Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu atliekantis bausmę Kauno kalėjime, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams ir 2600 Lt dydžio bauda;

5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi 2600 Lt bauda pakeista 10 parų areštu. Bausmė atlikta;

6. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 24 paroms. Bausmė atlikta;

7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų;

8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu 34 paroms. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas areštas 44 paroms. Bausmė atlikta;

9. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų. Bausmė atlikta;

10. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. Bausmė atlikta;

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, – areštu 40 parų. Bausmė atlikta 2024 m. kovo 7 d.;

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4 nusikalstamos veikos) – areštu 30 parų;

16. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 5 dalį – areštu 28 paroms;

17. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 parų;

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų;

20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų;

21. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 26 paroms;

22. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – areštu 30 parų;

23. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – areštu 30 parų;

24. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams 15 dienų;

25. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų;

26. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 28 paroms;

28. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

29. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (8 veikos) – areštu 30 parų;

34. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d.;

35. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

38. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos) ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 20 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 28 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, šias bausme iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir M. M. paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. M. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 28 d. ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžius bei šiuose procesiniuose sprendimuose nurodytus visus įskaitytinus laikotarpius. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

39. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

40. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažintas recidyvistu. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

41. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, nuosprendis neįsiteisėjęs,

bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. birželio 19 d., apie 19.25 val., Zarasų mieste, Vytauto g. 54-1, iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI- 460“, slapta pagrobė 1 butelį viskio „Woodford Reserve“ – 39,95 Eur vertės, 2 butelius viskio „Monkey Shoulder Malt“ – 69,90 Eur vertės (1 butelio vertė – 34,95 Eur), 1 butelį viskio „Gentleman Jack“ – 35,95 Eur vertės, 2 butelius viskio „Bain's cape mountain whiskey“ – 59,90 Eur vertės (1 butelio vertė – 29,95 Eur), 1 butelį viskio „Makers Mark“ – 36,95 Eur vertės, 2 butelius viskio „Glendalough D. B.“ – 71,90 Eur vertės (1 butelio vertė – 35,95 Eur), 2 butelius sauso putojančio vyno „G.H.Mumm Chapagne Grand Cordon“ – 89,90 Eur vertės (1 butelio vertė – 44,95 Eur), tokiu būdu UAB „Iki Lietuva“ padarydamas 404,45 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 19 d., įtarime nurodytu laiku, vyko pro Zarasus ir užėjo į IKI parduotuvę, pamatė, kad nėra apsaugos darbuotojų, todėl spontaniškai kilo mintis paimti alkoholio, todėl paėmė įvairaus alkoholio, susidėjo jį į su savimi turėtą krepšį ar kuprinę ir išsinešė pro kasas. Buvo vienas. Vėliau pavogtą alkoholį pardavė. Paėmė visą alkoholį, kuris surašytas pranešime apie įtarimą. Vogė todėl, kad reikėjo pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. Dėl padaryto gailisi. Žino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, jį pripažįsta, atlikęs bausmę stengsis žalą atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parduotuvėje „IKI 460“, esančioje adresu Vytauto 54-1, Zarasuose, po prekių inventorizacijos buvo pastebėta, jog trūksta alkoholinių gėrimų. Po ko, 2024-07-11 buvo apžiūrėti iš parduotuvės esančių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai ir nustatyta, kad 2024-06-19 alkoholinius gėrimus iš aukščiau minėtos parduotuvės pagrobė vyras. Dėl alkoholinių gėrimų vagystės buvo parašytas pareiškimas. Vyras, kuris iš parduotuvės išėjo nesumokėjęs už alkoholinius gėrimus, jai yra nematytas (1 t., b. l. 47-49).

Liudytojas V. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje IKI-460 parduotuvėje, esančioje Zarasuose, Vytauto g. 54. Šioje parduotuvėje jau nuo šių metų pradžios nebeturi apsaugos darbuotojų. Jeigu joms yra reikalingi kokie nors vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, tai iš kitų rajonų pas jas atvažiuoja darbuotojai tam, kad išimtų reikalingus vaizdo įrašus iš kamerų. Kiekvieną mėnesį daro planines alkoholio inventorizacijas. 2024 m. liepos mėnesį, atliekant inventorizaciją, buvo pasigesta nemažai alkoholio, todėl atvyko apsaugos darbuotoja E. T., kuri, peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatė, kad 2024-06-19, apie 19.25 val., joms nepažįstamas ir nematytas vyriškis slapta pagrobė visą tą alkoholį, kurį jos nurodė 2024-07-12 pareiškime, prie kurio, kaip įrodymus pridėjo ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Pareiškimuose dėl vagysčių visad nurodo tas pavogtas prekes, kurių trūksta ir kur iš vaizdo įrašo matosi, kad būtent tas konkretus asmuo ėmė tas konkrečias prekes. Pareiškime nurodytas alkoholis buvo pavogtas būtent to žmogaus ir būtent tą dieną. Tą dieną, kuomet buvo įvykdyta vagystė, nė viena parduotuvėje dirbusi darbuotoja nematė šios alkoholio vagystės (1 t., b. l. 52-55).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako asmuo, pagrobęs nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01) nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707, kuriuo nustatyta, kad 1 bazinis bausmės ir nuobaudos dydis lygus 50 Eur, laikytina, jog nedidelės vertės turto požymį atitinka turtas, kurio vertė yra nuo 150 Eur, bet neviršija 500 Eur. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia ir laikoma baigta, kai asmuo pagrobia svetima turtą ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo savo valia. Taigi, vagystės subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia.

