- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2-3052-804/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02410-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- UAB “Gelvora”
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Gelvora” ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 299,95 Lt skolą, 1003,03 Lt delspinigius, 98,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2013-11-25 gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2002-08-14 UAB “Tele2” ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB “Tele2” atsakovui suteikė sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB “Tele2” atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2003-03-31 iki 2004-04-30, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009-03-31 ieškovas ir UAB “Tele2” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB “Tele2” atlygintinai perleido ieškovo naudai visas reikalavimo teises pagal minėtu laikotarpiu pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovas apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešė ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigia, kad sutartį sudarė su UAB “Tele2”, o su ieškovu neturi nieko bendro, todėl nesupranta, kodėl yra skolingas ieškovui. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, kadangi atsakovui delspinigiai paskaičiuoti už 9,5 metų, t.y. nuo 2004-05-28, tuo tarpu įstatymas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų. Taip pat atsakovo nuomone, prašomų priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl mažintinas. Be to, atsakovo nuomone, ieškovui turėtų būti taikomos įstatyme numatytos sankcijos dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio dalinio kompensavimo, kadangi ieškovas pirma nepasinaudojo supaprastinto proceso tvarka, taip nesirūpindamas greitu bylos išnagrinėjimu, apkraudamas teismo darbą ir suponuodamas atsakovo pareigą pateikti išsamų atsiliepimą.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
2002-08-14 UAB “Tele2” ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas telefonas bei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugos. Tuo tarpu atsakovas pagal sutartį įsipareigojo laiku bei nustatyta tvarka mokėti už Tele2 suteiktas paslaugas. Atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2003-03-31 iki 2004-04-30, kurių jis neapmokėjo. Atsakovas šio fakto neginčija.
UAB “Tele2” pasinaudojo LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.101 str. numatyta teise be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, t.y. 2009-03-31 ieškovas ir UAB “Tele2” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB “Tele2” atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB “Tele2” pagal minėtas atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras. Tinkamai pranešus atsakovui, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką (CK 6.109 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas 2009-05-04 pranešimu dėl reikalavimo perleidimo buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą tinkamai, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su UAB „Tele2“ už jam suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2003-03-31 iki 2004-04-30, ieškovas teisėtai įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti skolą, bei laikydamasis įstatymų reikalavimų tinkamai apie tai informavo atsakovą, ieškovo reikalavimas dėl 299,95 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pagal Sutarties 6.6. p. klientui (atsakovui) nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos, klientas Tele2 pareikalavus privalo mokėti Tele2 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Iš pateikto delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad atsakovui priskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2004-05-28 iki 2013-07-24, t.y. už 3344 dienas, sudaro 1003,03 Lt. Nustačius, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimo laiku sumokėti už teikiamas paslaugas, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, tačiau atsakovas prašo taikyti senatį šiam reikalavimui.
LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d. numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, todėl atsakovo prašymu ieškovo reikalavimui dėl 1003,03 Lt delspinigių priteisimo taikytina senatis. Pritaikius senatį, delspinigių sumą sudaro 54 Lt, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Atsakovas be to prašo sumažinti priteistinų delspinigių dydį kaip neprotingai didelį.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.
Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi.
Byloje duomenų apie UAB „Tele2“ galimai patirtus nuostolius dėl prievolės nevykdymo nėra, todėl teismas vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį atsižvelgia į tai, kad sudarydamos sutartis šalys yra laisvos, į tai, kad atsakovas laisvai galėjo pasirinkti kitą paslaugų tiekėją, kurio sąlygos atsakovui būtų palankesnės, į tai, kad atsakovas nevykdė savo prievolės daugiau nei devynerius metus, kas parodo atsakovo aplaidų požiūrį į sutarčių privalomumo principą šalims, atsakovas be pagrindo atsisakydamas nuo savo prievolės ignoravo savo elgesio galimas neigiamas finansines pasekmes (nuostolius) kitai sutarties šaliai, tą darė sąmoningai ir labai ilgą laiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikalaujamas delspinigių dydis niekaip negali būti vertinamas kaip nukentėjusios šalies piknaudžiavimas savo teise ir nepagrįstas praturtėjimas kitos šalies sąskaita, todėl šis atsakovo prašymas laikytinas nepagrįstu.
Ieškovas prašo priteisti 98,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurias sudaro vienas registruotas pranešimas Lietuvoje, 24 pranešimai Lietuvoje, darbo priemonės, administracija, darbuotojo darbo užmokestis ir t.t. CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė šių išlaidų išklotinę, tačiau jokių duomenų įrodančių išklotinėje nurodytų sumų pagrįstumą nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovo vykdomai veiklai žmogiškieji ir materialiniai ištekliai yra būtini, todėl išlaidos, skirtos ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas iš karto kreipdamasis ginčo teisena nesilaikė įstatyme numatytos supaprastinto proceso tvarkos, todėl prašo dalinio bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio kompensavimo. Šis atsakovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi CPK 434 str. 4 d. numato, jog jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Akivaizdu, jog aplinkybės, kad atsakovas nemokėjo skolos UAB “Tele2” nuo 2004 metų, ieškovui išsiuntus raginimą sumokėti skolą, atsakovas taip pat to nepadarė, taip pat nebandė taikiai susitarti dėl skolos sumokėjimo ar išsiaiškinti situaciją dėl susidariusios skolos, rodo, jog ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas mano turįs priežastį nemokėti skolos ir tokį ieškovo reikalavimą ginčys.
Remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (25 proc.) – 18 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 178, 270, 282 str., teismas
nusprendžia:
priteisti iš V. Z. 299,95 Lt skolą, 54 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 353,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-10-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.