Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-3994-1177/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2YT-3994-1177/2022
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01424-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Vaitkevičienė
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
R. J., L. K., E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3994-1177/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01424-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J., atstovaujamos advokato R. K., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. J., L. K. ir E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. J. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po pareiškėjos tėvo, I. M. sutuoktinio, V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė V. M. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji ir suinteresuotas asmuo R. J. yra mirusių I. M. ir V. M. vaikai. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Pagal tuo metu galiojusį 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą 1992 m. lapkričio 16 d., nedalyvaujant jau ilgus metus atskirai Jonavoje gyvenusiam sutuoktiniui V. M., Rusnėje gyvenusi pareiškėjos motina I. M. sutartimi Nr. 839 privatizavo buvusius tuometiniu (duomenys neskelbtini), adresu: 48/100 gyvenamojo namo dalį (butą), 3/100 ūkinio pastato, sutartyje nurodyto indeksu 2I‘p., 8/100 kito ūkinio pastato, sutartyje nurodyto indeksu 6I‘m. Pareiškėjos tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini) Jonavoje.

3. Su amžiumi silpstant sveikatai, I. M. įgaliojo dukterį R. J. parduoti minėtą butą Rusnėje ir po jo pardavimo 2018 m. spalio 9 d. persikėlė gyventi į Vilnių arčiau kitos dukters, pareiškėjos J. J.. Pareiškėjos motina I. M. mirė Vilniuje (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjai pasikreipus į jos mirusios motinos paskutinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) notarą, buvo užvesta paveldėjimo byla. Siekiant susitvarkyti palikimo priėmimo klausimus paaiškėjo, kad mirusioji klaidingai manė, jog 1992 m. lapkričio 16 d. sutartimi Nr. 839 pagal Butų privatizavimo įstatymą jos vienos ir tik jos lėšomis privatizuotas butas ir atitinkamai 3/100 bei 8/100 ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos vardu, yra tik jos vienos asmeninė nuosavybė, kadangi realiai minėtas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes, nors pareiškėjos tėvai ir gyveno atskirai jau iki buto ir kitų pastatų privatizavimo, jie nebuvo oficialiai išsituokę.

5. Po sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini), klaidingai manydama privatizuotą namo dalį (butą) ir dviejų ūkinių pastatų 3/100 bei 8/100 dalis esant tik jos vienos asmenine nuosavybe, I. M. dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo į palikimo vietos notarą nesikreipė.

6. Pagal I. M. išduotą įgaliojimą jos dukteriai R. J. 2018 m. spalio 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi, patvirtinta Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., pirkėjai L. K. parduotos 48/100 dalys gyvenamojo namo (butas), dabartiniu (duomenys neskelbtini) adresu, bet neparduotos 8/100 dalys ten pat esančio ūkinio pastato-sandėlio. Iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir nekilnojamojo turto registro išrašo 50/126630 pareiškėja daro išvadą: kito ūkinio pastato 3/100 dalys, esančios dabartiniu (duomenys neskelbtini) adresu, I. M. privatizuotos 1992 m. lapkričio 16 d. sutartimi Nr. 839, kaip matosi iš nekilnojamojo turto registro išrašo 50/126567, daugiau nebuvo jokio sandorio dalyku.

7. Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima, matydamas nekilnojamojo turto registre mirusios I. M. palikimą sudarančius du nekilnojamojo turto vienetus (dviejų atskirų ūkinių pastatų atitinkamai 8/100 ir 3/100 dalis) bei I. M. ir V. M. santuokos ir mirties įrašus, teisingai preziumuodamas, jog nekilnojamieji daiktai pagal I. M. pasirašytą 1992 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 839 buvo privatizuoti bendrojon jungtinėn nuosavybėn, Nekilnojamojo turto registro įrašuose pasigedo įrašo apie I. M. palikimo priėmimą po sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini).

