- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-8176-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02246-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- E. G., S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Diana Dūdienė
dalyvaujant pareiškėjai E. G.
pareiškėjo S. G. įstatyminiam atstovui E. G.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Dmitrij Charitonov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. G. ir S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai E. G. ir S. G. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po J. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), būdama našle, mirė J. D.. Pareiškėjai – E. G. ir S. G. yra mirusios J. D. proanūkiai, t.y. J. D. dukters B. G. dukters V. G. vaikai. Vienintelė J. D. dukra B. G. mirė (duomenys neskelbtini), o jos dukra ir J. D. vienintelė anūkė – V. G. mirė (duomenys neskelbtini) J. D. mirties momentu pareiškėjai buvo vieninteliai mirusiosios J. D. giminaičiai, kurie galėjo paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą. E. G. yra nepilnamečio vaiko – S. G. tėvas ir vienintelis atstovas pagal įstatymą. Pažymėjo, kad Testamentų registre nėra įregistruotų mirusiosios J. D. palikimo priėmimo faktų, po J. D. mirties paveldėjimo byla neužvesta. J. D. 2011 m. rugsėjo 2 d. sudarė testamentą. Pareiškėjams apie prosenelės sudarytą testamentą nebuvo žinoma iki Testamentų registro pateikto išrašo gavimo dienos. Mirusioji testamentu pareiškėjams lygiomis dalimis paliko jai priklausančias pinigines lėšas su procentais ir kompensacijomis, esančias AB DnB NORD banke jos vardu atidarytose sąskaitose. Pagal AB Luminor bank AS Lietuvos skyriaus (AB DnB NORD banko teisių perėmėjo) pateiktą, J. D. sąskaitoje 2019 m. birželio 25 d. buvo 1 162,71 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, J. D. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai nurodo, kad po prosenelės mirties jie priėmė visą prosenelės turtą, t. y. priėmė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir kilnojamuosius daiktus – baldus, turėtas santaupas grynaisiais, asmeninius daiktus (dokumentus, rūbus ir pan.). Palikėja iki mirties gyveno pareiškėjams ir jų tėvui E. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Darbininkų g. 19, (duomenys neskelbtini). Visas J. D. mirties momentu jos turėtas kilnojamasis turtas buvo pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, dėl ko objektyviai pareiškėjai šį turtą perėmė iš karto po J. D. mirties. Dalis palikėjos kilnojamojo turto – namų apyvokos daiktai ir baldai pareiškėjų buvo naudojami ir iki J. D. mirties ir po jos (naudojami iki šiol). Pareiškėjai nurodo, kad J. D. priklausę asmeniniai daiktai – rūbai, avalynė po jos mirties buvo perduoti tretiesiems asmenims, turėtos santaupos (apie 2000 litų) panaudotos J. D. laidojimo išlaidoms padengti, taip pat pareiškėjų poreikiams tenkinti. J. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas yra prie pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje iki mirties gyveno J. D.. Palikėjos žemės sklype buvo pasodintas ir šiuo metu yra sodas, taip pat įrengtas daržas, kuriame pareiškėjai augina vaisius ir daržoves. J. D. turėtu turtu pareiškėjai naudojosi nenutraukiamai (t.y. iki prosenelės mirties ir po jos), visą mirusiosios prosenelės turtą jie priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti iš karto po prosenelės mirties.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatys, kad egzistavo pareiškime nurodytos aplinkybės ir jos yra svarbios pateisinti palikimo ir valdymo faktą, tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Prašė bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja jo tenkinimui.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė prašė pareiškimą tenkinti pareiškime išdėstytais pagrindais. Pareiškėja E. G. ir S. G. įstatyminis atstovas E. G. prašė teismo pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad priimtą palikimą sudarė palikėjos santaupos, kilnojamas turtas (asmeniniai daiktai), žemės sklypas.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė išvadoje tarnybos išdėstytą poziciją, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
7. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, gimimo liudijimų, Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis, santuokos liudijimo, 2013 m. spalio 15 d., būdama našle, mirė J. D., kuri buvo pareiškėjų E. G. ir S. G. prosenelė. Palikėja turėjo vienintelę dukrą B. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), o jos taip pat vienintelė dukra ir J. D. vienintelė anūkė ir pareiškėjų motina V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra vieninteliai likę mirusiosios J. D. giminaičiai. E. G. yra nepilnamečio S. G. tėvas ir atstovas pagal įstatymą. Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėja 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino notarė D. S.. Testamentu J. D. testamentu pareiškėjams lygiomis dalimis paliko jai priklausančias pinigines lėšas su procentais ir kompensacijomis, esančias AB DnB NORD banke jos vardu atidarytose sąskaitose. Pagal AB Luminor bank AS Lietuvos skyriaus (AB DnB NORD banko teisių perėmėjo) pateiktą išrašą, J. D. sąskaitoje 2019 m. birželio 25 d. buvo 1 162,71 Eur. Testamentų registro duomenimis, po J. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0465-7912, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, po palikėjos sutuoktinio P. D. mirties 1985 m. gegužės 16 d. Minėtas turtas 2011 m. rugsėjo 2 d. testamente įrašytas nebuvo, todėl paveldėtinas pagal įstatymą. Kito nekilnojamojo turto palikėja nuosavybės teise neturėjo. Gyventojų registro pažymos duomenimis, palikėja iki mirties gyveno pareiškėjams ir jų tėvui E. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį dovanojimo sutartimi palikėja 1997 m. gegužės 22 d. padovanojo savo vaikaitei ir pareiškėjų motinai – V. G., o po V. G. mirties, šį turtą paveldėjo pareiškėjai ir E. G. 2006 m. gruodžio 7 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu.
8. Remiantis pareiškėjos E. G., pareiškėjo S. G. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad po palikėjos J. D. mirties jai priklausę kilnojamieji daiktai liko pareiškėjams ir E G. priklausančiuose namuose. J. D. asmeniniai daiktai po jos mirties buvo perimti nuosavybėn ir naudojami pareiškėjų, palikėjos santaupos (apie 2000 litų) panaudotos jos laidojimo išlaidoms padengti bei pareiškėjų poreikiams tenkinti. Pareiškėja E. G. bei pareiškėjo S. G. atstovas E. G. nepilnamečių vaikų interesais rūpinosi palikimą sudarančiu turtu – žemės sklypu, jį prižiūrėjo kaip savo.
9. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, tai yra pareiškėjos E. G., pareiškėjo S. G. atstovo pagal įstatymą E.G. paaiškinimai teismo posėdyje, byloje esantys rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, kad po J. D. mirties pareiškėjai E. G. ir S. G. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdami valdyti, nes po palikėjos mirties valdė palikimą sudariusį turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų ir jų atstovų nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po J. D. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjų ir jų atstovų nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo prosenelės J. D. mirties E. G. ir S. G. priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti palikėjos turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas. Teismas, savo iniciatyva remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimis patikrinęs viešųjų registrų (Antstolių registrų, Turto arešto registro, Hipotekos registro) duomenis bei Liteko sistemos duomenis nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad palikėja J. D. turėjo skolinių įsipareigojimų. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjų atstovė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos išvadoje neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Dėl nurodyto, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius, kad pareiškimo tenkinimas prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, pareiškimas tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjų E. G. ir S. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po prosenelės J. D. mirties.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po prosenelės J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. spalio 15 d. priėmė palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjų E. G. ir S. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.