- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1556-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, J. R., L.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, J. R., L. G., H. R. dėl savininko teisės į statybą gynimo ir įgyvendinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintais ieškiniais (1t.b.l. 67-70 ir 130-131) prašė pripažinti A. S. atsisakymą duoti sutikimą E. V. vykdyti gyvenamojo namo ūkininko sodyboje statybos darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturčiui E. V. įgyvendinti teisę į statybą ir leisti E. V. nustatyta tvarka gauti statybos leidimą gyvenamojo namo ūkininko sodyboje naujai statybai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčio A. S. sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) , tokiomis dalimis: ieškovui E. V. - 1809/7236 dalis žemės sklypo, atsakovui L. S. - 905/7236 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui J. R. - 2714/7236 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui L. G. - 904/7236 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui H. R. - 904/7236 dalis žemės sklypo. 2004-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civ. b. Nr. 2-1859-04/04 nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, ši naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypu tvarka buvo pakeista šalių sudaryta taikos sutartimi, kurią 2007-09-04 patvirtino Kauno rajono apylinkės teismas nutartimi civ. b. 2-1683-485/2007. Pagal nustatytą ir šiuo metu galiojančią, viešajame registre įregistruotą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypu tvarką, ieškovas E. V. naudojasi žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta A/1809, plotas 1809 kv. m. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius ieškovui 2006-10-26 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 675 Gyvenamojo namo ūkininko sodyboje statybai, kurio 4.6. punkte numatyta, kad derinant statinio projektą ir gaunant statybos leidimą prie projekto pridėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus. 2008-05-07 Sutikimu H. R., J. R., L. G. davė sutikimą E. V. jam priklausančioje 1809/7236 žemės sklypo dalyje projektuoti ir statyti statinius, projektuoti ir įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, projektuoti ir įrengti elektros tinklus, formuoti ūkininko sodybą. E. V., gavęs sutikimus, kreipėsi į L. S. su prašymu duoti sutikimą, 2008-06-02 L. S. pranešimu informavo, kad sutikimo negali duoti, kadangi 2004-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu Nr.2-1859-14/04 šis sklypas yra padalintas ir L. S. dalis atidalinta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pagal pradinį ieškinį L. S. buvo pakeistas atsakovu A. S., kadangi L. S. perleido jam nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį savo sūnui A. S.. Atsakovas A. S. nesutiko duoti leidimo gyvenamojo namo statybai, tokie veiksmai nepagrįsti ir neteisėti, nes nėra nė vieno pagrįsto argumento dėl ko atsakovas nedavė leidimo. Yra visi pagrindai tiek įstatymų, tiek LAT suformuotose bylose, pagal kuriuos yra pagrindas pripažinti A. S. atsisakymą duoti sutikimą nepagrįstu, bei leisti E. V. gauti leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovui E. V. 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio - 92,25 Lt, priteisė iš A. S. 4331,80 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 30,75 Lt žyminį mokestį ieškovo E. V. naudai bei 110,47 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad šalys pripažino, jog jie nėra bendraturčiai, tai patvirtina atsakovo teismo posėdyje pateiktas 2010-05-21 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-11854 (t. 2, b.l. 48) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 2, b.l. 51-52), todėl ieškovui nereikalingas atsakovo sutikimas vykdyti gyvenamojo namo ūkininko sodyboje statybos darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad byla nutrauktina, nes faktiškai neliko tarp šalių buvusio ginčo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Atsakovas nepateikė argumentų, kuo būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, jei jis būtų suteikęs prašomą leidimą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su projektavimo sąlygomis, nes iš ieškovo pateiktų dokumentų (t. 1, b.l. 20-27) nustatė, kad atsakovui buvo pateiktas prašymas su eskizu – projektiniais pasiūlymais. Taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl žemės ūkio paskirties netinkamumo vykdyti statybai, kadangi atsakovas nenurodė kuo konkrečiai jo teisės būtų pažeistos ieškovui vykdant statybos darbus. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė savo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, tuo pažeisdamas ieškovo teises į nuosavybės įgyvendinimą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. atskiruoju skundu (2t.b.l.66-68) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kurioje pripažinta, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises ir dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista ieškovo patirtos išlaidos; pripažinti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą būtinu; priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas 5000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi dėl sekančių priežasčių:
