Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-230-586/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-11
Bylos Nr.
1-230-586/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26604-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–230-586/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26604-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 11 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant prokurorui Margaritai Kiudytei-Čarienei,kaltinamajam M. S.,nukentėjusiajai K. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2019 m. liepos 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atliko 2020 m. balandžio 3 d.,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. S. sugadino svetimą turtą:

2022 m. liepos 18 d., apie 00.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nukentėjusiajai K. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,31 promilių neblaivumas, nusilaužęs nuo medinio vaikų žaidimų namelio medinę atramą, tyčia ja daug kartų daužė į gyvenamojo namo pagrindines lauko duris, taip pat jas trankė dešiniu kumščiu, spardė kojomis bei ranka tampė durų rankeną, taip jas sugadindamas ir tokiu būdu sugadino svetimą, K. R. priklausantį nedidelės, t. y. 300 Eur, vertės turtą.

Be to, jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

2022 m. liepos 18 d., apie 00.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nukentėjusiajai K. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,31 promilių neblaivumas tyčia, abejomis rankomis laikydamas pagalį, sudavė juo stovinčiai prie atidarytų lauko durų K. R. į kairės rankos plaštaką, padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame delne nykščio pakylos srityje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis M. S. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies, neigia vartojęs fizinį smurtą. Parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. vartojo alkoholį ir ne viską prisimena, tačiau, kiek pamena, tai K. R. išėjo į kiemą ir pareikalavo, kad jis su svečiais netriukšmautų ir pritildytų muziką. Muziką pritildė, tačiau vėliau nuėjo iki kaimynės namo durų ir pradėjo jas trankyti su pagaliu, kurį kiek vėliau numetė. Nuo kaimynės durų patraukė ir iš kiemo išvedė jo sesers vyras. Tik tuomet, kai jį patraukė, K. R. išėjo į lauką; jis atgal pas ją nebegrįžo. Taip elgėsi dėl išgerto alkoholio kiekio ir siekio išsiaiškinti, kodėl kaimynė visada prie jo „kabinėjasi“. Nesutinka, jog trenkė R., mano, kad ji susižeisti galėjo tada, kai trenkė jo sesei. Žalą už sugadintas duris atlygino.

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad jau 8 metus taikstosi su kaimynu tokiu gyvenimo būdu, t. y. kaimynai visada girtauja, nedirba, vyksta muštynės ir konfliktai. Įvykio vakarą, apie 23.00 val., pas kaimynus lauke garsiai grojo muzika, jie girtavo. Ji išėjusi į kiemą paprašė kaimynų, kad jie „prisuktų“ muziką, įspėjo, jog iškvies policijos pareigūnus. Jai grįžus namo išgirdo, kad kažkas bilda. Priėjusi prie laukinių durų pamatė, kad jas su pagaliu daužo kaimynas, taip pat jas draskė nutvėręs už rankenos. Tai pamatęs jos vyras nuėjo ieškoti durų raktų, o ji pati pasiėmė telefoną. Jai atrakinus duris, šalia kaltinamojo stovėjo M. G., tačiau ji nieko nedarė; kaltinamasis stovėjo per kelis metrus, rankoje turėjo pagalį, kuris buvo su vinimis. M. S. ją išvadino visokiais žodžiais ir užsimojo su pagaliu trenkti, o ji tuo metu pakėlė ranką, kad apsisaugotų nuo smūgio ir kita ranka, jam betrenkiant, sugriebė pagalį ir jį iš jo atėmė. Kai atėmė iš M. S. pagalį, jis iškart atsitraukė, ištiesė kumščius ir sakė ateik, užmušiu. Kaltinamajam artėjant prie jos, jos tėvas susmūgiavo jam ir šis nukrito. Tada M. G. pradėjo šaukti, jog muša jos brolį. Atėjo kaltinamojo tėvas, ji jam pasakė, kad pasiimtu sūnų ir dukrą, ir jį stumtelėjo, pastarasis nuvirto ant užpakalio. Pamačiusi, kad vis daugiau į kiemą ateina žmonių iš kaimynų teritorijos, ji nusprendė iškviesti policiją. Dėl tokių M. S. veiksmų jai buvo sutrenkta ranka, ją skaudėjo, ji buvo sutinusi, buvo susidaręs krešulys. Dėl sugadintų durų M. S. nuostolius atlygino.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. pas kaimynus lauke buvo girtaujama, jo žmona buvo iškvietusi policiją. Išvažiavus policijai, atėjo kaltinamasis ir pradėjo daužyti duris rankomis ir kojomis. Jis išėjo ieškoti raktų, o kai parėjo, žmona jau buvo atsirakinusi duris. Matė kaip M. S. trenkė žmonai į ranką su pagaliu. Žmona atėmė pagalį, tada kaltinamasis nusimovė megztinį ir rodė savo agresiją, bandė pulti, bet kartu su žmona buvo jos tėvas ir trenkė M. S.. Tada atėjo kaltinamojo tėvas ir jam liepė išsivesti M. S. su M. G.. Žmona dar spėjo M. S. tėvą pastumti, pastarasis nugriuvo. Jiems išėjus, po kiek laiko M. S. atėjo antrą kartą ir vėl grasino, tada jį išsivedė brolis. Žalą už duris atlygino.

