteisti maksimalų dydį. Ieškovas, sužinojęs apie tai, kad transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo ne atsakovas, nenurodė, kokius konkrečius duomenis turi pateikti atsakovas, kaip subjektas, nedalyvavęs eismo įvykyje ir apie jį nieko nežinojęs. Atsakovas neturėjo jokios informacijos apie UAB „Aminex“ Vokietijoje padarytą eismo įvykį, nematė ir nežino bei nežinojo apie kitas eismo įvykyje nukentėjusias transporto priemones, todėl atsakovo paaiškinimų teikimas ar neteikimas nedaro ir negalėjo daryti jokios įtakos ieškovo išmokamai draudimo išmokai.

5. Trečiasis asmuo UAB „Aminex“ atsiliepdamas į ieškinį nurodė, kad, priduodant transporto priemonę atsakovui 2017-10-31, buvo pranešta apie eismo įvykį ir jam buvo perduota užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurią atsakovas turėjo pateikti draudimo kompanijai. Trečiasis asmuo mokėjo už nuomą ir dar sumokėjo 300 Eur užstatą, kuris grąžinus apgadintą automobilį grąžintas nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per filialą Lietuvoje iš atsakovo UAB „Vikingo kelionės“ 979,90 Eur išmoką, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (979,90 Eur) nuo 2018-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudėjas, t. y. atsakovas, eismo įvykio metu buvo perdavęs valdyti transporto priemonę trečiajam asmeniui nuomos sutarties pagrindu. Eismo įvykį sukėlė trečiojo asmens darbuotojas. Nustačius, kad atsakovas nebuvo transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu jam atsakomybė dėl nepranešimo apie eismo įvykį nustatytu terminu, t. y. dėl pareigos, nurodytos TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nevykdymo nekyla. Draudikas gali reikalauti dalies draudimo išmokos grąžinimo ir tuomet, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šalių sudarytos draudimo sutarties 5 punkto c) papunkčiu draudėjas įsipareigojo pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus iš esmės kildina iš draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku nevykdymo. Taigi, draudėjas atsakovu šioje byloje pasirinktas tinkamai.

8. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų apie tai, kad atsakovas sužinojo apie eismo įvykį iš trečiojo asmens iki šiam grąžinant automobilį, nėra. Nėra įrodymų ir apie tai, kad atsakovas turėjo kokius nors duomenis apie eismo įvykį. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įrodymų apie tai, kad perdavė atsakovui su eismo įvykiu susijusius dokumentus, ji neturi, tačiau vairuotojas nurodė palikęs užpildytą eismo įvykio deklaraciją grąžinto automobilio daiktadėžėje ir ji apie tai informavo atsakovą. Teismas pažymi, kad įrodymų, patvirtinančių tokius trečiojo asmens atstovės teiginius, byloje nėra. Pažymėjo, kad šioje byloje svarbu tai, kad 2017-10-31 trečiasis asmuo grąžino atsakovui apgadintą automobilį. Taigi, praėjus vos dviem dienoms nuo eismo įvykio atsakovui tapo žinoma, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį. Liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas S. E. paaiškino, kad jis priėmė automobilį iš trečiojo asmens atstovo, užfiksavo apgadinimus, klausė, iš kur jie atsirado, tačiau asmuo, grąžinęs automobilį, negalėjo to paaiškinti. Jokių rašytinių paaiškinimų dėl atsiradusių apgadinimų iš trečiojo asmens nebuvo pareikalauta.

9. Nurodė, kad atsakovas, žinodamas, kad automobilis nuomos laikotarpiu buvo sugadintas ir neturėdamas duomenų, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, atsakovas nedėjo visiškai jokių pastangų ir nesiėmė jokių priemonių tinkamai jas išsiaiškinti bei nustatyti atsiradusių sugadinimų priežastis. Teismas tokį atsakovo elgesį vertino kaip ypač neatsakingą. Nepasirūpinęs duomenų apie grąžintos transporto priemonės apgadinimų priežastis, atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Atsakovas yra savo veiklos profesionalas, užsiimantis transporto priemonių nuoma, jis turėjo ir galėjo numatyti pasekmes, galinčias kilti dėl jo neveikimo, todėl turi prisiimti už tai atsakomybę.