1. Ieškinys yra grindžiamas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2006-10-26 išduotu projektavimo sąlygų sąvadu Nr. 675, kuris eilės kompetentingų įstaigų (LR Seimo kontrolierių įstaigos, LR Prokuratūros, LR Aplinkos ministerijos) buvo pripažintas neteisėtu. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu šis dokumentas buvo panaikintas. Panaikinus šį dokumentą, ieškovas žodžiu teismui pateikė informaciją, kad galimybę įgyvendinti teisę į statybą jam suteikia kitas Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotas dokumentas - Ūkininko sodybos suformavimas. Tačiau ir šis dokumentas LR Seimo kontrolierių įstaigos ir LR Prokuratūros yra pripažintas neteisėtu, kadangi išduodant jį buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat teismui buvo pateikta informacija apie LR Seimo kontrolierių 2010-05-19 pažymą Nr. 4D-2010/4-450, kurioje Seimo kontrolierius A. N. pripažino ūkininko sodybos suformavimą neteisėtu ir rekomendavo Kauno rajono savivaldybei informuoti ieškovą E. V., kad šis ūkininko sodybos suformavimas negalioja. Taigi civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitė ieškovo E. V. galimybė įgyvendinti savo teisę į statybą - neteisėtu pripažintas ūkininko sodybos suformavimas, kuris anksčiau jam suteikė teisę pagal anksčiau galiojusius teisės aktus (neturint 0,5ha žemės sklypo) statyti gyvenamąjį namą ūkininko sodyboje. Tokiu pagrindu civilinė byla turėjo būti ne nutraukta, o atmestas ieškinys, kaip neturintis pagrindo.
2. Teismas nenustatė, ar žodžiu ieškovo advokato pateikta informacija, kad ieškovui 2006 metais Kauno rajono savivaldybės administracija suformavo ūkininko sodybą yra teisinga, kadangi byloje nėra pateikti tai įrodantys dokumentai. Paaiškėjus, kad ūkininko sodybos suformavimas yra suderintas neteisėtai, teismas nekreipdamas dėmesio į šią informaciją nagrinėjo bylą iš esmės.
3. Civilinės bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo J. R. 2008-12-22 dovanojimo sutartimi Nr. 1-7959 savo nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą perleido A. V. ir T. M.. Šį faktą įrodo civilinėje byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-08-18 išrašas ir J. R. prašymas nelaikyti jos trečiuoju asmeniu. Tačiau teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens pateiktą informaciją ir nepranešė naujiesiems tretiesiems asmenims apie vykstantį teismo procesą tuo pažeisdamas trečiųjų asmenų teises.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas klaidingai nustatė, kad 2004-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), padalintas tarp bendrasavininkų bendrąja daline nuosavybe (t.l, b.l. 11-12). Iš tikrųjų Kauno rajono apylinkės teismas 2004-11-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1859-04/04 sklypą padalijo natūra ir pripažino nuosavybės teises į atskirus sklypus, kas pagal LR CK 4.80 str. yra traktuojama, kaip atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės.
5. Teismas klaidingai traktuoja ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, manydamas, kad ieškovas ir aš bendrai valdome turtą bendrąja jungtine santuokinių nuosavybe. Šalys valdė turtą bendrąja daline nuosavybe, Kauno rajono apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1859-04/04 sklypai buvo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atskirais turtiniais vienetas dar nebuvo įregistruoti viešajame registre. Todėl šis teismo teiginys laikytinas rašybos klaida.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, tuo pažeisdamas ieškovo teises į nuosavybės įgyvendinimą, tačiau atsakovas, matydamas, kad ieškinys neteko pagrindo (ieškinys pareikštas neteisėtų dokumentų pagrindu) neprivalo įrodinėti kuo pažeis jo interesus statyba, kurios bendraturtis neturi teisės vykdyti.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovas neturėjo teisės pradėti veiksmų dėl ūkininko sodybos derinimo ir suformavimo. Iš neteisės negali gimti teisė. Neteisėti ieškovo veiksmai negali ir neturi būti ginami teisme. Priteisiant ieškovui bylinėjimosi išlaidas teismas padarė priešingą išvadą, kad ieškovo veiksmai teisėti. Atsakovas neduodamas sutikimo gina savo teisę nedalyvauti neteisėtų veiksmų atlikime.