Visi aukščiau nurodyti teisiamajame posėdyje ištirti ir patikrinti faktiniai duomenys pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, nes gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, sudaro logišką įvykių seką ir netikėti šiais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro kategorišką išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajam M. M. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent kaltinamasis. Tai yra, įrodyta, kad M. M. 2024 m. birželio 19 d., apie 19.25 val., Zarasų mieste, Vytauto g. 54-1, UAB „Iki Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI- 460“, pagrobė visus kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus, tokiu būdu UAB padarydamas „Iki Lietuva“ 404,45 Eur turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis svetimą nedidelės vertės turtą pagrobė tyčia, suprato, jog jo veika padarys žalos kito asmens turtui ir to norėjo, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, požymiai, nusikalstama veika yra baigta. Todėl jo padaryta veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai.

Asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, BK 55 straipsnio nuostatas ir kt.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas negali pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą M. M. teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu galiojusi BK 27 straipsnio 1 dalis numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tuo tarpu, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šis pakeitimas lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Todėl šis pakeitimas turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas (BK 3 straipsnio 2 dalis). Kadangi M. M. nusikalstamos veikos, už kurios padarymą teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu nė vieno jo atžvilgiu priimto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nebuvo pripažintas recidyvistu, teismas nėra pagrindo laikyti, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

M. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), anksčiau daug kartų teistas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), už baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei padarymą, jo atžvilgių yra priimta net 40 apkaltinamųjų nuosprendžių, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra išnagrinėta daug baudžiamųjų bylų, kurių nuosprendžiai dar neįsiteisėję, taip pat teismuose yra daug neišnagrinėtų bylų, kuriose jis kaltinamas padaręs analogiškas veikas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį, rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis iš savo klaidų nepasimokė, ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo jam teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Be kita ko, M. M. asmenybę neigiamai charakterizuoja jo padaryti administraciniai nusižengimai – turi keliolika galiojančių administracinių nuobaudų už vagystes iš parduotuvių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam skyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis), kurios dydis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytinas maksimalus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba M. M. atlikus tik jos dalį.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis M. M. padarė prieš priimant paskutinįjį nuosprendį, tačiau paskutinis ir kita dalis kaltinamojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių yra neįsiteisėję. Be to, kaltinamojo atžvilgiu teismuose šiuo metu nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų, kuriose jis yra kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, siekiant, kad nuteistasis atliktų ištisinę arešto bausmę, o ne dalimis, be to siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su kitais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis šiuo metu nubendrintina, bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti nuosprendžių vykdymo procese.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 404,45 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41), pateikė žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 11-12).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. M. 2024 m. birželio 19 d., apie 19.25 val., Zarasų mieste, Vytauto g. 54-1, UAB „Iki Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI- 460“, pagrobė alkoholinių gėrimų už 404,45 Eur, padarydamas UAB „Iki Lietuva“ 404,45 Eur turtinę žalą. Kaltinamojo kaltė, pagrobiant civilinio ieškovo turtą, įrodyta visiškai, turtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Ieškinio dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės, pavogti daiktai nesugrąžinti. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai, turi pareigą šią žalą atlyginti. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistina 404,45 Eur (keturi šimtai keturi eurai 45 ct) žalos atlyginimui (BPK 113, 115 straipsniai).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024-11-06 pažyma Nr. APD-2024-10992 dėl kaltinamajam M. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 195,24 Eur.

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

BPK nuostatos imperatyviai numato atvejus, kai yra būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažintas būtinas kaltinamojo M. M. gynėjo dalyvavimas byloje (2 t., b. l. 186-187).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad M. M. gynėjas skirtas imperatyviais pagrindais ir nepriklausė nuo jo valios, kaltinamasis nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas, todėl prašymas netenkintinas ir išlaidos už M. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Kompiuterinė laikmena (DVD-R), kurioje įrašyti UAB „IKI Lietuva“ pateikti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių „Iki“ parduotuvėje Nr. 460 Vytauto g. 54, Zarasuose, pateikta kartu su UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu (1 t., b. l. 11), paliktina prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

M. M. nuotolinės apklausos ir paskelbimo jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą vaizdo ir garso įrašai, įkelti į IBPS kaip protokolų priedai (2 t., b. l. 153-155, 158), paliktini saugoti IBPS (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti areštą dienos.

Uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 404,45 Eur (keturis šimtus keturis eurus 45 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Nepriteisti iš M. M. išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterinę laikmeną (DVD-R), kurioje įrašyti „Iki“ parduotuvės Nr. 460, esančios Vytauto g. 54, Zarasuose, vaizdo įrašai, palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, M. M. nuotolinės apklausos ir paskelbimo jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti IBPS.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.