Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajam V. K., gynėjui advokato padėjėjui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. Č., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1992-11-10 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas : 1) 2012-12-07 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., - 1 m. laisvės apribojimo, 2) 2013-03-08 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 281 str. 1 d., - 3 mėn. viešų darbų, - 2013-05-15 nutartimi bausmės subendrintos, nustatyta bausmė, - 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo, 2014-02-24 nutartimi subendrintoji bausmė pakeista į 90 parų areštą (bausmę atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Č. 2013-05-14 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) V. K. namų kieme, kilus sugėrovų ginčui dėl alkoholio, tyčia sudavė metaliniu strypu V. K. per kairiąją koją bei namo koridoriuje kelis kartus spyrė per kojas ir šonus, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis A. Č. šias aplinkybes ir savo kaltę byloje teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareikšdamas, kad nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiojo nemušė. Apie įvykį paaiškino, jog jam su draugais liudytojais D. O. ir A. G. geriant alų, pro šalį eidamas su alumi neblaivus nukentėjusysis juos pakvietė užeiti pas jį dar išgerti, jie sutikę ir nuėję, nukentėjusio namuose buvusi jo sugyventinė liudytoja I. V.. Jie virtuvėje penkiese išgėrė 2 l V. K. alaus, po to šis dar išvyko į parduotuvę D. O. paprašytas parvežti dar 6 butelius alaus ir butelį vyno už anksčiau jo nukentėjusiam perleistą telefoną. Jam su D. O. ir A. G. sėdint lauke ant laiptų, grįžo V. K., tačiau parvežė tik 1 butelį alaus, D. O. dėl to supyko, prisėdusiam ant laiptų nukentėjusiam sudavė 2 kartus kumštimi į veidą, po antro smūgio šis toliau sėdėdamas nuvirto ant šono. Tuomet jis, A. Č. kartu su A. G. išėję, šis išvažiavęs dviračiu, o jis, A. Č., palaukęs prie gatvės D. O., šis grįžo sukruvinta ranka, dėl muštynių nieko nesakė, su liudytoju A. Č. irgi nekalbėję. Ikiteisminiame tyrime davęs kitokius parodymus paprašytas D. O..

2. Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad prieš įvykį jis su kaltinamuoju, liudytojais D. O., A. G. ir sugyventine I. V. savo namų virtuvėje išgėrė 2 l jo alaus. Jis dar pasiūlė išgerti, D. O. ir A. Č. liepė parvežti dar 6 butelius (pakuotę) alaus už anksčiau jam perleistą telefoną. Jis kaltinamojo dviračiu parvežė tik 1 butelį alaus, nes nusprendė, jog už seną daiktą užteks ir to. Jam grįžus ir kieme ant laiptų susėdus toliau išgerti, D. O. ir ypač A. Č. supykę dėl parvežto mažo kiekio alaus, D. O. pirmas sudavė jam ranka į paakį, kiek pamena tik kartą, nuo smūgio kojų nesusimušė, nes nebuvo ir kaip, - šios toliau liko padėtos ant laiptelio. Po šito A. G. ir D. O. kažkur pasišalino, o kaltinamasis ištraukė iš žemės lauko duris nuo trenkimosi į sieną (visiško atsidarymo) prilaikiusį metalinį strypą ir juo stipriai trenkė jam iš priekio per kairią koją žemiau kelio. Negalėdamas atsistoti, jis bandė šliaužti laiptais į kambarį. V. K. teisme taip pat patvirtino, jog jam taip šliaužiant į namo koridorių iš paskos ėjęs kaltinamasis jam dar įspyrė per kojas ir į šonus. Po to jis pats išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą, dėl kojos lūžio buvo gydytas ligoninėje.

3. Liudytojas D. O. patvirtino, jog kartu su kaltinamojo ir nukentėjusiojo išvardintais asmenimis tikrai gėrė alų nukentėjusio namuose, nukentėjęs buvo išvykęs jo dar parvežti, jis pats, D. O., papildomo alaus už anksčiau nukentėjusiam perleistą telefoną nereikalavo. Nukentėjęs parvežė 1 butelį alaus, kurį su juo ir kaltinamuoju trise gėrė lauke ant laiptelių, A. G. jau buvo išvykęs, nukentėjusio sugyventinė buvo namo viduje. Kaltinamasis A. Č. supyko ant V. K., kad šis parvežė tiek mažai alaus, į ginčą įsitraukė ir jis, D. O., bei sudavė V. K. kumščiu į veidą, šis sėdėdamas ant laiptų nuvirto ant šono, tačiau užpakalis ir kojos liko ant laiptelių, susižaloti niekaip negalėjo. Po šito jis trumpam nuėjo už ūkinio pastato į tualetą, dar kalbėjo telefonu. Grįžęs po kelių minučių kieme nieko neberado, todėl užėjo vidun. Koridoriuje rado bandantį grindimis šliaužti V. K., kuris sakė, kad jam sulaužė koją, o greta buvęs A. Č. jam dar kelis kartus spyrė. Jis atitraukė A. Č., o nukentėjusį nuvedė iki lovos, po ko abu su A. Č. išėjo. Išgertuvių metu jis matęs kieme į žemę įsmeigtą duris prilaikiusį metalinį strypą, išeidamas jo nepastebėjęs, tačiau daugiau nebuvo kam sulaužyti nukentėjusiam koją, kadangi prie jo buvo likęs tik vienas kaltinamasis ir jiedu toliau pykosi.

