Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vamzdžių montuotoju, vidurinio išsilavinimo, laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. D. 2026 m. sausio 26 d. apie 03:18 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0160 (patikros sertifikato Nr. 2428519) 03.54 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad trūko alkoholio, važiavo į garažą pasiimti ir grįžtant sustabdė policijos pareigūnai. Visa tai vyko 2026 m. spalio 26 d. apie 3 val. nakties. Vairavo ,,HONDA FR-V“ automobilį, kuris priklauso jam. Jį nusipirko, surašė pirkimo-paradavimo sutartį, bet VĮ ,,Regitra“ neprisiregistravo. Alkoholį vartojo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ryte buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamus, bet ten alkoholio nevartojo. Alkoholį pradėjo vartoti apie 17 val. būdamas namuose. Vartojo alų, šampaną, išgėrė pakuotę (6 vnt. po 1 litrą) alaus 6 laipsnių stiprumo. Sugalvojo važiuoti į garažą pasiimti šampano, tikėjosi, kad nieko nenutiks. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Automobilį pirko ne savo reikmėms, norėjo jį parduoti. Jautėsi apsvaigęs, kai sėdo už automobilio vairo, bet negalvojo, kad tiek įpūstų. Alkoholio vartojimo problemų neturi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduoti mamos I. M. atsakomybei. Nurodo, kad jo santykiai su mama labai geri, ji jam yra autoritetas. Kalbėjosi su mama apie šį įvykį, mama jį pabarė, jis atkreipė dėmesį į jos pabarimą. Su mama dažnai susiskambina, bendrauja. Jis yra dirbantis, per mėnesį gauna 1200 Eur, už buto nuomą moką 250 Eur ir dar patarnavimai. Teikia išlaikymą sūnui, moka 200 Eur. Taip pat moka paskolą po 240 Eur. Mėnesinės išlaidos apie 800 Eur, pragyvenimui lieka apie 400 Eur, todėl prašo laidavimo be užstato.

3. Laiduotoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. D. yra jos sūnus. Nurodė, kad kalbėjo su sūnumi apie įvykį, jį labai paveikė skyrybos. Pyko ant sūnaus, kad vairavo neblaivus. Mano, kad ji yra sūnui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą įtaką priimant sprendimus. Sūnus atsižvelgia į jos nuomonę priimant sprendimus, jie kiekvieną vakarą susiskambina, pasikalba. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes jos mėnesio pajamos yra iki 1000 Eur per mėnesį. Mano, kad gali sūnui daryti teigiamą įtaką nors ir negyvena kartu, nes dažnai kalbasi, susiskambina. Suteiks sūnui pagalbą ir bendraus dažniau. Sūnus automobilius pirkdavo, suremontuodavo ir parduodavo juos.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kitos nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. D. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę –lengvąjį automobilį ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alkotest 7510“, Nr. ARRF- 0160 (patikros sertifikato Nr. 2428519), jam buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

8. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.9. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo M. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju M. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotoja I. M. nėra teista. Tiek pats kaltinamasis, tiek I. M., teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad I. M. sugebės daryti teigiamą įtaką sūnui M. D., yra įsitikinę, kad jis suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad I. M. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, o M. D., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą M. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. M. atsakomybei, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą – 1 metus (BK 40 straipsnio 5 dalis). I. M. tiek prašyme, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato, nes pajamos nėra didelės ir jai tai būtų per sunkti našta, todėl šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. D. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad M. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, vairavo transporto priemonę, kai niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam vidurkiui – trejų metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

17. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

18. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

19. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

20. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas R. S. vardu. Ikiteisminio tyrimo metu telefonu susisiekus su R. S., jis nurodė, kad automobilis ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nebepriklauso, nes jį pardavė, yra pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsiuntė elektroniniu paštu. Byloje esantys kiti duomenys, t. y. 2025 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 38) patvirtina, jog automobilis ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir neregistruotas kaltinamojo M. D. vardu, priklauso būtent jam. M. D. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas.

21. 2026 m. vasario 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. sausio 30 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. D.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo M. D. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Zoja Kastėnienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos M. D. sudaro 145,83 Eur.

22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

23. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), M. D. parinko gynėją advokatę Zoją Kastėnienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš M. D. nepriteistinos.

25. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, užvedimo raktelis – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; DVD laikmena su vaizdo įrašais, esanti prie galinio bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį ,,HONDA FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, užvedimo raktelį – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

- DVD laikmeną su vaizdo įrašais, esančią prie galinio bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 punktu išaiškinti kaltinamajam M. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.