Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam M. M. ir jo įstatyminiams atstovams G. M., nukentėjusiajam D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016 m. kovo 15 d. apie 20.50 val., Laisvės pr. –Žemynos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepraleido pagrindiniu keliu, tiesiai važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,101,102 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. kovo 15 d. apie 20.50 val., Laisvės pr. –Žemynos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neįregistruotas nustatyta tvarka ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. kovo 15 d. apie 20.50 val., Laisvės pr. –Žemynos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Be to jis, 2016 m. kovo 20 d. apie 23.30 val., Laisvės pr.99, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neįregistruotas nustatyta tvarka ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. kovo 20 d. apie 23.30 val., Laisvės pr.99, Vilniuje, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Taip pat jis, būdamas susijęs su 2016 m. kovo 20 d. eismo įvykiu, įvykusiu apie 23.30 val. Laivės pr. 99, Vilniuje, kurio metu vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. teismo posėdyje kaltę dėl protokoluose jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino. Duodamas paaiškinimus dėl 2016-03-15 d. eismo įvykio, nurodė, kad važiavo prie parduotuvės „Kubas“ ir išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės, nepasižiūrėjęs į veidrodėlį, rikiavosi iš juostos į juostą ir užkabino kito automobilio priekinį dešinį šoną savo automobilio galiniu kairiu šonu. Supratęs kas atsitiko, labai išsigando, ir kadangi neturi teisės vairuoti iš įvykio vietos pasišalino. Apvažiavęs 2 ratus Žemynos gatve, kol nebematė jį kurį laiką iš paskui važiavusio nukentėjusio automobilio, ir prie Gabijos gimnazijos įsuko į kiemą. Minėto įvykio metu važiavo su draugais D. A. F., kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje ir D. B., sėdėjusiu gale. Šio įvykio metu jo vairuojamas automobilis buvo apgadintas labai nežymiai, šiek tiek apibraižyta, ant automobilio liko kito automobilio dažų. Taip pat nurodė, kad įvykio metu jis vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo pirktas jo, tačiau registruotas jo brolio Mato vardu. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, žalą apgadinto automobilio savininkui atlygino tėvai. Duodamas paaiškinimus dėl 2016-03-20 epizodo, nurodė, kad buvo vėlus vakaras, šalta, buvo su drauge Vilma (jos pavardės neatsimena, kuri mokosi Užupio gimnazijoje 10 klasėje), nuvažiavo iki picerijos parduotuvėje „Kubas“, kur pavalgė ir važiavo link namų. Važiavo Laisvės prospektu gan dideliu greičiu, kai staiga iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis ir jie susitrenkė. Jis savo automobiliu atsitrenkė į kito automobilio priekinį kairį šoną, jo automobiliu buvo apgadintas priekinis dešinysis kampas, žibintai, sulaužytas bamperis ir sparnas. Kai iš kito automobilio išlipo žmogus, jis išsigando dėl paskelimų, ką jam pasakys tėvai, todėl nutarė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, galvodamas, kad pavyks išsisukti, tačiau nepavyko. Taip pat nurodė, kad vėliau automobilis (po kelių dienų) buvo parduotas, automobilį padėjo parduoti pažįstamas. Automobilį nupirko atvažiavę kokie tai vaikinai už 50 eurų, norėjo kuo greičiau nuo automobilio atsikratyti, su jais pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad byloje esanti automobilio pirkimo – pardavimo 2016-02-15 sutartis sudaryta atbuline data, nes jis siekė išvengti atsakomybės. Jo pažįstamas O. B., sutiko pasirašyti šią sutartį, sakė, kad vėliau automobilį perparduos kitiems, tačiau policiją vis tiek išsiaiškino. Pasirašant šią sutartį dalyvavo jo brolis M. ir O., sandoris buvo sudarytas atbuline data. O. B. realiai mašinos nepirko, jis tiesiog pasirašė sutartį, žadėjo rasti kas tą automobilį nupirks. Nurodė, kad O. B. yra jo pažįstamas iš kiemo. Jis žadėjo prisiimti atsakomybę, kad kažkaip išsisuks, po to persigalvojo ir prisipažino pareigūnams. Taip pat nurodė, kad jis , t.y. M. M., turi motorolerio teises, nežino, kodėl O. B. paaiškinime nurodė, kad prisiima atsakomybę už jo brolį, t.y. M.. Nurodė, kad abiem atvejais jis vairavo automobilį Renault Megane. Jo brolis M. turi savo automobilį, turi teises, su tokiu netvarkingu automobiliu jis tikrai nevažinėtų. Jo tėvai apie tai, kad jis turi automobilį ir juo važinėja nieko nežinojo, važinėti pradėjo tik tada, kai tėvas išskrido į užsienį. Nurodė, kad kai buvo atbuline data pasirašoma automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, jis nesuprato, kad klastoja dokumentus. Gailisi dėl savo poelgių. Automobilį pirko, nes visi jo vyresni draugai turi mašinas, jis jiems pavydėjo ir nesulaukė pilnametystės, kol gaus teises, tikėjosi, kad viskas bus gerai. Pažeidimų padarymo metu jam buvo 16 metų.

