Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl 2011-05-10 sprendimo Nr. (1.7)SR-1864 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas advokatas V. Ž. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011-04-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-575-11 buvo paskirtas teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00027/09 (b.l. 27). Pareiškėjas V. Ž. 2011-04-11 raštu (atsakymu) J. S. ir Tarnybai pranešė, jog negali teikti teisinės pagalbos asmeniui, kuriam yra paskirtas ją teikti, nes tarp jų egzistuoja interesų konfliktas, t.y. J. S. įžeidė jį kaip advokatą ir nėra atsiprašęs (b.l. 29). J. S. 2011-04-14 raštu Tarnybai nurodė, jog jam nežinomos advokato nurodytos aplinkybės, tačiau prašė Tarnybą išspręsti advokato pakeitimo klausimą (b.l. 28). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-10 sprendimu Nr. (1.7)SR-1864 „Dėl advokato nepakeitimo“ Tarnyba, išnagrinėjusi advokato V. Ž. 2011-04-11 rašte (atsakyme) ir J. S. 2011-04-14 rašte nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindų, kuriems esant turėtų būti pakeistas paskirtas advokatas (b.l. 5-6). Pareiškėjas V. Ž. skundžia šį Tarnybos sprendimą ir prašo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti kitą advokatą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00027/2009.

Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Administracinis ginčas kilo dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.

Antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo klausimą reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo (asmens, besikreipiančio dėl teisinės pagalbos suteikimo) arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Iš šios teisės normos matyti, jog pagrindas Tarnybai spręsti advokato pakeitimo klausimą yra motyvuotas rašytinis paties advokato arba asmens, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, prašymas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas advokatas V. Ž. būtų pateikęs Tarnybai tokį prašymą, ką atsiliepime nurodo ir pati Tarnyba, o trečiojo suinteresuoto asmens J. S. 2011-04-14 rašto turinys taip pat neatitinka motyvuoto prašymo sampratos, nes, priešingai, J. S. nurodo, jog jam nežinomos aplinkybės, dėl kurių advokatas jam negalėtų teikti teisinės pagalbos. Tačiau iš Tarnybos priimto ginčijamo sprendimo akivaizdu, jog Tarnyba laikė advokato 2011-04-11 raštą ir trečiojo suinteresuoto asmens 2011-04-14 raštą prašymais pakeisti advokatą ir išnagrinėjo advokato pakeitimo klausimą. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir protingumo principais, nelaiko minėto procedūrinio pažeidimo esminiu, darančiu skundžiamą sprendimą neteisėtu iš esmės, todėl toliau nagrinėjamas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Minėta, kad Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje galima identifikuoti dvi advokato pakeitimo kitu advokatu situacijas: 1) kai nustatomas interesų konfliktas ir 2) kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu. Įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, atvejų ir sąlygų, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 dalis), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 dalis). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas advokato veiklos apribojimas taip pat atitinka interesų konflikto sampratą, t.y. advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Vadinasi, advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Taigi interesų konflikto buvimas/nebuvimas yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsaugos, kuri pirmiausia užtikrinama toje pačioje byloje ar pan. atstovaujant tik vienai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai šalių interesai sutampa, pakankamumu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas teiktų teisines paslaugas kitam asmeniui, kurio interesai priešingi, toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje yra paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. . Tokios aplinkybės nenurodė nei pats pareiškėjas, nei J. S. . Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai vartoja interesų konflikto sąvoką. Darytina išvada, kad konstatuoti interesų konflikto buvimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl šiuo aspektu ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-10-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1212/2010 konstatavo, jog Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad suteiktų teisę antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtam advokatui kreiptis dėl jo pakeitimo kitu advokatu ne tik kilus interesų konfliktui, bet ir esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias jis, advokatas, subjektyviai suvokia kaip kliūtis kokybiškai ir efektyviai teikti antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas advokatas V. Ž. nurodo tokią aplinkybę – jo, kaip advokato, įžeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatyta pareiga užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jeigu nustatomas jų pažeidimas (9 straipsnio 3 dalies 4, 8 punktai, 10 straipsnis). Darytina išvada, jog pareiškėjas, būdamas profesionalus teisininkas ir turėdamas pareigą veikti išimtinai trečiojo suinteresuoto asmens interesais bei privalėdamas jį konsultuoti, ginti ir jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai, tačiau jausdamasis jo įžeistas, iš tikrųjų gali neužtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos J. S. principų ir reikalavimų – kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti su J. S. . Įvertinus nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes konstatuojama, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytos kitos aplinkybės, kurios suponuoja, jog yra tikslinga panaikinti ginčijamą sprendimą, kad J. S. galėtų tinkamai gauti jam paskirtą antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-10 sprendimas Nr. (1.7)SR-1864 „Dėl advokato nepakeitimo“ negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina paskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. kitą advokatą pagal jo 2011-03-29 prašymą (b.l. 19-23). Pareiškėjo V. Ž. skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašymas priimti atskirąją nutartį dėl atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų ar neveikimo netenkintinas. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 108 straipsnyje nurodytų pagrindų atskirosios nutarties priėmimui ir kreipimuisi į prokuratūrą pagal J. S. išdėstytus motyvus. Pažymėtina, jog tretysis suinteresuotas asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai arba prieš jį daromos nusikalstamos veikos, pats turi teisę inicijuoti baudžiamąją bylą prieš, jo manymu, kaltus asmenis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo V. Ž. skundą.

Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-10 sprendimą Nr. (1.7)SR-1864 „Dėl advokato nepakeitimo“ ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti kitą advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. ,

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.