Atsiliepimas
Ieškovas E. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2t.b.l.85-87) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad dėl to, jog ieškovas bendrai valdytame sklype turėjo nuosavybės teisę tik į 1809/7236 kv. m. žemės, jis negali įgyvendinti teisės į statybą, kadangi neturi reikalaujamo 0,5 ha žemės sklypo. 0,5 ha žemės sklypo dydžio apribojimas įstatymo leidėjo buvo numatytas tik Ūkininko ūkio įstatymo redakcijoje įsigaliojusiojo nuo 2008 m. sausio 24 d., o ankščiau, t.y. ir E. V. ūkininko sodybos akto sudarymo metu galiojusiuose tiek ŪŪĮ, tiek Ūkininkų ūkių registravimo tvarkos redakcijose tokio ribojimo nebuvo. Be to, šis atsakovo teiginys įrodo, kad E. V. ketinami vykdyti statybos darbai (ūkininko ūkio statyba) niekaip nepažeis atsakovo teisių ir interesų, kadangi pats atsakovas, neturi jokios teisinės galimybės pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus statyti ūkininko sodybos ginčo žemės sklype, nes yra saistomas 0,5 ha žemės sklypo dydžio apribojimų.
2006-10-26 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 675 neteko galios, kai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į E. V. prašymą, jį panaikino savo 2009-01-21 įsakymu. Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad 2006-10-26 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 675 buvo išduotas nesant bendraturčio L. S. (dabartinio bendraturčio A. S.) sutikimo, tačiau įrašant pastabą, kad statybos leidimas bus išduodamas tik gavus visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Be to, 2006-10-26 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 675 panaikintas jau po to, kai ieškovas E. V. kreipėsi į teismą dėl sutikimo vykdyti statybos darbus gavimo. Atsakovo argumentas, kad projektavimo sąlygų sąvado negaliojimas yra pakankamas pagrindas jam nesutikti su norima vykdyti statyba yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi projektavimo sąlygų sąvadas bus išduotas E. V. po to, kai bus gautas A. S. sutikimas.
Nepagrįstas ir neteisėtas ir tas atsakovo argumentas, kad E. V. ūkininko sodybos nustatymo aktas Seimo kontrolierių įstaigos ir Prokuratūros yra pripažintas neteisėtu, kadangi šios institucijos neturi teisinės galimybės pripažinti administracinių teisės aktų neteisėtais ir jų panaikinti. Atsakovas nei teismo posėdžių, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme metu, nei savo procesiniuose dokumentuose negalėjo paaiškinti kodėl, laikydamas, kad ginčo žemės sklypas teismo sprendimu jau yra atidalintas ir, kad jis nebėra šio žemės sklypo bendrasavininkas, jis vis tiek raštu atsisakė duoti sutikimą leisti ieškovui vykdyti statybos darbus. Statybos galimumą sąlygojantys dokumentai skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo (ir iki šiol yra) galiojantys, todėl E. V. teisė į statybą išlieka, tuo tarpu net ir išnykus ginčo dalykui (t.y. suformavus atskirus nekilnojamojo turto vienetus) atsakovas A. S. privalėjo pateikti pagrįstų ir motyvuotų argumentų, kodėl jis nesutiko su norima E. V. atlikti, statyba bei kuo ši statyba pažeis jo teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinė byla nutraukta 2010 m. birželio 10 d. nutartimi CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtina teisme), paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, valstybei.
Apeliantas skundžia nutarties dalį dėl iš jo priteistų 4331,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 30,75 Lt žyminio mokesčio ieškovui E. V. bei išlaidų valstybei.