Teismo posėdyje M. M. įstatyminis atstovas G. M. paaiškino, kad vaikus nuo pat vaikystės stengėsi auklėti taip, kad jie jaustų atsakomybę už savo poelgius. Kai vyresnis sūnus Matas tapo pilnametis, jaunėlis Martynas, galimai iš pavydo, irgi norėjo jaustis vyresniu, todėl ir gavosi tokia situacija. Mano, kad šis įvykis bus pakankamai gera pamoka sūnui. Nurodė, kad sūnus M. lanko Žemynos gimnaziją, mokosi 9 klasėje, mokslai sekasi vidutiniškai, labiau sekasi tikslieji mokslai. Mokytojai jį charakterizuoja kaip padykusį vaiką, su charakteriu, nes jis moka pasiekti to, ko nori, tačiau dėl jo elgesio tėvai į mokyklą kviečiami nebuvo. Pastabos dienyne dažniausiai susijusios tik su vėlavimu į pamokas. Sūnus užsiima ir užklasine veikla, turizmo būrelis ir technika. Nurodė, kad buvo įtarimas, kad M. sėda už vairo be teisių, tačiau jo buvo prašoma to nedaryti, buvo aiškiname, kad be tėvo už vairo nesėstų, nes jis matė, kaip buvo mokamas brolis M.. Sūnui buvo išaiškintos jo padarytų pažeidimų pasekmės. Apie padarytus eismo įvykius sužinojo tik balandžio viduryje, grįžus iš užsienio, jo žiniomis automobilis parduotas. Yra įsitikinę, kad automobilį vairavo jų sūnus Martynas, nes jo brolis M. turi teises ir automobilį, jam leidžiama vairuoti, todėl jis nebūtų sėdęs už kito netvarkingo automobilio vairo. Atsiprašo nukentėjusiųjų dėl sūnaus Martyno poelgių.

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis D. M. paaiškino, kad apie nagrinėjamą bylą žino, pažįsta administracinėn traukiamą asmenį ir jo tėvą. Įvykio vakarą apie 21 val. važiavo automobiliu Peugeot 206, važiavo Laisvės prospektu, norėjo sukti į kairę, kai jaunuolis, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės, nesuteikė jam pirmenybės ir trenkėsi automobilio galine dalimi į jo automobilio priekinį sparną. Jis pasitraukti ir išvengti susidūrimo neturėjo galimybės, neturėjo vietos, nes kelkraštis. Įvykus susidūrimui, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau jis įsidėmėjo numerius. Kaltininko ilgai nesivijo, nes tai kėlė pavojų tiek jo, tiek kaltinamojo sveikatai. Iškvietė pareigūnus, buvo sudaryta schema, įformintas įvykis. Vėliau jis buvo kviestas į policiją avarijos kaltininko atpažinimui, tačiau atpažinimas ne kaip sekėsi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats prisipažino. Atpažinime dalyvavo pažeidėjas, du jo draugai ir dar vienas asmuo, kuris yra atvykęs į teismą. Atpažinimo metu pažeidėjas nekalbėjo, jaunuoliai tarpusavyje vienas ant kito rėkė, bandė atsikratyti kaltės dėl automobilio pardavimo, vienas kitą kaltino. Aiškindamas eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis važiavo tiesiai, toje vietoje viena judėjimo juosta, o dėl eismo įvykio kaltas automobilis artėjo iš dešinės pusės nuo stovėjimo aikštelės, net nežvilgtelėjo į veidrodėlį ir norėjo sukti per dvi juostas, kai tuo metu sukti ruošėsi jis. Nurodė, kad po eismo įvykio kurį laiką sekė kaltininkui iš paskos, per visą Žemynos žiedą, vėliau nutarė jo nebesekti, nes tai būtų kėlę pavojų jam pačiam ir kitiems, įsuko į gatvelę. Prieš eismo įvykį, jis matė išvažiuojantį Renault automobilį, tačiau nesitikėjo, kad jis suks per dvi juostas, manė, kad jis suks dešinėn. Kas vairavo Renault automobilį jis nepastebėjo, tačiau automobilyje buvo tikrai ne vienas asmuo, tačiau po smūgio pastebėjo gale sėdėjusį asmenį, kuris buvo labai išsigandęs, šalia vairuotojo taip pa sėdėjo asmuo, tačiau tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Teismo posėdyje negalėjo nurodyti M. M. kaip asmenį vairavusį Renault automobilį. Po eismo įvykio jo automobiliui buvo įlenktas dešinysis sparnas, nubraukti dažai ir bamperis, jo apvadas, kiek kliudytas žibintas. Autoservise remonto darbus įvertino 350 eurų sumai. Šiuo metu žala dėl automobilio apgadinimo jam atlyginta, pretenzijų M. M. neturi.