Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Andžej Maciejevski ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl notarės Dalijos Svirbutienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. T. 2008 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui paduotu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. Svirbutienės nutarimą, registracijos Nr. 3018, dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. J. G. vardu po jos sutuoktinio M. G. mirties. Skunde nurodė, kad M. G. mirė 2000 m. vasario 2 d. Kadangi M. G. ir K. J. G. santuoka buvo sudaryta bažnyčioje, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 21 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. G. buvo M. G. sutuoktinė. Atsakovė atsisakė išduoti pareiškėjui, kaip velionės K. J. G. įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas neįregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje, o bažnytinė santuoka gali sukelti teisines pasekmes tik nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą momento. Pareiškėjo manymu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimu nustačius juridinį faktą, kad K .J. G. yra M. G. sutuoktinė, ji įgijo teisę paveldėti M. G. turtą pagal įstatymą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo šio sprendimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje.

Atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui atsakovė notarė D. Svirbutienė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 1 d. patikrinus gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis nustatyta, kad M. G. mirė nevedęs, o K.J. G. – netekėjusi. Tam, kad bažnytinė (konfesinė) santuoka būtų pripažinta, būtinos sąlygos, įvardytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnyje, tarp jų – bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma. Bendrosios kompetencijos teismui nusprendus dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos ir pripažinus, kad K.J. G. yra M. G. sutuoktinė, atitinkamas teismo sprendimas turi būti įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostata „valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, negali būti taikoma įteisinti bažnytinę santuoką, sudarytą iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, t.y. iki 1992 m. lapkričio 2 d. 1940 m. rugpjūčio 12 d. Metrikų įstatymas numatė, jog nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje įvedama civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis gimimo ir mirties registravimas, todėl bažnyčioje įregistruoti šie civilinės būklės aktai nebuvo pripažįstami. K. J. G. ir M. G. santuoka buvo palaiminta Vilniaus rajono Karvio bažnyčioje 1967 m. balandžio 28 d., tačiau ji netapo juridiniu faktu ir nesukelia teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog sudarant santuoką buvo laikomasi bažnyčios ir valstybės nustatytos tvarkos, t.y., kad santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytas procedūras ir santuokos sudarymas bažnyčios nustatyta tvarka įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tame tarpe ir į apskaitą valstybės viešame registre. Pirmosios instancijos teismo manymu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2901-95/2005, kuriuo nustatytas giminystės santykių faktas tikslu išspręsti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir buto paveldėjimo klausimą, nagrinėjant šia bylą neturi prejudicinės galios, nes šių bylų dalyviai nėra tapatūs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad 2005 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustačius juridinį faktą, kad K. J. G. yra M. G. sutuoktinė ir šiam sprendimui įsiteisėjus, ji įgijo subjektinę teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtą pagal įstatymą, nes teismo sprendimas teisines pasekmes sukelia nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pasak apelianto, jokia CPK norma nenurodo, kad tam tikri teismo sprendimai turi būti registruojami, o tik po to sukelia teisines pasekmes. Įsiteisėję teismų sprendimai privalomi visoms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, todėl atsakovė negalėjo kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo, o privalėjo juo vadovautis ir M. G. pergyvenusiai sutuoktinei išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad per atstovą kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įregistruoti teismo sprendimą, tačiau 2008 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr. 5-687(01) civilinės metrikacijos skyrius nurodė, kad ši įstaiga neturi teisinio pagrindo apskaityti religinių bendruomenių, įregistruotų nuo 1944 m. liepos 7 d. iki 1992 m. lapkričio 2 d., civilinės būklės aktų įrašus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė notarė D. Svirbutienė prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog santuoka gali būti sudaroma dviem būdais: civiline arba bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Bažnytinės (konfesinės) santuokos pripažinimas nėra absoliutus – valstybė nepripažįsta bet kur ir bet kaip sudarytos santuokos. Tam, kad bažnytinė (konfesinė) santuoka būtų pripažinta, būtinos sąlygos, CK 3.24 straipsnyje. D. Svirbutienė pažymėjo, kad neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma. Todėl šiuo atveju santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka privalėjo būti įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.25, 3.304 straipsniai) ir atitinkamai išduotas santuokos liudijimas. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).