Liudytoja M. G. parodė, kad prisimena, jog jos brolis M. S. nuėjo pas kaimynus ir sukonfliktavo. Tuo metu tiek ji, tiek brolis buvo neblaivūs. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. G. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. liepos 18 d. Tą dieną kartu su vyru M. G. ir jo broliu G. G. atvažiavo pas tėvus į namus Katkų kaime. Tiksliai, kiek galėjo būti valandų, nepamena, bet jau buvo sutemę, jie visi sėdėjo lauke, vartojo alkoholį ir klausėsi garsiau muzikos. Dėl per garsiai leidžiamos muzikos per tvorą į juos kreipėsi kaimynė K. R., prašė pritildyti muziką ir stovėdama prie tvoros filmavo viską telefonu. Žodinis apsižodžiavimas kilo dėl to, kad jie buvo neblaivūs. Jei gerai atsimena, prie tvoros arčiau pasikalbėti su K. R. buvo nuėjęs brolis M. S.. Bet tuo metu jokių fizinių veiksmų nebuvo, buvo tik bendraujama pakeltu tonu, rėkiama. Kiek pamena, K. R. šaukė, kad viską filmuoja, dėl ko ji savo tokiu elgesiu dar labiau provokavo brolį. Taip pat, kadangi buvo visi išgėrę, dėl jos filmavimo mama, tėtis kažką šaukė, ką šaukė, tiksliai nepamena. Taip pat ir ji galėjo kažką išsakyti K. R., nes konfliktai tęsiasi iš seniau. Kiek atsimena, jos vyras M. G. priėjo prie tvoros ir atitraukė brolį. Tuo konfliktas ir baigėsi. Kad po šio konflikto buvo atvykusi policija, nepamena. Nurimus tam konfliktui jie lauke sėdėjo toliau, bet jau nebeleido muzikos, buvo tylu. Staiga M. S. atsistojo ir nuėjo už namo, pro tą pusę, kur nėra tvoros. Pagalvojo, kad eina atlikti gamtinius reikalus, tačiau netrukus išgirdo K. R. šaukimą, jog brolis dingtų iš jos kiemo. Ji, išgirdusi šaukimą, nubėgo pas kaimynę. Nepamena, ar atbėgusi pamatė brolį prie durų ir jį nuo jų atitraukė. Pamena, tik negali pasakyti kokiu momentu, kad lauke jau stovėjo brolis, K. R. už kokių 2-3 metrų nuo jo, o jos vyras su kitu pagyvenusiu vyru stovėjo arčiau verandos. Matė, kaip K. R. ranka pastūmė brolį, nuo ko šis apvirto. Brolis atsistojo ir puolė prie K. R., tada prie brolio pripuolė tas pagyvenęs vyras ir ranka sudavė vieną kartą broliui, nuo ko jis nuvirto vėl ant žemės, po ko vėl stojosi, vyriškis neleido jam to daryti. Kadangi brolis buvo įsiaudrinęs, įsikišo G. G. ir jį laikė prispaustą prie žemės, kad apsiramintų. Tada iš karto prie jos priėjo jos vyras ir ją atitraukė nuo K. R. (1 t., b. l. 170-174).