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad yra M. brolis, apie nagrinėjamą bylą žino, žino, kad brolis padarė avariją. Nurodė, kad apie pirmą avariją sužinojo praėjus 1-1,5 dienos, o apie paskutinę, kai jam pranešė iš policijos komisariato. Apie pirmą avariją jam brolis pranešė sms žinute, kad buvo eismo įvykis ir jis iš jo pasišalino, tačiau šios žinutės jis neišsaugojo. Po šio įvykio nutarė automobilį parduoti, tačiau dėl kažkokių tai priežasčių ją pasiliko, važinėjo toliau. Po antro eismo įvykio, galvodami, kad pavysk išsisukti nuo atsakomybės, sugalvojo automobilį parduoti. Po skambučio iš policijos automobilio prikimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, sutartis buvo sudaryta atbuline data su O. B., kuris yra jo draugės draugas, pažįstamas. Su juo buvo sutarta, kad jis nupirkęs mašiną, ją kažkur pašalins, atsikratys. Automobilis buvo parduotas, brolis pinigus gavo, tačiau kai jų planas nepavyko, ir jie buvo apkaltinti, tuos 50 eurų O. B. grąžino. Atsakydamas į tesimo klausimus nurodė, kad jis žinojo, kad brolis M. turi automobilį, ir juo važinėje, nes automobilis buvo pirktas jo, t.y. M. vardu. Minėtą automobilį jie pirko kartu su broliu. Nurodė, kad jis asmeniškai turi vieną automobilį, dar važinėja su tėčio mikroautobusu. Taip pat jie pirko dar vieną pigų automobilį tikslu važinėti po aikštelę, ketino ją apdrausti, sutvarkyti, tačiau gavosi taip, kad brolis M. daugiau važinėjo Renault automobiliu. Apie automobilį Renault tėvai nieko nežinojo, nes jie neleido turėti daugiau automobilių ir jais važinėti. Nurodė, kad žinojo, kad sutarties sudarymas atbuline data yra dokumentų klastojimas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. Š. nurodė, kad nieko iš proceso dalyvių nepažįsta, apie bylą žino tik, kad tai dėl avarijos ir pasišalinimo iš įvykio vietos. Tikslios datos nepamena, apie 23.30 važiavo iš kiemo automobiliu Mazda ir į jį atsitrenkė automobilis Renault. Kai jis išlipo iš savo automobilio, Renault vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo. Nuvažiavusiame automobilyje buvo 2 žmonės, liudytojo nuomone, už vairo sėdėjo vyras, šalia moteris. Taip pat nurodė, kad kai jis po eismo įvykio ramiai išlipo iš savo automobilio, jį apžiūrėjo, nesitikėjo, kad kitas vairuotojas pabėgs. Jis neatkreipė dėmesio į Renault automobilį vairavusi asmenį, nes buvo tamsu, žmonių neatsimena, tikrai nežino, ar vairuotojas buvo su akiniais. Kai automobiliai susidūrė, į jį atsitrenkęs automobilis dar niekur nevažiavo, buvo prie pat jo, kol jis neišlipo iš vietos automobilis nejudėjo, o tik apžiūrint automobilį, kitas vairuotojas nuvažiavo. Minėtas eismo įvykis buvo prie Laisvės pr. 92 namo, išvažiuodamas iš kiemo jis nematė atvažiuojančio Renault automobilio, nes jis važiavo be šviesų, atsitrenkė į jo automobilio kairį priekinį kampą. Jis išvažinėjo iš kiemo, suko į dešinę, palei gatvę stovėjo dar kiti priparkuoti automobiliai, o kitas automobilis (Renault) tiesiog išniro prieš jį ir atsitrenkė priekiu, sugadino jo automobilio žibintus, sparną, bamperį. Visas vyko labai greitai, po įvykio jis kelias sekundes net nesuprato kas atsitiko, o kai suprato, pasisuko atsisegti diržą, atsidarė dureles ir išlipo, o kitas vairuotojas nusprendė pabėgti ir nuvažiavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. B. parodė, kad M. M. pažįsta apie metus laiko, su kuriuo susipažino per draugę, apie nagrinėjamą bylą žino. Paaiškino, kad matė automobilį „Renault Megane“ po avarijų (abiejų) praėjus kelioms dienoms nuo 2016-03-20 (šią datą sužinojo iš policijos pareigūnų). Automobiliui buvo daužtas priekis, kampas keleivio pusėje. Automobilį apžiūrėjo, nes Matas ir M. M. prašė jį greičiau kam nors parduot, prašė jo perrašyti automobilį jo vardu, kad atsakomybė kristų ant jo, t.y. O. B., lyg jis būtų vairavęs automobilį, jį sudaužęs. Jie prašė perrašyti automobilį jo vardu, kad mašiną pirko, ją vairavo ir sudaužė, prašė prisiimti kaltę, kad jiems nereiktų eiti į teismus, mokėti baudas. Buvo pasirašyta pirkimo- pardavimo sutartis, sutartis buvo sudaryta atbuline data, lyg būtų parduota dar mėnesį iki avarijos, tačiau pačios sutarties neturi, ją pametė. Sutartį pildė Martyno