Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Sigitai Vaičiulytei, Gitanai Levčenkaitei, Vidai Dambrauskienei, M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Širvintų r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2002-03-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu ir 125 litų bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-05 nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 938 litų bauda. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2002-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuo laisvės atėmimo bausmės atleista;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-01-24 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 litų) bauda; 2007-04-02 bauda išieškota, teistumai išnykę,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, teistas:

1)Kauno miesto apylinkės teismo 1994-09-12 nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 146 straipsnio 3dalį, 250 straipsnio 2dalį (pagal iki 1995-01-01 galiojusį BK su pakeitimais ir papildymais) – 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo Nr. 1-182 „ Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą “ 3 straipsnį, neatlikta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta – 3 (trys) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu (pagal iki 1995-01-01galiojusį BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 1994-10-05 nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį (pagal iki 1995-01-01 galiojusį BK su pakeitimais ir papildymais) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu (pagal iki 1995-01-01 galiojusį BK su pakeitimais ir papildymais) paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui;

3) Kauno rajono apylinkės teismo 1996-09-05 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ( BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija), pritaikius BK 43 straipsnį (BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija), - 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999-02-04 nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija), pritaikius BK 43 straipsnį (BK, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija), - 3 (trijų) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimu;

5) Kauno apygardos teismo 2003-12-01 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimu;

6) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, paleistas 2016-12-02 iš Kybartų pataisos namų, atlikęs bausmės laiką;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018-04-05 nuosprendžiu pagal BK 159 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. G. veikdama bendrininkų grupėje savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 2016-04-02 nenustatytam bendrininkui, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose, laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.51 val. tris kartus paskambinus nukentėjusiajai N. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai pranešus, kad jos anūkė partrenkė žmogų ir jo gydymui reikia 500 eurų, taip apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, brolio G. G., kuris atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, nurodymu, gautu telefonu, turėdama tikslą apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2016-04-02 laikotarpyje nuo 13.50 val. iki 15.40 val. atėjo pas N. M. į namus, (duomenys neskelbtini), kur bendrininkų nurodymu paėmė iš nukentėjusiosios 500 eurų, kuriuos panaudojo savo ir bendrininkų reikmėms, tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 500 eurų vertės N. M. turtą.

Kaltinamasis G. G. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G. ir kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2016-04-02 nenustatytam bendrininkui, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose, laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.51 val., tris kartus paskambinus nukentėjusiajai N. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai pranešus, kad jos anūkė partrenkė žmogų ir jo gydymui reikia 500 eurų ir taip apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, telefonu tiesiogiai nurodė savo seseriai R. G., nuvykti pas nukentėjusiąją į namus, (duomenys neskelbtini), kur R. G., laikotarpyje nuo 13.50 val. iki 15.40 val. jo nurodymu paėmė iš apgaulės įtakojamos N. M. 500 eurų, kuriuos panaudojo savo ir bendrininkų reikmėms, tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 500 eurų vertės N. M. turtą.

Kaltinamoji R. G. dėl jai pareikštų kaltinimų prisipažino ir parodė, kad kaltinamasis G. G. jos brolis. 2016-04-02, broliui atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, jai paskambino brolis Gintaras, kuris jai nurodė nueiti pas nukentėjusiąją į namus, (duomenys neskelbtini), ir paimti iš jos pinigus. Kad skambino brolis G. jai nekilo abejonių, nes ji gerai pažysta jo balsą, jis jai paskambindavo dažnai ir jie kalbėdavosi apie šeimos reikalus. Brolis jai nurodė. Nukentėjusioji N. M. duris atidarė susinervinus, tada ji R. G. padavė raštelį ir pinigus. Skambindamas brolis nurodė eiti pas nukentėjusiąją į namus ir paimti pinigus, jis jai liepė nesiliesti rankomis prie durų rankenos. Nukentėjusioji gyveno Panemunėje. Pas ją ji atvažiavo iš savo namų, Aleksote. Atėjus pas nukentėjusiąją, ji kalbėjo su kažkuo telefonu, ir tuo metu ji padavė jai pinigus bei raštelį parašytą rusų kalba. Raštelyje buvo parašyta ,,K. pagelbės draugei dėl rankos operacijos“. Kaltinamoji jokios Karolinos ji nepažįsta. Išėjus iš nukentėjusiosios buto su pinigais, ji sėdo į gatvėje jos laukusį taksi automobilį, jai tuo metu paskambino brolis, jis nurodė kur išsiųsti pinigus. Ji vėliau nuvyko iki prekybos ir laisvalaikio centro ,,Akropolis“, kur pinigus ,,Swedbank“ banke per kelias dienas persiuntė brolio nurodytomis sąskaitomis. Jai iš tos sumos liko 50 eurų. Kam siuntė pinigus nežinojo, tuos asmenis nurodė brolis. Kadangi su broliu santykiai nėra artimi, ji nežinojo, kad jis buvo anksčiau teistas už telefoninius sukčiavimus, manė, kad brolis nuteistas už vagystes. Teisiamojo posėdžio metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamosios R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jie analogiški jos duotiems parodymams teismo posėdžio metu. (2 t., b. l. 9-10). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nieko papildyti negalėjo. Ji tikra, kad kalbėjo su broliu, kadangi niekas kitas iš įkalinimo įstaigos jai neskambindavo. Savo brolio balsą atpažįsta (2 t., b. l. 170-171).