Liudytojas M. G. parodė, kad nelabai ką prisimena, nes buvo stipriai išgėręs, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kiek prisimena jie sukonfliktavo su kaimynais. Kaip M. S. nuėjo pas kaimynus nematė, tačiau išgirdę kaimynų kieme klyksmus ten nuėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet buvo panašiai 2022 m. liepos vidurys, kaip jis kartu su savo žmona M. G. ir broliu G. G. svečiavosi pas žmonos tėvus. Pas juos atvažiavo vakarop, visi, t.y. jis, brolis G. G., jo žmona M. G., M. S., V. S. ir E. S., vartojo alkoholį. Jau buvo sutemę, kai sėdėdami lauke garsiai leido muziką, dėl ko kilo žodinis konfliktas su kaimyne K. R.. Kiek atsimena, ji rankoje laikė telefoną ir galėjo filmuoti arba įrašinėti. Visi sėdėjo lauke prie stalo, o M. S. buvo nuėjęs arčiau prie kaimynės kalbėtis, po ko vėl grįžo prie stalo. Konfliktas daugiau buvo bendras, kliuvo jiems visiems, kaimynė visus išvadino pijokais, sakė necenzūrinius žodžius, dėl ko įsikišo ir uošvis. Kiek atsimena prie tvoros stovėjo ir provokuojančiai elgėsi kaimynė, filmavo, buvo išsakomi priekaištai šaukiant, jos pakeltą toną, gali įvardinti vos ne kaip cypimą, klykimą. Grasinimų susidoroti ar kaip kitaip pakenkti negirdėjo nei iš kaimynės, nei iš S. To žodinio konflikto metu jau visi buvo išgėrę ganėtinai daug, jis ir kiti buvo smarkiai neblaivūs. Konfliktui nurimus, nepamena tiksliai kiek praėjo laiko ir greičiausiai jie sėdėjo lauke prie stalo, kai išgirdo kaimynės rėkimą, šūkavimą. Nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjus pas kaimynę į kiemą pamatė M. S., kaimynę ir greičiausiai jos vyrą. Vyko žodinis konfliktas ir tik abipusis pasistumdymas rankomis tarp M. S. ir kaimynės, po to jam bandant juos išskirti, pastūmė ir jį. Ta kaimynė moteris savo elgesiu daugiau provokavo, o jos vyras stovėjo šalia, nesikišo. Kiek pamena buvo ir vyresnio amžiaus vyras, ar jis kažką darė, nepamena. Jokių suduotų smūgių kam nors nematė, o ir sugrįžus namo niekas nieko nepasakojo, kad kam nors būtų kas nors sudavęs ar spardęs (1 t., b. l. 154-157).

Liudytojas A. D. parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Įvykio dieną buvo pas ją atvažiavęs į svečius, atvarė dukrai automobilį. Kaimynų visiškai nepažysta. Kaimynai naktį „baliavojo“ ir apie 00.30 val. pradėjo daužyti su lazda duris, langus. Jis jau miegojo, atsikėlęs sakė, jog dukra su vyru atidarytų duris, kitaip tas kaimynas viską išdaužys. Dukra atidarė duris ir išėjo pirma, tada jai su tuo pagaliu ir trenkė per rankas. Dukra sakė, tėti, gink mane, todėl jis ir trinktelėjo vieną kartą per smakrą.