brolis Matas, jis buvo su broliu ir draugu, norėjo, kuo greičiau automobilį perrašyti, kad nesimatytų kas avarijos metu vairavo. Automobilis buvo pastatytas aikštelėje, paskui pervarytas į aikštelę prie Čiobiškio gatvė, vėliau automobilis realiai buvo parduotas kitam asmeniui, kuris jį perpardavė dar kažkam. Pardavus mašiną, gavo 50 eurų, kuriuo per draugę perdavė M.. Ką rašė pasiaiškinime policijai neprisimena. Kai sudarinėjo pirkimo- pardavimo sutartį, M. sakė, kad automobilį vairavo jo brolis, o policijoje prisipažino, kad automobilį vairavo jis pats, t.y. M.. M.bijojo dėl šių avarijų prarasti teises, nes automobilis buvo registruotas jo vardu.

Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. M. kaltė dėl 2016-03-15 padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga – paties pažeidėjo M. M. rašytiniu paaiškinimu (b.l.57) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 39-40), eismo įvykio schema (b.l. 41,42), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 38), nukentėjusiojo D. M. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 43) ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, liudytojo M. M. rašytiniais (b.l. 50) ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, fotolentelėmis (b.l. 61), bei kita byloje surinkta medžiaga.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. 2015-03-20 padarė jam inkriminuojamus administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 130 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę ir pažeidimų padarymą patvirtina byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma: paties pažeidėjo M. M. rašytiniai (b.l. 21) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b.l. 7,8-9), eismo įvykio schema (b.l. 10,11), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio Ž. L. tarnybinis pranešimas (b.l. 6), liudytojo L. Š. rašytiniai (b.l. 12) bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, fotolentele (b.l. 22, 23), L. Š. atžvilgiu priimtas nutarimas (b.l. 24), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyr. specialistės L. O. tarnybinis pranešimas (b.l. 26) bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: nepilnametis, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, kuris nedraustas, neregistruotas, be techninės apžiūros, padarė eismo įvykį, sugadino kitą transporto priemonę, bei 2 kartus būdamas eismo įvykio dalyviu pasišalino iš eismo įvykių vietų. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 17 metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 27), moksleivis, į tai, kad jis anksčiau nebaustas administracine tvarka (b.l. 4), duomenų apie teistumą nėra. M. M. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir gailisi, atlygino padarytą žalą bei teisės pažeidimai padaryti nepilnamečio (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. M. skirtinos minimalios baudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies sankcijose, įvertinant ATPK 21¹ straipsnio ir 24 straipsnio 4 dalies nuostatas, bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalią ir artimą minimaliai (už antrą pažeidimą skirtina šiek tiek griežtesnė nuobauda) baudas, taikant ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas be automobilio konfiskavimo, kadangi minėtas automobilis parduotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 21¹, 24, 30, 31, 3123, 124, 127, 130, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria::

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 14 € (keturiolikos eurų) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 11 € (vienuolikos eurų) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 144 € (vieną šimtą keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 14 € (keturiolikos eurų) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 11 € (vienuolikos eurų) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 600 € (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 600 € (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.