Kaltinamasis G. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, o apie tai, kad yra kaltinamas kažkuo sužinojo kai gavo pranešimą apie įtarimą. Tik sesers R. G. kaltė, kad jam reikia važinėti po teismus, kad yra kaltinamas padaręs šį nusikaltimą. Per seserį pradėtos jo atžvilgiu bylos Ukmergėje, Vilniuje buvo nutrauktos. Nusikalstamos veikos nepadarė. Mano, kad jo seseriai reikia paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Sesei jis neskambino. Kartais sesuo atsiųsdavo jam į įkalinimo įstaigą pinigų, tačiau labai retai ir sumų, kurias siuntė neatsimena. Iš kur sesuo gaudavo pinigų nežino. Visi artimieji stengiasi padėti asmenims, kurie atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Jis kalbėdavo su seserimi tik šeimos reikalais. Jo draugai jo sesers telefono numerio nežino, todėl jai skambinti negalėjo (2 t., b. l. 171-172, 3 t., b. l. 72).

Nors kaltinamasis G. G. ir nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau jo ir jo sesers kaltinamosios R. G., kuri pilnai prisipažino, kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodytos kaltinamosios R. G., nukentėjusiosios, jos atstovės, liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir patikrintais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji N. M. jos motina. N. M. 80 metų amžiaus. Apie tai, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, kurios metu nukentėjo motina sužinojo, kai jai jos dukra K., gyvenanti Anglijoje pranešė. Dukra paskambinusi informavo, kad su ja susiekė močiutė ir paklausė ar jai viskas gerai, kadangi pakliuvo į avariją. Kai paskambino mamai ir paklausė kas nutiko, mama pranešė, kad jai skambino vyriškis, kuris kalbėjo rusiškai ir pranešė apie avariją. Paklausus mamos ar ši davė pinigų, pradžioje neigė, kadangi bijojo pasakyti tiesą. Mama ukrainietė, kalba tiek rusiškai, tiek lietuviškai. Apie 500 eurų buvo iš motinos išviliota, tačiau tikslios sumos nurodyti negali. Pas motiną ir daugiau pinigų buvo. Motinai žala neatlyginta iki šiol. Motina negalėjo apibūdinti moters, kuri atėjo pas ją į namus pasiimti pinigų (3 t., b. l. 53-54).

Iš teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų nukentėjusiosios N. M., nedalyvavusios teisiamuosiuose posėdžiuose, parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad iš kart po įvykio nukentėjusioji parodė, kad 2016-04-02, apie 11.00 val., jai būnant namuose į namų telefoną paskambinusi mergina prisistatė anūke K. ir pasakė, kad padarė autoįvykį ir jai reikia pinigų žalai atlyginti. Nurodė, kad reikia 500 eurų. Po pokalbio su anūke telefoną paėmė vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu O. Ž. ir pasakė, kad pas ją ateis mergina, kuriai reikia perduoti 500 eurų. Pas ją atėjusiai į namus merginai ji padavė 500 eurų kupiūrą (1 t., b. l. 35).

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-04-02 dirbo Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėju. Apklausęs nukentėjusiąją surašė jos parodymus, tai ką nukentėjusioji pasakojo. Nukentėjusioji iš karto po įvykio į policiją nesikreipė, kadangi nesuprato kas įvyko (3 t., b. l. 70-71).