10. Pažymėjo, kad ieškovas, neturėdamas jokios kitos informacijos apie eismo įvykį be tos, kurią gavo iš nukentėjusiojo draudimo, atsakovui ne tik nevykdžius savo pareigų surinkti informaciją apie eismo įvykį iš savo nuomininko, bet ir nepateikus net turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų (kaip antai eismo įvykyje dalyvavusio automobilio nuotraukos), prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, sugretinti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus bei įvertinti reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumą. Todėl teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, jog faktas, kad ieškovas negavo informacijos apie eismo įvykį neturėjo jokios reikšmės jo sprendimui dėl išmokos sumokėjimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas šiuo atveju maksimalios – 20 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos, sumos reikalauja pagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliantas UAB „Vikingo kelionės“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. e2-25322-854/2018 ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje 2018 m. birželio 21 d. ieškinį dėl 979,90 Eur (dėl 20 proc. draudiminės išmokos sumos grąžinimo); priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

12. Nurodė, kad teismas priėmė sprendimą nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, remdamasis ne tik ginčui netaikytinu teisės aktu, bet ir pripažinęs, kad atsakovas nebuvo į autoįvykį patekusios transporto priemonės valdytojas, todėl jam atsakomybė dėl pareigos, numatytos TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nevykdymo, nekyla. Nurodė, kad apeliantui atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį, ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad galima reikalauti išmokėtos draudimo išmokos dalies sugrąžinimo tais atvejais, kai yra nevykdomas ar netinkamai vykdomos

13. TPVCAPDĮ įstatymo 12 straipsnyje nustatytos transporto priemonės valdytojo pareigos, nekyla, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad autoįvykio metu ne apeliantas, o UAB „Aminex“ buvo transporto priemonės valdytojas. Kadangi ginčo santykiams nėra taikoma minėta įstatymo norma, todėl santykiams negali būti taikoma ir šią įstatymo normą įgyvendinanti poįstatyminio teisės akto - Taisyklių - 60 p., kuriame yra detalizuoti draudimo išmokos sugrąžinimo atvejai, esant įstatymo 12 str. pažeidimams. Kadangi sprendime teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo pagal šiems santykiams netaikomą taisyklių nuostatą, toks sprendimas negali būti laikomas teisingu ir tinkamu, bei turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nurodė, kad sprendime apelianto atsakomybės dydis yra nustatytas, vadovaujantis Taisyklių 60 p., nors pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad apeliantas nepažeidė įstatymo 12 str., kadangi nebuvo transporto priemonės valdytojas. Kaip matyti, sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą pripažinti, kad apeliantas pažeidė Taisyklių 60.3 p., ir atitinkamai pripažino, kad apeliantas turi ieškovui sugrąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį, kad teismas savo sprendime pats nurodęs, kad apeliantas nebuvo transporto priemonės valdytojas autoįvykio metu, t. y. apeliantas nepažeidė Įstatymo 22 str. 2 d., vis tiek nurodė, kad apeliantas turi grąžinti 20 proc. sumokėtos draudimo išmokos. Tačiau šioje vietoje teismas nepateikė paaiškinimo, kokiais kriterijais vadovaudamasis sprendė, kad turi būti taikomas 20 proc. reikalavimas. Kadangi 20 proc. nuo sumokėtos draudimo išmokos suma yra nustatyta tik už transporto priemonės valdytojo netinkamą pareigų vykdymą, teismas sprendimu priteisdamas tokia suma iš transporto priemonės savininko, kuris nedalyvavo autoįvykyje ir apie jį nežinojo, sumaišė įstatyme ir taisyklėse nustatytą transporto priemonės valdytojo - UAB „Aminex“ - atsakomybę su transporto priemonės savininko - apelianto atsakomybe, todėl priėmė iš esmės klaidingą ir nepagrista sprendimą.

15. Pažymėjo, kad teismas sprendime neišsiaiškino iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ieškovo inicijuotas ir suformuluotas ginčas, kas yra tokio materialinio santykio tiesioginiais subjektai ir kas turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto nuolatos ir nuosekliai dėstomus argumentus, kad atsakovas yra netinkamas atsakovas byloje, nes ieškovas atlygino trečiojo asmens - UAB „Aminex“ - kaip transporto priemonės valdytojo padarytą žalą, todėl ieškinį grindžiant įstatymu ir transporto priemonės valdytojo pareigų netinkamu vykdymu, tinkamu atsakovu turi būti ne Transporto priemonės savininkas - o jos valdytojas. Ieškovas apelianto bendradarbiavimo pareigos pažeidimą siejo su įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. ir 12 str. 2 d. Tačiau šios teisės normos ir jose nustatytas bendradarbiavimo pareigos turinys yra taikomas „su eismo įvykiu susijusiam valdytojui“, t. y. UAB „Aminex“, o ne autoįvykyje nedalyvavusiam transporto priemonės savininkui - apeliantui. Apeliantas pažymi, kad visi ieškovo argumentai ir įrodymai buvo susiję su transporto priemonės valdytojo, t. y. UAB „Aminex“ atsakomybe ir veiksmais, tačiau teismas sprendime nevertino tai iš kokio materialinio santykio yra kilęs ginčas ir už autoįvyki sukėlusio valdytojo - UAB „Aminex“ - įstatyme nustatytu pareigu pažeidimą, t. y. įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. ir 12 str. 2 d. pažeidimą - civilinę atsakomybę pritaikė transporto priemonės savininkui - apeliantui.

