- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 1-40-673/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- F. P.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimu), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. gegužės 05 d. apie 11.34 val., V. K., veikdamas su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaip bendrininkų grupė, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai F. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie tai, kad, neva, jos sūnėnas J. sužalojo mergaitę ir už jos sužalojimą būtina sumokėti pinigus - 6000 Lt, V. K., būdamas telefonu susitaręs su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad paims nukentėjusiosios perduotus pinigus, tą pačią dieną, apie 12.10 val., atvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir paėmė jos perduotus pinigus - 4000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai F. P. priklausančius 4000 litų.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. gegužės 5 d., apie 11 val., jam paskambino nepažįstamas asmuo, kreipėsi į jį pavadindamas vaiku, nors jis tokios pravardės neturi, ir pasakė, kad reikia nueiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, paimti pinigus ir perduoti kitam asmeniui, pasakė, kad tai bus „lengvi“ pinigai. Jis suprato, kad yra daromas nusikaltimas, bet sutiko, nes neturėjo pinigų pragyvenimui. Nuėjęs prie nurodyto namo, telefonu susisekė su jam skambinusiu asmeniu, kuris nurodė nueiti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš ten gyvenančios močiutės paimti 4000 Lt bei juos perduoti kitam asmeniui. Šio buto duris atidarė tuo metu telefonu kalbėjusi moteris. Jis pasakė, kad atėjo pinigų. Moteris klausinėjo kas nutiko. Pokalbio metu jis stovėjo koridoriuje. Močiutė padavė jam popieriaus lapą, kuriame jau buvo kažkas parašyta. Jis neskaitė, bet ant to lapo parašė, kad pinigus gavo ir pasirašė kaip T. B.. Jis pasirašė išgalvotu parašu, nes taip sakė padaryti jam paskambinęs asmuo. Moteris jam padavė 4000 Lt. Pinigai buvo kupiūromis po 200 Lt. Paėmęs pinigus jis išėjo. Jam skambinęs asmuo sakė, kad jis sau gali pasilikti 400 Lt, o likusius pinigus turi atiduoti kitam asmeniui. Prie automobilių aikštelės, esančios prie PC „Iki“ Tilto g. 2, Kėdainiai, stovėjo apie 35 m amžiaus vyras, kurio atpažinti negalėtų, matė jį pirmą kartą. Tas vyras jį pašaukė pavadindamas vaiku. Tam vyrui jis perdavė pinigus. Savo mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę išmetė, kai buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus. Jis buvo sulaikytas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kai antrą kartą tokiu pačiu būdu ėjo paimti pinigų Vievyje. Dėl šio nusikaltimo taip pat kaltu prisipažino. Savo buvusio telefono numerio neprisimena. Vyro, kuris jam skambino balso atpažinti negalėtų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Gautus 400 Lt išleido savo reikmėms. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl 4000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sutinka visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji F. P. parodė (b.l.9-11,12), kad 2012 m. birželio 6 d. apie 11 val., jai laidiniu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris verkė. Jai pasirodė, jog to vyro balsas panašus į jos sūnėno J. Č. balsą ir ji paklausė „J. čia tu?“. Išgirdusi teigiamą atsakymą paklausė, kas atsitiko. Vyras verkdamas pasakojo, kad parduotuvėje lipdamas laiptais griuvo ir stipriai sužalojo mergaitę, kuriai reikalinga skubi operacija ir pinigai, nes jei jų neduos laukia kalėjimas. Vyras verkė ir maldavo paskolinti pinigų, sakė, kad skolą grąžins. Jis sakė, kad yra ligoninėje, kad pinigai banko kortelėje, kurių negali nusiimti. Paskui vyras riktelėjo: “ateikit pakalbėti“ ir kitas vyras, prisistatęs pareigūnu, patvirtino, kad J. sužalojo mergaitę, kad jis dabar ligoninėje ir skubiai reikia 6000 Lt mergaitės operacijai. Ji pasakė, kad tiek neturi, bet gali nubėgti pasiskolinti. Vyriškis paklausė kiek ji turi ir ji pasakė, kad turi 4000 Lt. Tada vyriškis pasakė, kad tiek užteks ir kad neužilgo atvažiuos jo kolega, kuriam reikės paduoti pinigus, o jie su J. atvažiuos vėliau. Bekalbant telefonu ji išgirdo skambutį į duris, kurias atidariusi pamatė apie 25 m. amžiaus vyrą, kuris pasakė, kad atėjo pinigų. Jam padavė 4000 Lt - 19 kupiūrų po 200 Lt ir 2 kopiūras po 100 Lt. Jaunuolis ant lapelio pasirašė, kad jis gavo pinigus, parašė vardą ir pavardę - T. B. ir su pinigais išėjo. Nesulaukusi pareigūnų ji suprato, kad ją apgavo. Tą pačią dieną nuvykusi pas dukrą E. K. ji papasakojo apie įvykį. Susisiekė su sūnėnu J., kuris pasakė, kad nieko nesužalojo. Jai padaryta 4000 Lt turtinė žala. Pinigus ji taupė akių operacijai, nes blogai mato. Kaltinamąjį atpažino iš fotonuotraukos. Dėl nusikaltimo labai pergyveno, nemiegojo, vartojo raminamuosius vaistus, iš karto nesikreipė į policiją, nes buvo ir gėda, ir bijojo keršto. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti 4000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji F. P. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 – V. K., kuris 2012-05-05 buvo atėjęs pas ją į namus, pasirašė raštelyje ir kuriam ji padavė 4000 Lt (b.l.18-21).
Daiktų pateikimo, apžiūros protokoluose, prie bylos pridėtame raštelyje nurodyta, kad nukentėjusioji F. P. pateikė ranka rašytą raštelį, iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad ji sutiko padėti atlyginti jos sūnėno J. Č. 4 tūkstančių litų žalą. Kaip gavęs pinigus asmuo pasirašė T. B. vardu ir pavarde (b.l.22-25).
Iš laidinio ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės matyti, kad 2012-05-05 laike nuo 11:34:38 iki 12:08:29 val., į telefoną (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš neregistruoto išankstinio apmokėjimo paslaugos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.34,36 ).
Iš tarnybinės ataskaitos matyti, jog nukentėjusiajai F. P. buvo skambinama iš Marijampolės pataisos namų veikimo zonoje esančio neregistruoto išankstinio apmokėjimo sistemos abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus šio abonento IMEI kontrolę nustatyta, kad buvo naudojami keli skirtingi IMEI, tame tarpe ir IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMSI kontrolę nustatyta, kad buvo naudojamos neregistruotų išankstinio apmokėjimo sistemos abonentų SIM kortelės (b.l.56).
2012-08-09 Marijampolės pataisos namų rašte nurodyta, kad 2012-05-09 šios įstaigos nuteistųjų būrio laiptinės duryse rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2680s-2“ IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės. Kuriam iš nuteistųjų priklauso rastas telefonas nenustatyta (b.l.60).
Kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu parodė kaip ir kokiu būdu jis padarė nusikaltimą (b.l.67-70).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusioji turi laidinį telefoną (b.l.4-8).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens atpažinimo, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, tarnybinėmis ataskaitomis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nustatyta, kad 2012 m. gegužės 05 d. apie 11.34 val., V. K., veikdamas su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaip bendrininkų grupė, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai F. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie tai, kad, neva, jos sūnėnas J. sužalojo mergaitę ir už jos sužalojimą būtina sumokėti pinigus - 6000 Lt, V. K., būdamas telefonu susitaręs su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad paims nukentėjusiosios perduotus pinigus, tą pačią dieną, apie 12.10 val., atvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir paėmė jos perduotus pinigus - 4000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai F. P. priklausančius 4000 litų.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog V. K. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes kaltinamasis, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, apgaulės būdu iš nukentėjusiosios neteisėtai įgijo svetimą turtą - pinigus, kurių dalį išleido savo reikmėms, o dalį perdavė nenustatytam asmeniui. Kaltinamasis teismui patvirtino, jog jis suprato, kad apgauna nukentėjusiąją, vykdė telefonu jį mokiusio asmens nurodymų kaip jis turi veikti, nukentėjusiosios paduotame pasirašyti raštelyje pasirašė išgalvotu vardu ir paėmė iš jos pinigus. Nukentėjusioji pinigus kaltinamajam atidavė būdama įsitikinusi, kad jis pinigus paima dėl jos sūnėno kaltu veiksmų nukentėjusiam vaikui gydyti. Tai, kad nukentėjusioji apgaulės įtakoje kaltinamajam perdavė savo pinigus įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai ir raštelis dėl perduodamų pinigų, ir asmens atpažinimo protokolas.