Liudytoja G. G. parodė, kad yra policijos pareigūnė, kuri buvo įvykio vietoje. Prisimena, jog buvo du iškvietimai. Pirmas iškvietimas buvo dėl triukšmo, nukentėjusioji parašė pareiškimą ir ji su kolega išvažiavo. Tada gavo antrą iškvietimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nuvažiavę į įvykio vietą išsikvietė pagalbą. Daugiau reikšmingų detalių neprisimena; ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. parodė, kad 2022 m. liepos 17 d., dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS tyrėja L. B., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos ir kaimynų vyksta konfliktas dėl kaimynų garsiai leidžiamos muzikos. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėja K. R., kuri teigė, jog su kaimynais vyksta nuolatiniai konfliktai dėl jų garsiai leidžiamos muzikos. K. R. teigė, jog po 23 val. nuėjo prie kaimynų V. S., M. G., M. S. bei E. S. su prašymu patildyti garsiai grojančią muziką, tačiau šie atsisakė tai padaryti, nurodydami, kad muziką leidžia savo namo pusėje. K. R. taip pat teigė, kad kaimynai ją įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais. Iš K. R. priimtas pareiškimas su prašymu nubausti minėtus asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Bendraujant su K. R., ši elgėsi emocionaliai, sakė, kad ne pirmą kartą konfliktuoja dėl per garsiai leidžiamos kaimynų muzikos, kadangi negali ramiai miegoti vaikas. Su K. R. bendravo prie jos aptvertos kiemo teritorijos esančios tvoros, kuri tuo metu nebuvo išdraskyta. K. R. teigė, jog konflikto metu buvo įsijungusi telefono vaizdo kamerą, vaizdo/garso įrašą įrašiusi į savo telefoną. Jiems atvykus muzika jau buvo išjungta, triukšmo nesigirdėjo. Ji buvo nuėjusi pas M. S. į kiemą, kur prie stalo lauke sėdėjo V. S. ir M. G.. V. S. sakė, kad kaimynė užpuolė, pasibarė ir viskas. Moteris nurodė, kad čia pastoviai jie konfliktuoja nuo kaimynės atsikraustymo. Taip pat M. G. nurodė, kad kai atėjusi kaimynė perspėjo dėl garsiai sklindančios muzikos, jie persikėlė į kambarį. Minėti asmenys elgėsi ramiai. Pabendravus su jais, iš pranešėjos paėmus pareiškimą, išvyko. Po to tą patį vakarą, jau po vidurnakčio, apie 00:25 val. buvo gautas dar vienas iškvietimas, kad kaimynas M. S., atėjęs į nuosavą kiemą, nusilaužė medinio namelio pagalį, su juo daužė duris, po ko tuo pačiu pagaliu sudavė K. R. per ranką. Nuvykus pakartotinai į iškvietimą tuo pačiu adresu, jas pasitiko K. R.. Ši paaiškino, kad po pirmo policijos išvažiavimo, jai parėjus į namus, po kiek laiko pas ją į kiemą atėjo kaimynas M. S.. Konflikto metu M. S. rankoje laikomu pagaliu 1 kartą sudavė K. R. į kairę rankos plaštaką, dėl ko ši juto fizinį skausmą. K. R. parodė telefone filmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kaip