16. Pažymėjo, kad teismas apelianto atsakomybės atsiradimą siejo su sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, tačiau sprendime, nustatinėjant atsakovo atsakomybės dydį, teismas vadovavosi tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams netaikytinomis teisės aktų nuostatomis, todėl apelianto atsakomybė šiuo atveju yra negalima. Apeliantas prašomos sumokėti išmokėtos draudimo išmokos taip pat neturi mokėti ir pagal šalių sudarytą sutartį, nes išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo klausimas sutartyje iš viso nėra aptartas. Nurodė, kad sistemiškai įvertinus sprendimą, matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas apelianto pareigą sumokėti 20 proc. draudimo išmokos, nevertino pačios draudimo išmokos pagrįstumo, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė klausimus dėl to, ar visos išlaidos, kurios įtrauktos į draudimo išmoką, yra tikrai patenka į atlygintiną žalą. Teismas visiškai nevertino, jog iš esmės nurodytos paskaičiuotos draudimo išlaidos nėra pagrįstos jokiais dokumentais (pavyzdžiui, nėra pateikta minima sąskaita už atliktą ekspertizę, įrodymai, kokia ekspertizė buvo atlikta ir pan.), taip pat teismas nevertino ir to, kad ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, nepateikė, paaiškinimų, kokios išlaidos patenka į nurodytas „bendrąsias išlaidas" ir pan. Kartu pažymėtina, kad, net tuo atveju, jeigu, visgi, teismas vertino draudimo išmokos pagrįstumą, sprendime nėra nurodytas Vokietijos teisinis reguliavimas, kuriuo remdamasis teismas sprendė dėl minėtos išmokos pagrįstumo ir kad nurodytos išlaidų kategorijos iš tikrųjų yra priskirtinos žalai pagal Vokietijos teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nevertino išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, nenurodė Europos Sąjungos valstybės teisės aktų, kurie yra taikytini žalos dydžio nustatymui, todėl tokiu būdu teismas netinkamai įgyvendino jam teisės aktais nustatytą pareigą motyvuoti savo priimamus sprendimus ir todėl toks sprendimas turi būti panaikintas.

17. Apelianto nuomone, priešingai nei nurodyta spendime apeliantas neslėpė informacijos, kad autoįvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo trečiasis asmuo, t. y. apeliantas transporto priemonę buvo išnuomojęs ir būtent tokią informaciją nurodė ieškovui. Ieškovas, gavęs iš apelianto informaciją apie transporto priemonės nuomos faktą, apelianto neklausė, koks subjektas buvo transporto priemonės valdytojas autoįvykio metu, o tiesiog bendrai nurodė, kad lauks iš apelianto dokumentų, t. y. tokiu savo elgesiu ieškovas patvirtino, kad situacija, kai pats apeliantas kreipsis į trečiuosius asmenis dėl informacijos, yra visiškai priimtina ir tinkama. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką būtent draudikui tenka pareiga išsiaiškinti visas su draudžiamu įvykiu susijusias aplinkybes, elgtis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai rinkti visą svarbią informaciją. Akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys, kai nėra dedama pastangų surinkti visą reikiamą informaciją - pavyzdžiui, apeliantas net nebuvo informuotas apie tai, kad turi pateikti informaciją konkrečiai nurodydamas transporto priemonės valdytoją - negali būti laikomas tinkamu elgesiu, siekiant surinkti visą reikšmingą informaciją. Nagrinėjamu atveju apeliantas neturėjo siekio slėpti transporto priemonės valdytojo duomenis, o stengėsi padėti išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes ir pats kreipėsi į UAB „Aminex“, tačiau duomenų apie transporto priemonės valdytoją ieškovas niekada neprašė, o priešingai - nurodė, kad tokia situacija, kai pats apeliantas kreipsis į transporto priemonės valdytoją ieškovui yra tinkama.