CK 2.19 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktus (taip pat ir santuokos sudarymą) registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą. Vadovaujantis CK 3.281 straipsniu, civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ar ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.286 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių duomenys, įskaitant duomenis apie asmens šeiminę padėtį ir jos pasikeitimo datą, civilinės būklės aktų įrašų duomenis, tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Registre tvarkomi asmenų giminystės ir svainystės ryšių duomenys gali būti teikiami notarams – paveldėjimo byloms tvarkyti. Registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 9 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad notarė D. Svirbutienė, patikrinusi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registro duomenis, gavo atsakymą kad M. G. ir K.J. G. mirė nesusituokę (b.l. 3, 7, 8). Taigi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad K. J. G. yra M. G. sutuoktinė, nėra užregistruotas atitinkamoje civilinės metrikacijos įstaigoje, šie duomenys nėra perduoti Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.

2008 m. balandžio 4 d. nutarimu atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notarė D. Svirbutienė pagrįstai nurodė, kad neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma. Valstybės žinomi civilinės būklės aktai ir atitinkami asmenų duomenys tvarkomi viešuosiuose registruose įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi Gyventojų registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, notarė, nustačiusi, kad šiame registre užregistruota M. G. šeiminė padėtis – nevedęs, ir K. J. G. šeiminė padėtis - netekėjusi, išduoti paveldėjimo teisės liudijimo K. J. G. kaip M. G. sutuoktinei neturėjo teisės ir pagrįstai atsisakė tai padaryti tol, kol atitinkami viešo registro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebus pakeisti. Tai, kad notarei buvo pateiktas įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. J. G. yra M. G. sutuoktinė (b.l. 5-6), nėra reikšminga vertinant notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumą, kadangi tarp šio sprendimo ir viešojo registro duomenų, kuriais notaras privalo vadovautis, yra prieštaravimas, kuris atsisakymo atlikti notarinį veiksmą metu nebuvo pašalintas.

Kadangi neatitikimas tarp viešojo registro duomenų ir notarei D. Svirbutienei pateikto teismo sprendimo turinio buvo pakankamas pagrindas notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad atsisakydama atlikti notarinį veiksmą notarė D. Svirbutienė pažeidė įstatymuose įtvirtintą įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principą. Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymima, kad atsisakydama atlikti notarinį veiksmą notarė nevertino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimo turinio pagrįstumo ir neginčijo šio sprendimo teisinės galios, o tik konstatavo, kad notarinio veiksmo atlikti nėra įmanoma dėl to, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimu nustatyto juridinio fakto neįtraukus į apskaitą atsirado šio sprendimo turinio ir viešųjų registrų duomenų tarpusavio prieštaravimas, kurio nepašalinus atlikti notarinio veiksmo nėra galimybės.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai nurodė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimą neturint prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, kadangi šios bylos nėra tapačios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino prejudicinių faktų (aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurią nagrinėjant dalyvavo tie patys asmenys) sąvoką su įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, kurio res judicata galia saisto ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumą reikšmingas yra ne faktas, ar K. J. G. iš tiesų buvo M. G. sutuoktinė, bet tai, ar atsisakymo atlikti notarinį veiksmą metu egzistavo įstatyme numatytos kliūtys notarui šį veiksmą atlikti. Konstatavus, kad atsisakymo atlikti notarinį veiksmą metu tarp notarei pateikto įsiteisėjusio teismo sprendimo ir Gyventojų registro, kurio duomenys pagal įstatymą laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, duomenų, egzistavo prieštaravimas, kartu konstatuotina, kad notarinį veiksmą atlikti buvo atsisakyta pagrįstai, nes notarė neturėjo galimybės nepaisyti ne tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto, bet ir pagal įstatymą preziumuojamų esant teisingais viešojo registro duomenų. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, savo išvadą pagrindė netinkamais teisiniais argumentais, ginčijama nutartimi pagrįstai konstatuota, jog Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. Svirbutienės nutarimas, registracijos Nr. 3018, yra teisėtas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis, būdama iš esmės teisėta ir pagrįsta, apeliacinės instancijos teismo negali būti naikinama formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Apelianto argumentą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įregistruoti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimą pagal apelianto atstovo prašymą, teisėjų kolegija pripažįsta esant teisiškai nereikšmingu nagrinėjamai bylai, nes šis atsisakymas nėra susijęs su notarės D. Svirbutienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija) 22 punktu, civilinės metrikacijos įstaigos ar seniūno atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą, taip pat civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas teismui CPK nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.