4. Liudytoja I. V. patvirtino, kad dalyvavo alaus išgertuvėse sugyventinio V. K. namuose, pasibaigus alui, sugyventinis išvažiavo dar parvežti, D. O. ir A. Č. jo lauke, A. G. išvyko. Grįžęs sugyventinis vidun neužėjo, kaltinamasis ir D. O. nuėjo pas jį į lauką, ji pati liko virtuvėje, lauke nieko blogo negirdėjo, vyrų nestebėjo. Vienu momentu per tarpdurį pamatė, kad sugyventinis nepajėgia atsistoti, bando šliaužti, į jos klausimą atsakė, kad jam sulaužė koją. Liudytoja teisme taip pat patvirtino, kad dar namuose laukiant greitosios sugyventinis jai pasakė, kad koją jam sulaužė iš žemės kieme ištrauktu lauko duris prilaikiusiu metaliniu strypu būtent kaltinamasis A. Č., ji ir pati po įvykio šį strypą rado numestą kieme greta laiptų.

5. Liudytojas A. G. patvirtino, jog įvykio dieną dalyvavo alaus išgertuvėse nukentėjusio namuose, kuriose dalyvavo visi aukščiau vardinti asmenys tik dėl girtumo neprisimenantis nukentėjusio sugyventinės. Išgertuvėms dar nesibaigus jis išvyko į namus, konflikto nematęs.

6. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad įvykio pavakary buvo neblaivus pavėsinėje netoli parduotuvės, kad prie jo atėjo taip pat neblaivūs kaltinamasis A. Č. ir D. O.. Jis teismui taip pat patvirtino, jog D. O. jam pasakė, kad „įplakėm Karpiui“ (nukentėjusiajam), iš ko jis supratęs, kad pastarąjį sumušė jie abu, t.y. ir A. Č., - pastarasis ir nesigynė tai daręs.

7. 2013-05-14 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusio sodyba yra gyvenvietėje, aptverta, iš gatvės pusės yra vartai, kieme, - žole apaugęs gruntas, gatvės pusėje medinis namas, įėjimas iš kiemo pusės per duris, prieš jas yra dviejų pakopų betoniniai laiptai, pačios durys uždarytos, be pažeidimų (b. l. 19-21, 1 tome).

8. 2013-11-08 daikto paėmimo protokolu ir 2014-02-12 jo apžiūra nustatyta, kad iš I. V. paimtas metalinis strypas yra 1 m. ilgio, iki 33 cm aukščio vienas galas žemėtas, strypas kvadrato formos 2x2 cm diametro (b. l. 44, 45-46, 1 tome).

9. 2013-07-09 ir 2014-01-21 teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. Nr. G 580/13(09), pG 4/14(09) klinikiniais duomenimis nukentėjusiam V. K. konstatuota kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kad ir prijungtu prie bylos metaliniu strypu, 2013-05-14 vienu trauminiu poveikiu, mažai tikėtina, kad sužalojimą nukentėjęs galėjo pasidaryti pats (b. l. 53, 56, 1 tome).