Atsiliepimas

18. Ieškovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per filialą Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

19. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai (draudimo sutartis Nr. 127539764. 1 tomas. 30 psl.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (TPVCAPDĮ, CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad draudimo sutarties Nr.127539764, 5 p. c) p. p. draudėjas/atsakovas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie eismo įvykio aplinkybes; apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas.

20. Pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2017-10-31 dieną, praėjus dviem dienoms nuo eismo įvykio, atsakovui tapo žinoma apie įvykį (Priėmimo perdavimo aktas, 62 psl.). Liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas S. E. patvirtino, kad jis priėmė automobilį iš trečiojo asmens atstovo, užfiksavo apgadinimus. Jokių rašytinių paaiškinimų iš trečiojo asmens dėl atsiradusių sugadinimų nepareikalavo. Atsakovo vadovas L. M. taip pat patvirtino, kad nereikalavo iš trečiojo asmens įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo, tame tarpe ir jokių rašytinių paaiškinimų dėl atsiradusių apgadinimų. Atsakovo atstovai patvirtino, kad nedėjo jokių pastangų ir nesiėmė jokių priemonių tinkamai išsiaiškinti sugadinimų priežastis. Ieškovas absoliučiai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas, nes atsakovas, būdamas savo veiklos profesionalas, užsiimantis transporto priemonių nuoma, turėjo ir galėjo numatyti pasekmes, galinčias kilti dėl atsakovo neveikimo, todėl turi prisiimti už tai atsakomybę.

21. Nurodė, kad ieškovui tapo žinoma apie 2017 spalio 29 dienos eismo įvykį tik iš nukentėjusiojo atstovų pranešimo 2017-11-20 dieną. Negavus pranešimo apie eismo įvykį iš draudėjo, 2017-11-21 dieną ieškovas kreipėsi į draudėją, prašant pateikti su įvykiu susijusią informaciją bei dokumentus. Atsakovas atsakė į draudiko prašymą 2017-11-27 dieną, bei nurodė, kad persiuntė draudiko prašymą klientams, kurie išsinuomavo automobilį. Ieškovas 2017-11-27 kreipėsi dar kartą į atsakovą nurodydamas, kad laukia dokumentų. 2017-12-11 dieną ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą. Informuodamas, kad nesulaukė reikalingų dokumentų iš draudėjo, bei paaiškino, kad, nesulaukus informacijos iš draudėjo, žala bus reguliuojama pagal turimus įrodymus. Apibendrinus akivaizdu, kad atsakovas neteikė ieškovui absoliučiai jokios informacijos apie eismo įvykio aplinkybes, apie trečiąjį asmenį, o, negavęs atsakymo iš nuomininko, nesiėmė dėl to jokių veiksmų, o su draudiku apskritai daugiau nesusisiekė.

22. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad CPK 312 str. draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą ir tripliką nustatė ginčo ribas ir įrodinėjo, kad jis yra netinkamas atsakovas (atsiliepimo 6-39 p.) , taip pat įrodinėjo, kad nesutinka su maksimaliu 20 proc. reikalavimu (atsiliepimo 40-51 p.). Atsakovas neginčijo draudimo išmokos dydžio ir byloje neteikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti draudimo išmokos pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad draudimo išmokos dydis yra šalių pripažintas (CPK 182 str. 5p. ; 187 str.). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad žalos dydžio nekvestionuoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

23. Nustatyta, kad, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė išmokėjo 4899,47 Eur draudimo išmoką transporto priemonės, kurios v/n LAUSB268, savininkui. Autoįvykis, įvyko 2017-10-29 Vokietijoje, įvykio kaltininku buvo nurodytas UAB Vikingo kelionės priklausančio automobilio valdytojas. Reikalavimą grąžinti išmokėtos draudiminės išmokos dalį ieškovė grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija, toliau tekste - Taisyklės ) 60. 3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir, draudikui prašant, nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, ir tuo, kad 60.4 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas {..} nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad ji negavo pranešimo apie eismo įvykį per 3 dienas, kaip tai numato įstatymas, negavo ir apskritai niekada jokių dokumentų, tokiu būdu buvo pažeista ir TPVCAPD įstatymo 12 str. 2 d. nuostata, numatanti transporto priemonės valdytojo pareigą pateikti draudikui eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti draudikui nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jų dydį, teismas daro išvadą, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovei atsakomybė prieš draudiką atsirado Taisyklių 60.3 punkto pagrindu.