M. S. buvo priėjęs prie jos namo durų. K. R. buvo labai susijaudinusi, garsiai ir emocionaliai pasakojo, kas nutiko. Kelis kartus buvo jos prašoma nusiraminti, nešaukti ir ramiai papasakoti aplinkybes. Ši toliau pasakojo, kad pas ją į kiemą buvo atėjęs M. S., M. G. ir V. S., kuris atėjęs mušėsi, tačiau su kuo ir kaip mušėsi, nenurodė. O M. S., nusilaužęs nuo medinio vaikų žaidimo namelio porankį, juo daužė K. R. laukines duris. Taip pat buvo ir dar vienas vyresnio amžiaus vyriškis, galimai K. R. tėvas, kuris nurodė, kad išgirdo didelį triukšmą, kai atėjęs kaimynas brovėsi į namus. Jis nenurodė, kas įvyko tarp jo ir kaimynų, tačiau pritarė viskam, ką pasakojo K. R.. Priėjus prie tvoros, buvo matoma tinklinės tvoros vieno segmento apgadinimas, tai yra tvoros dalis buvo sulankstyta ir dalinai nuplėšta. K. R. nurodė, kad su tuo mediniu porankiu kaimynas M. S. daužė namo laukines duris, po ko vieną kartą sudavė šiai į rankos plaštaką. Paklausus, kur tas medinis pagalys yra, jas nuvedė prie vaikų žaidimo namelio, paėmė į namelį atremtą porankį ir parodė, kad būtent su šituo M. S. daužė namo laukines duris ir jai sudavė į ranką. Priėjus prie namo, apžiūrint laukines K. R. duris, buvo matomi durų apgadinimai, tai yra matomi paviršiniai subraižymai, įdaužimai. K. R. nurodė, kad konflikto metu ar jos vyras, ar tai tėvas, tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena, turėjo įsikišti į konfliktą, nes ji pati būtų neapsigynusi, tačiau kokius veiksmus atliko, nenurodė. Kadangi buvo daug asmenų, kurie buvo neblaivūs bei prieš atvykstant pasiskambinus pranešėjai pasitikslinti apie iškvietimą ir skubią pagalbą, ši į ragelį šaukė, jog reikia skubiai pagalbos, nes veržiasi kaimynas į namus, bijo, jog ją užmuš, iš karto buvo iškviestas papildomas ekipažas. Ji pati įvykio vietoje bendravo su pranešėjos puse ir su M. G., o su likusiais kaimynais dirbo kolegos iš kito ekipažo. Ką kiti asmenys kolegoms nurodė apie įvykį, nežino. Kolegoms bendraujant su M. S., iš šono matė ir girdėjo, kad šis elgėsi agresyviai, keikėsi. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Po kurio laiko M. S. nurimo. Bendraujant su M. S. seserimi M. G., ši patvirtino, kad jos brolis M. S. nusilaužęs pagalį nuo vaikų žaidimo namelio, nulėkė pas kaimynę. Ėjo aplink langus. Ši jį variusi namo, bet jis jos neklausė. Taip pat nurodė, kad brolis M. S. pats prisidirbo. M. S. stovėjo netoliese ir neneigė, ką nurodė M. G.. M. G. nurodė, kad K. R. jai sudavė smūgį į nosį, tačiau pretenzijų jai dėl to neturėjo. Kokiu momentu buvo suduotas smūgis, nepatikslino. V. S. buvo nustatytas neblaivumas virš 3 promilių, matėsi, kad jis dėl neblaivumo sunkiai vaikšto, nerišliai kalbėjo ir sunkiai atsakinėjo į klausimus (1 t., b. l. 130-134).

