- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2YT-9892-877/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03884-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Janina Argustaitė
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A. V. po jos sutuoktinio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Pareiškime nurodo, kad O. A. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje vaikų nesusilaukė, kitų įpėdinių nebuvo. Pareiškėjas yra O. A. V. įpėdinis pagal testamentą. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įsigytas nekilnojamasis turtas- gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad po sutuoktinio mirties O. A. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir tvarkė šalia esančius žemės sklypą ir pastatus. Pareiškėjas kreipėsi į teismą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pažymėjo, kad kitu būdu šio dokumento negali gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, dėl pareiškėjo pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs duomenų apie mirusio J. V. palikimo perėjimą valstybei (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. A. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 12). O. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Savo gyvenamąją vietą O. A. V. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11a).
J. V. motina K. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. V. vardu 1960-04-25 pažymos Nr. 1223 pagrindu (b. l. 18). 1960 m. balandžio 25 d. pažymėjime nurodyta, kad J. V. iš 1957-07-31 sodybos iš HES užtvindymo zonos nukėlimui yra išskirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kaunas ir jame leista nukeliamų statinių statyba (b. l. 32).
2018 m. vasario 19 d. liudijimu Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė V. T. paliudijo, kad paveldėjimo byla po J. V. mirties šiame notaro biure neužvesta, Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R. P. neužbaigtų paveldėjimo bylų perdavimo – priėmimo akte J. V. paveldėjimo bylos nėra, jos taip pat nėra Lietuvos Notarų rūmų archyve; testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimo faktus nėra (b. l. 19-20).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, liudytojo V. Š. parodymų nustatyta, kad O. A. V. tiek sutuoktiniui esant gyvam tiek po jo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu, buvo jį apdraudusi (b. l. 14-15), mokėjo už jį mokesčius.
Palikimo atsiradimo metu po J. V. mirties galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK). 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.
Iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės mirusiojo vaikai ir įvaikiai, sutuoktinis ir tėvai Įtėviai); antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, Gyventojų registro tarnybos duomenų ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinio mirties O. A. V. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) O. A. V. prižiūrėjo, tvarkė ir rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu kaip jo savininkė. Šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties O. A. V. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
O. A. V. yra pirmos eilės įpėdinė, daugiau šios eilės įpėdinių nėra. Jokie kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl O. A. V. įgijo teisę paveldėti po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjui sukuria teisines pasekmes – pareiškėjas įgyvendins teisę paveldėti po O. A. V. mirties likusį turtą. Pareiškėjo reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkintinas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad O. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.