24. Taisyklių 60 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, o šio punkto papunkčiuose nurodyta, kokiais atvejais, kokia dalis išmokėtos išmokos grąžinama. Atsakovas, atsikirsdamas į reikalavimą, nurodo tą aplinkybę, kad jis nebuvo transporto priemonės valdytoju, todėl negali būti atsakingas pagal pareikštą reikalavimą. Tai, kad transporto priemonės draudėjas ir naudotojas buvo skirtingi asmenys, draudėjui išnuomojus transporto priemonę trečiajam asmeniui, byloje buvo padaryta išvada, kuris iš jų buvo transporto priemonės valdytoju įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo transporto priemonės valdytoju, todėl jam atsakomybė dėl nepranešimo apie eismo įvykį nustatytu terminu nekyla. Patenkindamas ieškinį atsakovo atžvilgiu, teismas netinkamai taikė Taisyklių 60 punkto nuostatas. Atsakomybė už nepateikimą atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjimą aiškintis eismo įvykio aplinkybių , draudikui prašant, nepateikimą turimos informacijos apie eismo įvykį, numatyta Taisyklių 60-ame punkte, kuriame teigiama, kad tuo atveju, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Taigi, teismui padarius išvadą, kad atsakovas nebuvo transporto priemonės valdytoju, jam turėtų būti netaikoma atsakomybė tiek už nepranešimą nustatytu terminu apie įvykį, tiek už nepadėjimą, draudikui prašant, aiškintis eismo įvykio aplinkybių, nepateikimą turimos informacijos apie įvykį. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Taigi, transporto priemonės valdytoju vienu metu gali būti tiek asmuo, kuris nuosavybės teisėmis valdo transporto priemonę, ir asmuo, kuris nuomos pagrindais naudojasi transporto priemone. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę, taigi, teisėtais nuomos pagrindais asmuo vairuojantis transporto priemonę yra ir jos valdytoju. Tai, kad transporto priemonės valdytojas ir draudėjas išnuomojo transporto priemonę trečiajam asmeniui, nereiškia, kad atsakovas prarado transporto priemonės valdymo teisę ir todėl jam negali būti taikoma atsakomybė, kuri tenka valdytojui tuo atveju, jei jis nepraneša apie įvykusį eismo įvykį su jo valdomu turtu bei nepadeda aiškintis eismo įvykio aplinkybių.

25. Padarius išvadą, kad byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar atsakovas pranešė nustatytu terminu apie įvykį, byloje turėjo būti įvertinti visi šios aplinkybės įrodymai. Atsakovui teigiant , kad jam apie eismo įvykį tapo žinoma tik iš ieškovo 2017-11-21, teismas turėjo vertinti, kuo remiantis šie įrodymai atmestini, ar automobilio apgadinimų pobūdis leido daryti išvadą, kad apgadinimai galėjo atsirasti tik autoįvykio, kuriame dalyvavo ir kitas automobilis, pasekoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nevykdė pareigos surinkti informaciją apie įvykį iš savo nuomininko, tačiau atsakovui paaiškinus, kad jis persiuntė laišką dėl informacijos pateikimo savo klientams, pripažintina, kad nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Tai, kad informacijos gavimas iš kliento dalinai priklausė ir nuo paties kliento, byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovo veiksmai buvo pakankami, siekiant gauti informaciją apie įvykį iš kliento, trečiojo asmens. Teismui padarius išvadą, kad pažeidimą – nepranešti apie eismo įvykį nustatytu terminu atsakovas padarė, t. y. po dviejų dienų nuo įvykio sužinojęs apie eismo įvykį, apie jį nepranešė ieškovui, byloje turėjo būti padaryta išvada, kokius veiksmus galėjo atlikti atsakovas, tačiau jų neatliko, ir dėl to buvo pagrindas jam taikyti atsakomybę, numatytą Taisyklių 60.3 punkte. Darytina išvada, kad byloje teismas padarė išvadas, kurios nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl teismui pažeidus CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, byla grąžinama naujam nagrinėjimui CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Bylos esmę sudaro tai, ar atsakovas padėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes, bei kokios turimos informacijos apie eismo įvykį jis nepateikė draudikui, jam prašant šios informacijos. Tai, kad draudikas apdraudė atsakovo transporto priemones žinodamas, kad jos bus naudojamos nuomai, šias aplinkybes galimai įvertino, nustatydamas draudimo sumą, todėl apsunkintas eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis, galėjo būti prognozuojamas. Vertinant, kokia dalimi turi būti grąžintos išmokos tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus draudikui, atsižvelgtina į tai, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta draudimo sutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.

Teisėja Danutė Kutrienė