Akivaizdu, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus, kaltinamasis suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdis rodo, kad nusikaltimas buvo daromas iš anksto suderintais veiksmais, kuriuos, pagal paties kaltinamojo parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, koordinavo byloje nenustatyti asmenys (nenustatytas asmuo), galimai kalintys Marijampolės pataisos namuose. Teismas neturi duomenų, to neleidžia tvirtinti ir nustatytų faktinių aplinkybių specifika, kad tyrimo metu nenustatyti kiti nukentėjusiosios atžvilgiu neteisėtus veiksmus naudoję asmenys negali atsakyti dėl jų amžiaus ar gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus (BK 24 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad kaltinamasis veikė bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje, nes nusikaltime dalyvavę asmenys iš anksto buvo susitarę ir pasiskirstę užduotimis, jų tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti svetimą turtą, juos jungė sumanymo ir veikimo bendrumas. Kaltinamojo ir jo bendrininkų panaudota apgaulė padarė esminę įtaką nukentėjusiajai apsispręsti, tai yra suklysti dėl pinigų perdavimo, kas įrodo sukčiavimo sudėties buvimą kaltinamojo veikoje. Kaltinamojo veiksmai buvo būtini, jog būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas – nukentėjusiosios pinigų užvaldymas, jo veika tiesiogiai prisidėjo prie nukentėjusiosios turto užvaldymo ir buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis, nulėmusi svetimo turto užvaldymą. Nusikaltimas baigtas, nes suklaidintai turto savininkei perdavus pinigus kaltinamajam, šis turėjo realią galimybę svetimu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo dalies apgaulės būdu įgytų pinigų perdavimo kitam asmeniui ir kitos dalies pinigų išleido savo reikmėms faktai.
Kadangi be kaltinamojo prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsį. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus baigtas tyčinis savanaudiškas nusikaltimas; į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę: neteistas, nebaustas, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, sveikas.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš garbaus amžiaus žmogų, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukelti dideli išgyvenimai, į padarytos turtinės žalos dydį, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, kuris siekia įsidarbinti, bet šiuo metu neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, pajamų, skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), bausmės dydį nustatant mažesnį nei galimos skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 2 p., 3 p.
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Byloje nukentėjusioji F. P. pareiškė civilinį ieškinį 4000 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l.15-16), kurį teisiamojo posėdžio metu prašė patenkinti. Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutiko visiškai.
Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti grindžiamas ištirtais nukentėjusiosios parodymais, kaltinamojo parodymais, pinigų perdavimo rašteliu, kita bylos medžiaga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji realiai patyrė turtinę žalą, kuri pagrįsta ir rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pateikto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir žalos dydžio neginčijo, su ieškiniu sutiko, laiko, kad ieškinys turtinei žalai atlyginti yra realus, pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo 4000 Lt, nes padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo V. K. kaltais veiksmais (BPK 115 str.).
Nukentėjusioji taip pat prašė jai priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo metu 81 metų amžiaus nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nes būdama ligota, sirgdama įvairiomis ligomis, tarpe jų cukriniu diabetu, blogai matydama, pinigus taupydama akių operacijai, po įvykio labai pergyveno, nemiegojo, gėrė raminamuosius vaistus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio nusikaltimo jos sveikata pablogėjo, kuo teismas neturi pagrindo netikėti.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo kaltę, jo asmenybę: jaunas, sveikas, darbingas, kas kaltinamojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip labai sunkios.
Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis visiškai sutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, teismas nustato, kad F. P. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra - 1000 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteistina iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei F. P. (BPK 115 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas) ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant V. K.: 1) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Išaiškinti, kad V. K. privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš V. K. - 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) turtinės ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai F. P., gim. 1931-01-22.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.