Iš operatoriaus TEO pateiktų duomenų byloje matyti, kad į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta nuo 2016-04-02 12.51 val. iki 2016-04-02 14.51 val. bendrauta tris kartus (1 t., b. l. 47).

Iš 2016-10-10 tarnybinio pranešimo dėl telefono skambučių išklotinės analizės matyti, kad su nukentėjusiąją N. M. įvykdęs sukčiavimą asmuo, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo tris kartus. Visą bendravimo laiką, įtariamojo mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie bazinės stotelės 333B, kuri randasi Kybartų mieste (1 t., b. l. 66-67).

Iš banko ,,Swedbank“ AB 2016-11-15 išrašo matyti, kad R. G. 2016-04-02 pervedė 100 eurų E. B., 2016-04-07 ir 2016-04-21 po 5 eurus G. G. (1 t., b. l. 108).

Iš ,,Swedbank“ AB sąskaitos išrašo 2016-04-01 iki 2016-04-15 matyti, kad 2016-04-02 į R. G. sąskaitą buvo įnešta 500 eurų (1 t., b. l. 112).

Iš ,,Swedbank“ AB 2015-12-03 – 2016-12-12 išrašo matyti, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, 2016-04-02, 15.42 val., 15.49 val., 15.53 val., išgrynino pinigų sumas, o 15.53 val. įnešė 100 eurų. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad piniginei pavedimai daryti keliems besikartojantiems asmenims (1 t., b. l. 115-118).

Iš Kybartų pataisos namų atsiųstų duomenų matyti, kad buvo pataisos namuose rasti mobilaus ryšio telefonai, į kuriuos buvo idėta SIM kortelė, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo skambinta N. M. (1 t., b. l. 165).

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Teismo nuomone, byloje ištyrus visus įrodymus, įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus ir byloje surinktus ir patikrintus rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų R. G. ir G. G. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri yra teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje objektyviai nustatyta, kad kaltinamieji R. G. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje apgaule įtikinus nukentėjusiąją N. M. perduoti turtą, paėmė iš nukentėjusiosios 500 eurų, kurios panaudojo savo reikmėms. G. G. nurodymu R. G. atėjo pas nukentėjusiąją į namus, kur bendrininkų nurodymu paėmė iš jos 500 eurų. G. G. nurodė savo seseriai R. G. nuvykti pas nukentėjusiąją, kuriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kaltinamųjų bendrininkas, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose paskambino ir melagingai pranešė, kad jos anūkė partrenkė žmogų ir jo gydymui reikia 500 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Kaltinamoji R. G. padarė apysunkį nusikaltimą. Nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. R. G. anksčiau teista tris kartus, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikoma neteista. Bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Yra dirbanti. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota.

Kaltinamasis G. G. teistas aštuonis kartus, teistumai neišnykę. Paskutiniai trys teistumai yra už analogiškas nusikalstamas veikas – sukčiavimus. Daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Šiuo metu atlieka teismo nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Atsižvelgęs į visą bylos medžiagą bei įvertinęs kaltinamosios R. G. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajai skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.

Įvertinęs kaltinamojo G. G. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagrindų taikyti švelnesnę bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti, byloje nėra.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. M. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį. Teismas daro išvadą, jog pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų R. G. ir G. G. (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - trys kompaktiniai diskai (esantys voke, prisiūtame prie bylos 2-ojo tomo viršelio) paliktini byloje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-04-04 nutartimi kaltinamajai R. G. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į suėmimą. 2018-04-13 R. G. buvo sulaikyta. 2018-04-14 nutartimi kardomoji priemonė suėmimas panaikinta ir R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomosios priemonės pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos. Laikas R. G. išbūtas laikinajame sulaikyme įskaitytinas į jai paskirta bausmę.

G. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, kadangi jis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Šiuo metu G. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 (dešimt) valandų;

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- uždrausti telefonu bendrauti su įkalinimo įstaigose kalinčiais asmenimis, išskyrus brolį, bendraujant su juo išimtinai tik šeimyniniais - buitiniais reikalais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme R. G. išbūtą laiką nuo 2018-04-13, 07.46 val. iki 2018-04-14, 14.02 val. (dvi paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018-04-05 nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradėjimo vykdyti pradžios.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

G. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. civilinį ieškinį 500 eurų sumoje tenkinti visiškai ir priteisti civilinį ieškinį iš kaltinamųjų R. G. ir G. G. solidariai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).