Iš 2022 m. liepos 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad K. R. pranešė, jog 2022 m. liepos 18 d., adresu: Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), į nuosavą kiemą atėjo kaimynas M. S., kuris nuo vaikų medinio namelio medyje išlaužė medinę atramą ir su ja trankė buto duris, o vėliau su medine atrama konflikto metu grasindamas užmušti, užsimojęs su medine atrama (pagaliu) trenkė jai į kairės rankos plaštaką ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-11).

Iš 2022 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jai dirbant kartu su RS tyrėja G. G. ekipaže „2005“ apie 1 val. iš Klaipėdos OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas asmuo. Prieš 30 min. tuo pačiu adresu vyko pagal iškvietimą dėl triukšmo, kurio metu buvo gautas pareiškimas, nes triukšmo fakto atvykę neužfiksavo. Abi konflikto pusės elgėsi agresyviai, todėl gavus antrą iškvietimą tuo pačiu adresu buvo nuspręsta išsikviesti pagalbą, kartu į minėtą įvykį vyko „3004“ ekipažas. Nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto durų, kieme įvyko konfliktas tarp kaimynų K. R. ir M. S., kuris nulaužęs nuo namelio medyje medinę atramą, grasindamas užmušti vieną kartą trenkė K. R. į kairę rankos plaštaką. Įvykio vietoje iš karto buvo sulaikytas M. S., jam alkotesterio matuokliu Alcotest Drager 6810 Nr. ARFM-0386 patikros sertifikato Nr. 1713810 00.59 val. nustatytas 3,31 promilių neblaivumas. Asmuo įvykio vietoje keikėsi, buvo agresyvus (1 t., b. l. 67-68).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 122000421981) nustatyta, kad 2022 m. liepos 18 d., 00.25 val. pranešėjai paskambinus bendruoju pagalbos telefonu girdima, jog pranešėja kažkam liepė išeiti iš jos buto, fone girdimas konfliktas, vyro balsas, tačiau daugiau informacijos nesuteikta, pokalbis baigėsi. Patikrinus informaciją įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gavus K. R. pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 28-31).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 122000421995) nustatyta, kad 2022 m. liepos 18 d., 00.36 val. paskambinęs M. S. pranešė, kad prieš 20 minučių jį kieme sumušė kaimynas, GMP atsisakė (1 t., b. l. 32-33).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad policija pagal K. R. pranešimus dėl kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., garsiai leidžiamos muzikos, keliamo triukšmo kviesta 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. kovo 28 d., 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 14 d., 2022 m. spalio 31 d. Taip pat tuo pačiu adresu 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. kovo 31 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2020 m. kovo 4 d. buvo gauti pranešimai dėl smurtą artimoje aplinkoje, pranešė šeimos nariai (1 t., b. l. 34-37).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2022 m. liepos 18 d. 00.59 val. M. S. nustatytas 3,31 promilių neblaivumas, 01.04 val. V. S. nustatytas 3,57 promilių neblaivumas, 01.09 val. M. G. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40-41).

Iš 2022 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra teritorija, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurioje stovi dviejų aukštų mūrinis namas. Namas dviejų butų, įėjimai į juos iš namo galų. Prie namo esantis sklypas padalintas į pirmo ir antro buto teritorijas, kurios atskirtos vieline žalios spalvos tvora. Pastarosios vienas segmentas sugadintas, t. y. vielinė tvora nuplėšta. (duomenys neskelbtini) buto kieme matoma vaikų žaidimo namelis, t. y. čiuožykla, namelis, kopėčios. Į pastarąsias atremtas žalios spalvos pagalys, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Į antrą butą patenkama per rudos spalvos duris, kuriose įdėtas stačiakampio formos stiklinis elementas. Durys iš lauko pusės apgadintos, t. y. matomi subraižymai bei įdaužimai (1 t., b. l. 42-44, 45-52).

Iš 2023 m. sausio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vietoje, adresu: Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), papildomai apžiūrėtos rudos spalvos lauko durys, esančios su ruda rankena ir įmontuotu stiklu. Durų kairėje pusėje stebimi apgadinimai: baltos dėmelės, kurios galimai atsirado nuo kampuoto daikto poveikio (pažeista apsauginė durų plėvelė), taip pat tokie patys apgadinimai matomi kairėje pusėje ant durų staktos. Visi apgadinimai yra tarp pirmo ir antro vyrio nuo apačios. Paėmus už durų rankenos jaučiamas didelis laisvumas. Atidarius duris ir pridėjus mastelinę liniuotę prie durų viršaus, matosi akivaizdus rėmo išsilenkimas. Uždarius duris kasdieninio naudojimo režimu, t. y. nepakeliant rankenos ant užrakinimo funkcijos, ties durų viršumi ir durų stakta durų guma neprisitraukia prie durų staktos, taip pat ties durų apačia akivaizdžiai matosi tarpas tarp durų ir staktos. Apžiūrėjus duris, uždarytas iš vidaus, taip matosi, jog durys sandariai neužsidaro, yra tarpas tarp durų ir staktos. Ant durų staktų rėmo iš vidaus pusės kaip apsauga nuo šalčio yra užklijuota apsauginė sandarinimo guma (2 t., b. l. 4-7, 8-14).

Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip įvykio vietoje, lauke prie tvoros, stovi K. R., V. R. ir A. D., kurie bendrauja su pareigūnais. K. R. telefone parodo vaizdo įrašą, kaip M. S. atitraukia M. G.. K. R. nurodo, kad M. S. turėjo nulaužtą kuolą, vedasi pareigūnus jį parodyti. K. R. susijaudinusi pasakoja, jog į jos kiemą buvo atėjęs M. S., M. G., V. S., mušėsi. Be to, M. S. išlaužė iš vaiko namelio pagalį ir atėjęs su juo pradėjo daužyti jų namo duris, juos išvadino necenzūriniais žodžiais, reikalavo išeiti. Ji buvo užsirakinusi, liepė eiti iš jos kiemo. Kad neišdaužtų durų stiklo, prašė vyro atrakinti duris ir jį išvyti lauk iš kiemo. Atidarius duris, M. S. su pagaliu jai trenkė į ranką, ji griebė už pagalio, norėdama jį atimti. Tik policija išvažiavo, M. S. išplėšė jų tvorą ir atėjo. Pareigūnei priėjus prie tarnybinio automobilio, kur stovi M. G., ši nurodė, kad tik policijai išvažiavus ji su tėčiu rūkė lauke, kai M. S. pasielgė labai kvailai – išėjo iš trobos ir nulėkė į K. R. pusę, nusilaužė pagalį, ėjo aplink jos langus. Išgirdę triukšmą ji atbėgo kartu su tėvu, ji stūmė M. S. šalin, kad brolis nedarytų nesąmonių, o K. R. per duris klykė, po to išbėgusi „pablūdo“, pradėjo mušti tėvą, spyrė jam gulinčiam ant žemės, dėjo broliui į nosį, jam spyrė, ji irgi gavo nuo K. R. per veidą. Tada subėgo M. G. vyro broliai ir visus ramino. Girdima kaip M. S. sako, kad du kartus gavo į žandikaulį, kad buvo sumuštas, patvirtina ir V. S.. Į pareigūnės klausimą, kodėl ėjo į svetimą teritoriją M. S. nurodė, kad K. R. pradėjo „klykauti“ (1 t., b. l. 53-56).

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad apžiūrėta iš įvykio vietos jos apžiūros metu paimta žalios spalvos dažais nudažyta medinė lazda. Medinės lazdos ilgis 1,72 m, vienas jos galas 5,5 cm skersmens, kitas – 4 cm skersmens. Abejuose galuose matosi įkaltos vinys, vienas lazdos galas išteptas žemėmis. Ties lazdos viduriu matosi dažų ir medžio įdrėskimas (1 t., b. l. 57-60, 61-64).

Iš 2022 m. lapkričio 11 d. UAB „Ilgava“ PVM sąskaitos–faktūros, serija: PAV 01387 ir fiskalinio kvito 00013779 nustatyta, kad K. R. už PVC gaminį (duris) sumokėjo 300 Eur (2 t., b. l. 21).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad GMP K. R. kviesta 2022 m. liepos 18 d., 01.05 val.; kvietimo priežastis – sužalotos rankos. Aplinkybės – kaimynas trenkė pagaliu per plaštaką, skauda kairės plaštakos I-ą delnakaulį. Diagnozuotas kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (1 t., b. l. 69-70).

Iš 2022 m. liepos 18 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint K. R. jos kairės rankos plaštakoje nustatytas nedidelis patinimas – paraudimas (1 t., b. l. 73-74).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 830/2022 (03) nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. apžiūrėjus K. R. nustatyta, kad jai padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame delne nykščio pakylos srityje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus kairio delno nykščio pakylos sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir yra nežymaus sveiktos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimas galėjo gautis savigynos metu, ranka dengiantis nuo smūgio, yra šviežias, apie vienos paros senumo, kas neprieštarauja užduotyje nurodytai įvykio datai (1 t., b. l. 83).