8. Nepaisant I. M. neteisingo įsivaizdavimo bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausiusius daiktus buvus jos asmenine nuosavybe, privatizuotą dalį namo Rusnėje (butą) ir atitinkamai 8/100 ūkinio pastato-sandėlio, dabartiniu (duomenys neskelbtini), adresu bei 3/100 kito ūkinio pastato (tvarto), dabartiniu (duomenys neskelbtini), adresu ji faktiškai pradėjo valdyti kaip privačią asmeninę nuosavybę ne po V. M. mirties 1993 m. rugsėjį, bet iškart po 1992 m. lapkričio 16 d. po jos vienos pasirašytos privatizavimo sutarties sudarymo. Faktiškai valdė nuo privatizavimo iki V. M. mirties ir toliau iki pat persikraustymo į Vilnių 2018 metais po buto Rusnėje pardavimo. Prie gyvenamojo namo senesniu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), adresu esančioje 8/100 ūkinio pastato-sandėlio dalyje visada sandėliuodavo malkas arba anglis butui kūrenti, o netoliese buvusioje 3/100 kito ūkinio pastato (tvarto) dalyje, esančioje dabartiniu (duomenys neskelbtini), adresu, iki 2017 metų laikydavo kiaulę kūtėje.

9. Faktinis valdymas I. M. savais laikytų privatizuotų nekilnojamųjų daiktų iki skyrium Jonavoje gyvenusio sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) ir niekuo nepasikeitęs (tiesiog pratęstas) jų valdymas po jo mirties pagal CK 5.50 straipsnio dalį reiškia faktiškai pradėtą paveldimo turto (V. M. dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje) valdymą po jo mirties, t. y. palikimo priėmimą tokiu valdymu.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys R. J., L. K. ir E. K. atsiliepimais į pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad neprieštarauja prašomam nustatyti juridiniam faktui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. J. yra mirusių I. M. ir V. M. vaikai. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal tuo metu galiojusį 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą 1992 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos motina I. M. sutartimi Nr. 839 privatizavo buvusius tuometiniu (duomenys neskelbtini), adresu: 48/100 gyvenamojo namo dalį (butą), 3/100 ūkinio pastato, sutartyje nurodyto indeksu 2I‘p., 8/100 kito ūkinio pastato, sutartyje nurodyto indeksu 6I‘m.

12. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

13. Minėtą turtą pareiškėjos motina įgijo nors ir gyvendama atskirai nuo sutuoktinio V. M., tačiau būdama santuokoje, todėl preziumuojama, kad šis turtas priklausė pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje minėtas turtas įregistruotas tik pareiškėjos motinos vardu.

14. Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašo Nr. 281, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. M.. Po jo mirties nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl po V. M. mirties atsiradusio palikimo, nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašas apie tai, jog po palikėjo mirties nebuvo užregistruotas palikimo priėmimo faktas.

15. Pareiškėjos teigimu, jos motina valdė privatizuotą turtą nuo jo įsigijimo nepertraukiamai - jį valdė ir prižiūrėjo ir po sutuoktinio mirties iki 2018 m. spalio 9 d., tai yra 48/100 dalių gyvenamojo namo (buto), dabartiniu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo – sutarties, notarinio registro Nr. 7361, sudarymo. Minėta pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjos motina pardavė tik butą, tačiau likęs turtas - 3/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 8/100 kito ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo parduoti, tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašai, jog minėtų pastatų dalys registruotos pareiškėjos motinos vardu.

16. Po pareiškėjos tėvo mirties atsiradusio palikimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nei pareiškėjos motina, nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo, atsiradusio po V. M. mirties, per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina ir toliau valdė pagal privatizavimo įstatymą santuokoje įgytą turtą, jį prižiūrėjo ir jame gyveno iki apsisprendimo dalį šio turto (butas) parduoti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), o likusį jos vardu registruotą turtą laikė savo žinioje.

17. Nors pareiškėjos motina, klaidingai manydama, kad jos vardu įgytas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, per įstatymo nustatytą terminą į notarą laiku nesikreipė, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad, mirus V. M., ji toliau nepertraukiamai valdė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytą turtą ir niekas kitas dėl po V. M. mirties atsiradusio palikimo, be jos, nepriėmė ir faktiškai šio turto valdyti nepradėjo (CPK 178 straipsnis).

18. Suinteresuoti asmenys R. J., L. K. ir E. K. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

19. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. M. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė