- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2-182/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- UAB ,,Rausingita“
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Rausingita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rausingita“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-347-524/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Rausingita“. Nurodė, kad pagal 2006 m. kovo 22 d. šalių sudarytą statybos rangos sutartį atsakovas (rangovas) buvo įsipareigojęs parengti darbo projektą ir pagal jį bei šalių patvirtintą darbų atlikimo sąmatą atlikti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų,lietaus nuotekų tinklų, gręžinio, kelio, buitinių nuotekų valymo įrenginio pajungimo darbus. Ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo sumokėtas 158 400 Lt avansas už inžinerinių tinklų klojimą. Statybos rangos sutarties 2007 m. balandžio 19 d. priede darbų pabaiga buvo nustatyta 2007 m. birželio 1 d. Tačiau darbai nebuvo atlikti. Nors 2007 m. gegužės 10 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštais buvo kreiptasi į atsakovą dėl darbų atlikimo, į pateiktas pretenzijas atsakovas nereagavo. Be to, 2007 m. spalio 8 d. ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų avansą, kartu įspėdamas, kad to nepadarius iki 2007 m. lapkričio 12 d., ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 4 d. nutartimi dėl nemokumo iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB ,,Rausingita“, administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo administravimo kompanija“. Teismas nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonė turėjo 414 306 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 337 009 Lt; praėjusiais finansiniais metais - 28 925 Lt vertės turto ir 34 274 Lt skolos. Be to, teismas pažymėjo, kad įmonės pelno (nuostolio) ataskaita rodo, kad 2005-2006 metais ji dirbo nuostolingai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:
teismas netinkamai taikė CPK 122 ir 123 straipsnių nuostatas, įteikdamas procesinius dokumentus ne juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės buveinės adresu, esančiu Sukilėlių g. 20-2, Klaipėdoje, dėl ko apeliantas neturėjo galimybės pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui ir pateikti teismui bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimui reikšmingus dokumentus;2006 m. gruodžio 31 d. balansas negali būti laikomas vieninteliu įmonės turtinę finansinę padėtį atspindinčiu įrodymu. Teismas neįvertino įmonės naujai sudarytų rangos sutarčių, kurių suma yra didelė ir pakankama įmonės finansiniams įsipareigojimams įvykdyti;apelianto direktorius S. B. vieninteliu UAB ,,Rausingita“ akcininku tapo 2006 m. gruodžio 7 d., todėl jo veiksmai neturėjo įtakos bendrovės veiklai 2005-2006 metais; šalių ginčas yra kilęs iš sutartinių teisinių santykių, todėl turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, o ne vadovaujantis bankroto teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tinkamai išanalizavo duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, o apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė teismo išvados dėl įmonės nemokumo paneigiančių įrodymų. Apelianto pateiktos naujai sudarytos statybos rangos sutartys neįrodo geros įmonės finansinės padėties, nes neaišku, ar jos bus vykdomos, be to, viena iš jų sudaryta su tos pačios įmonės akcininku; apelianto argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo neturi teisinės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, apeliantas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes į bylą pateiktuose įmonės dokumentuose jos buveinės adresas nurodomas Dubysos g. 31A, Klaipėda.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio penktąja dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra tokia įmonės finansinė būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto teisės aktų ar tarpusavio susitarimų, arba praėjus terminui kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, jei sutartyje nebuvo numatytas prievolės įvykdymo terminas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kaip matyti, ĮBĮ nustato kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su ieškiniu iškelti bankroto bylą dėl įmonės nemokumo, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad skolos grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas turi vadovautis tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Kaip matyti iš atsakovo UAB ,,Rausingita“ 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. balanso, įmonė nurodytais finansiniais metais turėjo 414 306 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 337 009 Lt; 2005 finansiniais metais įmonė turėjo 28 925 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 274 Lt (b. l. 48-49). Be to, 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. įmonės pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad tiek nurodytais finansiniais metais, tiek 2005 finansiniais metais įmonė turėjo nuostolių: 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. finansiniais metais – 149 875 Lt nuostolį, o praėjusiais finansiniais metais – 4 808 Lt nuostolių, tai yra įmonės nuostoliai per vienerius finansinius metus žymiai padidėjo (b. l. 50). Nors apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės nemokumo, su atskiruoju skundu nepateikė 2007 metų įmonės balanso. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui momentu atsakovas UAB ,,Rausingita“ neatsiskaitė su kreditoriumi (ieškovu) praėjus trims mėnesiams po šalių susitarimu nustatyto termino, pagal bylos duomenis matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo yra pagrįsta. Kartu pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog įmonė vykdo ūkinę veiklą, sudarinėja naujas sutartis, nepaneigia teismo nustatyto pagrindo kelti bankroto bylą egzistavimo. Bankroto bylos iškėlimu siekiama apsaugoti visų kreditorių interesus, užkirsti kelią skolų didėjimui ir atsiskaityti su kreditoriais kiek įmanoma greičiau, kol įmonė turi turto. Tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriai matytų galimybę atnaujinti jos veiklą, ir būtų nustatyti ĮBĮ įtvirtinti pagrindai, galimas bankroto bylos nutraukimas arba taikos sutarties sudarymas (ĮBĮ 27, 28 str.).
Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo. ĮBĮ 6 straipsnio antroji dalis numato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kaip matyti iš 2007 m. spalio 8 d. pranešimo, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d. grąžinti 158 400 Lt skolą, įspėdamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis ieškovo pranešimas atsakovui buvo išsiųstas 2007 m. spalio 8 d. trimis adresais, tai yra juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu, esančiu Klaipėdoje, Sukilėlių g. 20-2 (b. l. 23), įmonės adresu Dubysos g. 31A, Klaipėda (b. l. 20-22) ir tiesiogiai atsakovo direktoriui S. B. (b. l. 24). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2006 m. kovo 22 d. statybos rangos sutartyje (b. l. 6-11), 2007 m. balandžio 19 d. priede prie šios sutarties (b. l. 12), 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje (b. l. 48-52), tiek ir kartu su atskiruoju skundu pateiktose naujai sudarytose 2007 m. lapkričio 9 d. ir 2007 m. gruodžio 2 d. statybos rangos sutartyse, taip pat 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio didžiojoje knygoje (b. l. 92-94, 95-97) atsakovo buveinės vieta yra nurodyta būtent Dubysos g. 31A, Klaipėda. Todėl teismas neturėjo pagrindo siųsti procesinius dokumentus kitu nei ieškinyje nurodytas įmonės buveinės adresu, o visus teisminės gynybos argumentus atsakovas galėjo pateikti su atskiruoju skundu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.