Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitėniškiai“ iškėlimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė A. R. 2026 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitėniškiai“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 3 418,80 Eur, kuriuos sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, delspinigiai ir netesybos. Skola buvo perduota išieškoti antstoliui, tačiau darbdavys toliau nevykdo savo įsipareigojimų, neatlieka atsiskaitymo, su atsakove nėra galimybės susisiekti. Tai patvirtina pridedamas Darbo ginčų komisijos sprendimas ir antstolio pažyma apie išieškojimo neįvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Šią teisę kreditorius realizuoja JANĮ 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

4. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad antstolis Nikolajus Aleninas 2026 m. vasario 6 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino ieškovei vykdomąjį dokumentą, konstatavęs, kad vykdymo proceso metu atsakovės turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, nenustatyta. Antstolis taip pat nustatė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas, šiuo metu vykdytų kokią nors veiklą, ką patvirtina ir Sodros duomenys, jog šis juridinis asmuo nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. apdraustųjų asmenų (darbuotojų) neturi. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, leidžianti netaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų.

5. Tačiau JANĮ 9 straipsnio 4 dalies taikymas nepanaikina kreditoriaus pareigos laikytis JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą, privalo juridiniam asmeniui išsiųsti pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą įstatyme nustatytais būdais, ir tik po tokio pranešimo įteikimo kreditoriui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi minėtą pareigą ir atsakovei išsiuntusi JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą apie inicijuojamą bankroto procesą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1501-894/2025, jau buvo atsisakęs priimti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė privalomos įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir neįgijo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nepaisant to, nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtų įvykdžiusi JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Vien tik pakartotinis kreipimasis į teismą nepašalinus ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų nesudaro pagrindo priimti pareiškimą.

7. Ieškovė pareiškime nurodo, kad su atsakove nėra galimybės susisiekti, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jos pareigos laikytis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymas nereikalauja, kad juridinis asmuo faktiškai atsilieptų ar būtų pasiekiamas. Pakanka pranešimą išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu registruotu laišku (ar kitu JANĮ nurodytu būdu). Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo jį faktiškai atsiėmė. Nuo šio momento kreditoriui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad su atsakove nėra galimybės susisiekti, nesudaro kliūčių įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą.

8. JANĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės tvarkos ir neįgijo teisės kreiptis į teismą, pareiškimą atsisakytina priimti.

9. Ieškovei išaiškintina, kad prieš pakartotinai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ji turi atlikti šiuos veiksmus: 1) išsiųsti atsakovei pranešimą apie inicijuojamą nemokumo (bankroto) procesą juridinio asmens buveinės adresu registruotu laišku (ar kitu JANĮ numatytu būdu); 2) išsaugoti pranešimo išsiuntimą patvirtinančius dokumentus; 3) palaukti 7 dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos (po šio termino pranešimas laikomas įteiktu pagal įstatymą); 4) tik tuomet kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus apie pranešimo išsiuntimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės A. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitėniškiai“.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.