Iš 2022 m. liepos 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji K. R. savanoriškai pateikė USB laikmeną su 4 vaizdo ir garso įrašais ir 17 nuotraukų (1 t., b. l. 94-113). Vaizdo įraše girdimas moters balsas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai K. R., kuri paprašo kaimynų patildyti muziką, nurodo, jog atėjo gražiai pasikalbėti, nesibarti. Girdimi V. S., M. G. ir E. S. vartojami keiksmažodžiai, vyksta konfliktas žodžiu. Girdisi, kaip kitas vyriškis ramina triukšmautojus. Girdima, kaip K. R. prašo pasitraukti nuo jos privačios valdos ir nuo tvoros. Tuo metu M. S. su K. R. konfliktuoja žodžiais. Kitame vaizdo įraše matoma, kaip galimai per durų langą matomas vyriškis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. S.. Girdisi, kaip K. R. šaukia, jog šis išeitų iš jos kiemo. Matoma kaip lauke stovintį vyriškį sugriebia kita moteris, t. y. M. G. ir nusiveda M. S. (1 t., b. l. 114-118).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo M. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai įrodyta. Nors kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, t. y. pripažino, jog sugadino nukentėjusiajai K. R. priklausančias namo laukines duris, dėl ko padarytą žalą atlygino, tačiau nepripažino, jog medine atrama trenkė nukentėjusiajai ir taip ją nežymiai sužalojo. Teismas kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nukentėjusiosios K. R. ir liudytojų V. R., A. D. bei G. G. parodymus, K. R. pateiktus vaizdo ir garso įrašus bei nuotraukas, nukentėjusiosios kreipimąsi bendruoju pagalbos telefonu iškart po šio įvykio, jos duotus paaiškinimus į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams ir jau joje užfiksuotus sužalojimus ant jos rankos, teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyti ir nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, atitinkantys jos nurodytas konflikto aplinkybes ir visą kitą įrodomąją šios bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo abejoti nuo pat pradžių vieningus parodymus davusios nukentėjusiosios parodymais, juolab – patvirtintais kita čia trumpai išvardinta bylos medžiaga, ir tikėti prieštaringais, duodamais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo parodymais. Teismas liudytojų M. G. ir M. G. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu vertina kritiškai, kadangi pastarieji įvykio vietoje buvo stipriai neblaivūs, išimtinai vadovautis jų parodymais yra netikslinga, nes dėl neblaivumo jie galėjo ne viską teisingai suvokti ir prisiminti, o juolab, jog jie yra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, kadangi M. G. yra M. S. sesuo. Anksčiau aptarti duomenys paneigia M. S. versiją, kad jis netrenkė K. R. medine atrama, o ant jos rankos susidarę sužalojimai galėjo atsirasti jai trenkiant M. G., ir patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti nukentėjusios atžvilgiu, siekiant sužaloti nukentėjusiąją.

Bylos medžiaga konstatuotina, jog nusikaltimą M. S. padarė tiesiogine tyčia: kaltinamasis suprato savo daromus veiksmus ir suprato savo veiksmų pasekmes, ko pasekoje jis tuo metu norėjo taip elgtis. Kaltinamojo M. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad jis tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 3 MGL, bet mažesnė nei 10 MGL.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. S. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

M. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei ir tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis nusikalstamų veikų metu buvo teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjęs, yra darbingo amžiaus, dirbantis, civilinį ieškinį atlygino. Teismas, įvertinęs tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų). Kadangi tuo pat metu padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamos realiąją sutaptimi, jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir rūšims, todėl už jas skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Nukentėjusioji K. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur žalos atlyginimo už sugadintas laukines duris. Tačiau teismo posėdžio metu K. R. patvirtino, jog M. S. atlygino jai padarytą turtinę žalą, todėl atsižvelgiant į tai, procesas dėl K. R. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 18 d., 01.05 val. iki 2022 m. liepos 18 d., 12.52 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl K. R. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 3 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius