Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroro skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro prašyma priimti nutarti kontroliuoti judriojo telefoninio ryšio abonento J. L. telekomunikaciju Nr. (duomenys neskelbtini) tinklais perduodamos informacijos turini bei daryti irašus, ir

Vilniaus apskrities VPK Švencioniu rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 92-1-00335-10 pagal L. S. 2010-10-11 pareiškima. Šioje byloje 2010-10-13 P. L. pranešta apie itarima pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Šis itariamasis buvo kvieciamas apklausai, taciau neatvyko. Padarius prielaida, kad jis pasislepe nuo ikiteisminio tyrimo, buvo imtasi priemoniu jo buvimo vietai nustatyti, taciau nepavyko. Kadangi P. L. telefonu bendrauja su savo motina J. L., gyvenancia (duomenys neskelbtini), todel Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroras kreipesi i ikiteisminio tyrimo teiseja, prašydamas leisti nuo 2011-03- iki 2011-04-30 kontroliuoti judriojo telefoninio ryšio abonento J. L. telekomunikaciju Nr. (duomenys neskelbtini) tinklais perduodamos informacijos turini bei daryti irašus, siekiant surinkti, apibendrinti ir pilnai realizuoti informacija del tikinamos nusikalstamos veikos bei nustatyti kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Švencioniu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja 2011 m. kovo 3 d. nutartimi prokuroro prašyma atmete, nes tokio pobudžio procesines prievartos priemones gali buti taikomos itariamajam, o ne pastarojo motinai, kuri turi istatymine teise (BPK 82 str. 2 d.) atsisakyti teikti bet kokia informacija, susijusia su jos sunumi.

Skunde Švencioniu rajono apylinke prokuraturos prokuroras prašo panaikinti Švencioniu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2011 m. kovo 3 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – leisti nuo 2011-03-03 iki 2011-04-30 kontroliuoti judriojo telefoninio ryšio abonento telekomunikaciju Nr. (duomenys neskelbtini) tinklais perduodamos informacijos turini bei daryti irašus. Tvirtina, jog BPK 154 str. 6 d. nurodytas vienintelis atvejis, kuomet draudžiama taikyti minetame straipsnyje itvirtinta procesine prievartos priemone. Teigia, jog nepagristas teismo argumentas, kad itariamojo P. L. motinos atžvilgiu negalima taikyti šios procesines prievartos priemones, nes gauta informacija gali buti panaudota prieš jos sunu. LR BPK 82 str. 2 d. numatyta liudijimo išimtimi J. L. galetu pasinaudoti tuo atveju, jeigu ji butu apklausiama liudytoju apie jos sunu P. L., taciau jai liudytojos statusas nera suteiktas, be to tokia apklausa pakenktu itariamojo paieškai. Mano, jog teiseja supainiojo liudijimo ypatumus su kitu procesines prievartos priemoniu taikymo salygomis.

Prokuroras teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi imanomi procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti itariamojo buvimo vieta ir tokiu budu greitai ištirti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taciau to padaryti nepavyko, todel šios procesines prievartos taikymo atvejus šiuo konkreciu atveju yra išimtinis. Tik realizavus šia procesine prievartos priemone bus pasiekti BPK 2 str. numatyti tikslai.

Švencioniu rajono apylinke prokuraturos prokuroro skundas nepagristas, todel atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 1 d., procesine prievartos priemone – elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontrole, jos fiksavimas ir kaupimas – gali buti taikoma, jeigu tokiu budu renkant informacija galima gauti duomenu apie rengiama, daroma arba padaryta nusikaltima arba yra pavojus, kad nukentejusiajam liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba ju artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievarta ar kitokios neteisetos veikos. Telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontrole bei irašu darymas gali buti taikomas baudžiamajame procese dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems asmenims, taciau, vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. itvirtinta asmens susirašinejimo, pokalbiu telefonu, telegrafo pranešimu ir kitokio susižinojimo nelieciamuma, pastariesiems ši procesine prievartos priemone skiriama tik išimtinais atvejais.

Šiuo konkreciu atveju byloje J. L. nera proceso dalyvis ikiteisminiame tyrime. Byloje nera duomenu, kad ji yra kaip nors susijusi su tiriamu nusikaltimu ir kad, taikant jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje itvirtinta procesine prievartos priemone, galima gauti duomenu apie padaryta nusikaltima. Vien ta prokuroro pareiškime bei skunde nurodyta aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo pareigunams nepavyksta nustatyti J. L. sunaus itariamojo P. L. buvimo vietos, kai šioje byloje jo paieška nepaskelbta, negali buti pagrindu varžyti jos teises, kontroliuojant judriojo telefoninio ryšio abonento tinklais perduodamos informacijos turini bei darant irašus.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu itariamajam P. L. buvo paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 136 str. 1 d., itariamajam, kuris rašytini pasižadejima neišvykti pažeidžia, gali buti skiriama griežtesne kardomoji priemone. Taigi pagrista ikiteisminio tyrimo teisejos išvada, jog itariamojo dalyvavimas procese gali buti užtikrinamas parenkant pastarajam kita, griežtesne kardomaja priemone.

Esant šioms aplinkybems, naikinti teiseta ir pagrista apylinkes teismo nutarti nera istatyminio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroro skunda atmesti ir palikti galioti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.