1-osios instancijos teismas nutraukė bylą, motyvuodamas tuo, kad šalys nėra bendraturčiai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovui nereikalingas atsakovo sutikimas vykdyti gyvenamojo namo ūkininko sodyboje statybos darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nebaigė bylos teismo sprendimu dėl ją nagrinėjant atsiradusių priežasčių, nes atsakovas jam priklausantį žemės sklypą įregistravo kaip atskirą turtinį vienetą, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0905 ha, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. nurodant, kad faktiškai neliko tarp šalių buvusio ginčo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Atsakovas nepateikė argumentų, kuo būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, jei jis būtų suteikęs prašomą leidimą. Tokiu būdu pripažindamas, jog ieškovas turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, o atsakovo nesutikimas leisti vykdyti statybos darbus buvo nepagrįstas, todėl iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.).
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti A. S. atsisakymą duoti sutikimą E. V. vykdyti gyvenamojo namo ūkininko sodyboje statybos darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje veikla apibrėžta ir ribojama Ūkininko ūkio įstatymu.
Ieškovo pateiktame į bylą Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2008-12-12 rašte nurodyta, kad E. V., norėdamas įregistruoti ūkininko ūkį 2006-09-19 pateikė Žemės ūkio skyriui reikalingus dokumentus (1 t. b. l. 75), tačiau kreipdamasis į teismą bei proceso metu ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo ūkio įregistravimą ūkininkų ūkio registre, nenurodė jokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių jis negalėjo įregistruoti ūkininko ūkio LR Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2008-07-16. Pagal LR Ūkininko ūkio įstatymo, priimto 1999-05-04 Nr. VIII-1159 ( 2008-01-17 įstatymo Nr. X-1420 redakc., galiojusi nuo 2008-03-01, kreipimosi į teismą metu) 2 str. - ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo ūkininkų ūkio registre, o šio įstatymo 3 str. nurodyta, kad šio įstatymo subjektu yra ūkininkas. Ūkininko ūkio įregistravimui fizinis asmuo turėjo pateikti ŪŪĮ 7 str. nurodytus dokumentus, jo veikla turėjo atitikti 4 str. nurodytas sąlygas. Jeigu ūkininkas vertėsi žemės ūkio veikla kartu su kitais asmenimis (partneriais), kartu su kitais dokumentais turėjo pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją.
Teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įstatymai sieja su šios teisės prielaidomis ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygomis, kurios turi būti išaiškintos priimant pareiškimą (ieškinį) teisme (CPK 137 str.), taip pat paaiškėjus aplinkybėms prasidėjusiame procese.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio padavimo dienai - pagal 2008-04-24 išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą E. V. priklausė asmeninės nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypo: 1809/7236 dalys, L. S. - 905/7236 dalys, J. R. - 2714/7236 dalys, L. G. - 904/7236 dalys, H. R. - 904/7236 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 6-8), įregistravimo pagrindas 2004-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo sklypas buvo padalintas tarp bendrasavininkių (t. 1, 9-10). 2007-09-04 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (t. 1, b.l. 11-12). 2006-10-26 Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos sk. išdavė E. V. gyvenamojo namo ūkininko sodyboje Projektavimo sąlygų sąvadą rengti gyvenamojo namo projektą (t. 1, b.l. 14-18). Ieškovas E. V. 2008-05-07 kreipėsi į O. S. su prašymu duoti sutikimą vykdyti statybos darbus (t. 1, b.l. 20). L. S. 2008-06-02 raštu nurodė, kad sutikimo duoti negali, nes vadovaujantis 2004-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu šis sklypas yra padalintas ir jo 904,5 kv. m. yra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstant asmeninę nuosavybės teisę (t. 1, b.l. 28).
Ieškovas E. V. 2009-01-20 raštu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją prašydamas panaikinti 2006-10-26 projektavimo sąlygų sąvadą (t. 1, b.l. 81). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-21 įsakymu pripažino 2006-10-26 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 675 „Gyvenamas namas ūkininko sodyboje“ išduotą E. V. vardu netekusiu galios (t. 1, b.l. 83). 2010-05-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintas A. V., T. M., A. S., L. G., H. R., E. V. žemės ūkio paskirties 0,7236 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas UAB „Geodara“ ir žemės sklypų, valdomų asmenine nuosavybės teise, kadastro duomenys (t. 2, b.l. 48, 49). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S. (t. 2, b.l. 51-52).
Teisėjų kolegijos nuomone Gyvenamojo namo ūkininko sodyboje Projektavimo sąlygų sąvado rengti gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvado išdavimas ir ūkininko ūkio įregistravimas nėra tapatūs dalykai, nes gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvado neturėjimas negalėjo būti kliūtimi ūkininko ūkio įregistravimui, nes ūkininko ūkis galėjo būti įregistruotas tik Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nesivertė žemės ūkio veikla kartu nei su atsakovu L. S., nei jo sūnumi A. S., nebuvo sudaręs jungtinės veiklos sutarties Ūkininko ūkio įstatymo prasme. Prie atskirojo skundo apelianto pateikti dokumentai patvirtina, kad ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymo aktas yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento (2006-10-27).
Apelianto argumentai, jog ieškovo pareiga įrodyti, kad atsakovo sutikimas buvo reikalingas, o ne atsakovo, todėl įrodinėjimo pareiga perkelta atsakovui be pagrindo.
Ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu neturėjo ūkininko statuso, todėl neturėjo teisės statyti pastatus žemės ūkio paskirties žemėje. Pagal LR Ūkininko ūkio įstatymo, priimto 1999-05-04 Nr. VIII-1159 ( 2008-01-17 įstatymo Nr. X-1420 redakc., galiojusi nuo 2008-03-01) 11 straipsnį tik būdamas ūkininku fizinis asmuo žemės ūkio paskirties žemės sklype ir turintis žemės nuosavybės teise galėjo statyti vieną ūkininko sodybą. Ieškovas, gavęs atsakovo nesutikimą, pats turėjo galimybę įregistruoti atidalintą jam žemės sklypą kaip atskirą turtinį vienetą, turėti ūkininko statusą, todėl atsakovo nesutikimas negalėjo būti kliūtimi ieškovui atlikti minėtus veiksmus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant šioms nustatytoms aplinkybėms ieškovas neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu, procese ieškinio neatsisakė, atsakovas ieškinio nepripažino, byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės atmetant ieškinį, ieškovo teisės neturėjo būti ginamos (CK 1. 138 str.). Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą, nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovui, pažeisdamas CPK 185 str., 93, 96 str. nuostatas.
Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), panaikinant skundžiamą nutarties dalį, kuria iš A. S. priteista 4331,80 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 30,75 Lt žyminis mokestis ieškovo E. V. naudai bei 110,47 Lt pašto išlaidos valstybei, šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad turėjo 5000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Atsakovo išlaidų dydis pagrindžiamas byloje pateiktais kvitais 3000 Lt sumai už advokato pagalbą nagrinėjant bylą 1-osios instancijos teisme (1 t. b. l. 104, 2 t. b. l. 53) ir 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų pagal kvitus (2 t. b. l. 70-71) apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, proceso trukmę pirmosios instancijos teisme (2 atsiliepimai į ieškinį, atsakovo atstovai dalyvavo 6 teismo posėdžiuose - 1 t. b. l. 71-72, 167-170, 181, 190-192, 2 t. b. l. 18, 55-57), 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme laikytinos pagrįstomis, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui bei 110,47 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92, 93, 96 str.).
Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą iš ieškovo priteistinos 800 Lt advokato pagalbos išlaidos už atskirojo skundo surašymą pagal 2010-06-16 atstovavimo sutartį su advokatu J. Butkumi, kadangi byloje nėra kitų duomenų apie atstovo atliktus veiksmus, susijusius su šio skundo nagrinėjimu bei 41, 85 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d. 3 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti:
panaikinti nutarties dalį, kuria iš A. S. priteista 4331,80 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 30,75 Lt žyminis mokestis ieškovo E. V. naudai bei 110,47 Lt pašto išlaidų valstybei ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 110,47 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei į surenkamąją banko sąskaitą LT247300010112394300 AB bankas 7300, įmokos kodas 5660.
Iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 41, 85 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei į surenkamąją banko sąskaitą LT247300010112394300 AB bankas 7300, įmokos kodas 5660.
.