Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės “Mados oazė” atstovėms Aldonai Kazimierai Tunik ir advokatei Zitai Šličytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės “Mados oazė” patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl 2008-02-28 sprendimo Nr. T2-42 “Dėl Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės “Mados oazė” neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo” panaikinimo ir įpareigojimo prašymą svarstyti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” atstovės Aldona Kazimiera Tunik ir advokatė prašo patikslintą skundą jame išdėstytais motyvais patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjai G. M. ir Giedriaus Mazurkos personalinė įmonė „Mados oazė” patikslintu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-02-28 sprendimą Nr. T2-42 „Dėl Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo” ir įpareigoti atsakovę prašymą svarstyti iš naujo. Skundžiamu sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė neatleisti Giedriaus Mazurkos personalinę įmonę „Mados oazė” nuo nuomos mokesčio mokėjimo už 2003-2006 metus savivaldybės biudžeto sąskaita už valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2008-02-28, o ne 2007-02-28, kaip nurodyta sprendime. Padarytas rašymo apsirikimas nurodant jo priėmimo datą. Tai pripažįsta Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į patikslintą skundą, kuriame nurodo kad sprendimas priimtas 2008-02-28 (b.l. 32-34). Be to, iš 2008-02-22 dienraštyje „Klaipėda“, paskelbto Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2008-02-20 potvarkio Nr. M-16 „Dėl tarybos posėdžio sušaukimo“ matyti, jog 2008-02-28 šaukiamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 13-asis posėdis, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų yra dėl Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo (b.l. 90). Pareiškėjos Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovės teismo posėdžio metu patikslino pareikštą reikalavimą. Skundo dalykas šioje byloje yra pareiškėjų pareikštas reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-02-28 sprendimą Nr. T2-42 „Dėl Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo” ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą prašymą nagrinėti iš naujo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ ir šių norminių teisės aktų pagrindu priimti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 punktu savivaldybės tarybai suteiktas įgaliojimas priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 8 punkte nurodyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Šiuo teisiniu reglamentavimu įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė, bet ne pareiga mažinti žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleisti. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005-04-28 sprendimu Nr. T2-159 nustatė ratą asmenų, atleidžiamų savivaldybės biudžeto sąskaita nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Iš savivaldybės tarybos sprendimo turinio matyti, jog tai privačių namų valdų ir žemės sklypų naudotojai, kurie yra I-os ir II-os grupės invalidai, senatvės pensininkai ar nepilnamečiai vaikai, kai minėtų naudotojų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus bei moksleivius. Sprendime taip pat nurodyta, jog mokesčio lengvatų nuostatos taikomos nuo 2003-01-01 bei nustatyta, kad asmenys, turintys didesnį naudojamą žemės sklypą nei nustatytas neapmokestinamasis (0,07 ha), mokestį moka tik už ploto dalį, viršijančią 0,07 ha (b.l. 35). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio lengvata taikoma fiziniams, o ne juridiniams asmenims. Iš byloje esančio prašymo matyti, kad į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu atleisti nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo kreipėsi juridinis asmuo – Giedriaus Mazurkos personalinė įmonė „Mados oazė“, o ne fizinis asmuo G. M., su kuriuo Klaipėdos apskrities viršininkė sudarė 2003-02-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2003-0008 dėl 0,4561 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (b.l. 27, 50). Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjų ir atstovių argumentas, jog Giedriaus Mazurkos personalinė įmonė „Mados oazė“ yra teisėta šio žemės sklypo naudotoja dėl to, kad jai žemės sklypas perduotas naudotis 2003-02-18 panaudos sutarties pagrindu (b.l.60-61). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.490 straipsnis reglamentuoja subnuomą, o jo 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatytos taisyklės taikomos ir išnuomoto daikto panaudai. Remiantis minėto straipsnio 1 dalimi, nuomininkas turi teisę perduoti daiktą panaudai tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu kitaip nenumato nuomos sutartis. Tokios pačios taisyklės įtvirtintos ir CK 6.553 straipsnyje, reglamentuojančiame žemės subnuomą. CK 6.632 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo apskrities viršininkas, todėl jis ir turi teisę perduoti daiktą (žemę) panaudai arba, nagrinėjamu atveju, G. M. turėjo būti įgaliotas apskrities viršininko perduoti sklypą panaudai. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatytos subnuomos ar panaudos sąlygos ir tvarka taip pat nėra duomenų, kad apskrities viršininkas davė rašytinį sutikimą perduoti panaudai valstybinį žemės sklypą, todėl pareiškėjas G. M. neturėjo teisės sudaryti žemės sklypo panaudos sutartį su Giedriaus Mazurkos personaline įmone „Mados oazė“. Vertinat panaudos sutarties teisėtumo klausimą, kyla pagrįsta abejonė dėl jos sudarymo fakto, nes iš pareiškėjos Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovės Aldonos Kazimieros Tunik pateikto 2001-11-27 žemės sklypo priėmimo-perdavimo akto, matyti, kad pareiškėjai vienas kitam perdavė žemės sklypą, kaip nurodyta akte pagal panaudos sutartį, tačiau tuo metu nebuvo sudaryta nei žemės sklypo nuomos, nei panaudos sutartis (b.l. 89). Pažymėtina, jog CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad panaudos sutarčiai taikomos CK 6.478 straipsnio nuostatos, kurio 2 dalyje įtvirtintina, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 93 metams, o panaudos sutarties 2.8 punktu panaudos gavėjas įsipareigojo vykdyti visus įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl laikytina, kad panaudos sutartis taip pat sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui ir ji turėjo būti įregistruota viešame registre, tačiau iš pareiškėjų atstovių paaiškinimų matyti, kad teisinė sandorio registracija nepadaryta, todėl pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatas neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Giedriaus Mazurkos personalinė įmonė „Mados oazė“ yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno. Individualios įmonės turi visus juridinio asmens požymius: sandorius sudaro savo vardu, o ne steigėjų ar dalyvių vardu. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens dalyvis atsako už jo prievoles tik jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, todėl nepagrįstas pareiškėjų ir atstovių argumentas, kad G. M. už įmonės prievoles atsako savo turtu, tame tarpe ir už žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimą net ir tuo atveju, jeigu sklypo nuomininkė būtų jo įmonė „Mados oazė“. G. M. ir Giedriaus Mazurkos personalinė įmonė „Mados oazė“ nėra vienas ir tas pats asmuo, todėl ginčo teisiniame santykyje jų teisės ir pareigos yra skirtingos. Minėta, kad pareiškėjas G. M. prašymu dėl atleidimo nuo žemės mokesčio mokėjimo nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą ir neteikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis priskiriamas asmenims, kurie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimu Nr. T2-159 atleidžiami savivaldybės biudžeto sąskaita nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo, todėl jo teisės ginčijamu sprendimu nepažeidžiamos. Pareiškėja Giedriaus Mazurkos personalinė įmonė „Mados oazė“, būdama juridinis asmuo ir nebūdama teisėta žemė sklypo nuomotoja, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą teisinį reglamentavimą, nepriskiriama subjektams, kurie atleidžiami nuo žemės mokesčio mokėjimo, todėl jos teisės ginčijamu sprendimu taip pat nepažeidžiamos.

Įvertinus visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-02-28 sprendimas Nr. T2-42 „Dėl Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo“ teisėtas ir pagrįstas. Nenustatyta, kad yra skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnyje. Pareiškėjų G. M. ir Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” skundas dėl panaikinimo ginčijamo administracinio akto atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir antrasis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą svarstyti iš naujo prašymą dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjų skundas nepatenkintas, todėl jie neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjų G. M. ir Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl 2008-02-28 sprendimo Nr. T2-42 „Dėl Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė” neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo” panaikinimo ir įpareigojimo prašymą svarstyti iš naujo,

nepatenkinti prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.