10. Patikros alkotesteriu testu Nr. 1744 kaltinamajam A. Č. 2013-05-14, 21:16:25 (apytiksliai praėjus 4 val. po įvykio) nustatytas vidutinis 1,68 prom. girtumas (b. l. 117, 1 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Kaltinamasis A. Č. per visą bylos procesą vienodai neigė savo kaltę, - neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir padaręs kūno sužalojimą, tačiau jo paaiškinimai apie pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes buvo nenuoseklūs ir prieštaringi : 2013-05-22 pirmąkart apklausiamas įtariamuoju kaltinamasis neigė netgi buvęs nusikaltimo vietoje – nukentėjusio kieme; 2014-04-25 apklausiamas antrąkart, į procesą įstojus gynėjui, jau pripažino ten buvęs, tačiau pareiškęs, kad po D. O. sudavimo nukentėjusiam į veidą, iš karto su A. G. iš kiemo pasišalinęs ir tolimesnio konflikto nematęs (tai nuosekliai byloje paneigė liudytojas A. G.); apklausiamas teisiamajame posėdyje, laikėsi iš esmės antrosios pozicijos, tačiau nurodė ir visą eilę naujų, anksčiau nepareikštų, aplinkybių apie tikrąją konflikto priežastį, - kaltinamojo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas akivaizdus, o jo teismui pateikta jų kaitaliojimo motyvacija (kad tai darė D. O. prašymu kad šį apginti nuo atsakomybės) yra ne tik neįtikinanti teismą, tačiau netgi nelogiška, kai pats savo parodymais iš esmės siekia atsakomybę nuo savęs perkelti būtent tam pačiam D. O.. Teismas kaltinamojo parodymus, kiek jais neigiamas inkriminuotos veikos įvykdymas, vertina kaip akivaizdžiai neteisingus labiausiai suinteresuoto proceso baigtimi ir maksimaliai siekiančio išvengti atsakomybės asmens, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, - yra visiškai nuneigti pakankama visuma kitų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, ir todėl patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo pareiškimą, kad jis nevartojo jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, byloje visiškai paneigia nukentėjusiojo iš esmės vienodi ir nuoseklūs parodymai per visą bylos procesą, išskyrus, teismo vertinimu, natūraliai per beveik 1,5 metų laiką pasimiršusias neesmines detales, teismo medicinos specialisto išvada, tiesioginių (D. O.) ir netiesioginių (I. V., A. Č.) liudytojų parodymai, duomenų apie nusikaltimo įvykio vietą fiksavimo (apžiūros) protokolas.

Kaip teismas jau pasisakė aukščiau, nukentėjusio V. K. parodymai per bylos procesą buvo pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, kiek leido jo fiziologinė būklė dėl apsvaigimo alkoholiu bei sukelto neabejotinai didžiulio fizinio skausmo vienu smūgiu metaliniu daiktu sulaužius abu kojos kaulus. Teismas nuosekliais ir pakankamai išsamiais (su tų pačių apsvaigimo nuo alkoholio ir beveik 1,5 metų laiko tarpo nuo įvykio aplinkybių sąlygotais neatitikimais, kurie kartu tikrai nėra esminiai) vertina ir liudytojų I. V., D. O. ir A. Č. parodymus, jie iš esmės sutampa ir papildo vieni kitus bei nukentėjusio parodymus, sudėjus jų pateiktą informaciją į vieną visumą su nukentėjusio paaiškinimais ir juos patvirtinančiais duomenimis iš teismo medicinos specialisto išvadų, įvykio vietos, daiktinio įrodymo apžiūros, susidaro visiškai išbaigtas ir nuoseklus nusikaltimo įvykio vaizdas. Kita vertus, teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų faktinį pagrindą šių asmenų parodymus vertinti nepatikimais, turinčiais esminių trūkumų, šališkais, todėl kokia tai dalimi ar net visiškai jais netikėti ir atmesti, - ir pats kaltinamasis teismui patvirtino, kad tiek su nukentėjusiu, tiek su visais liudytojais buvo gana geruose santykiuose, - kartu gerdavo, nebuvo susipykę, todėl byloje nenustatyta net netiesioginio motyvo nukentėjusiam ar liudytojams kaltinamąjį melagingai apkalbėti ir tuo pačiu įkaltinti tyčiniu nusikaltimu, juolab žinant kokia bausmės rūšis jam įprastomis aplinkybėmis gresia.

Teisiamajame posėdyje taip pat nekilo nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams kokių tai abejonių dėl byloje pateiktų specialisto išvadų apie sužalojimo nukentėjusiam padarymo mechanizmą bei juo sukeltas pasekmes jo sveikatai, taip pat įvykio vietos ir daiktinio įrodymo apžiūrų rezultatų, kurie visiškai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojos I. V. parodymus teisme. Todėl teismas ir šiuos bylos duomenis pripažįsta įrodymais.

Teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau motyvuotai teismo atmestą kaip neteisingą dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl staigaus buitinio sugėrovų konflikto, - dėl per mažo pargabento alkoholio kiekio, smurtu užpuolė savo sugėrovą nukentėjusįjį V. K., ir jį mušdamas sukėlė fizinį skausmą, padarė vidinius kūno sužalojimus ir jais nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą, kuriuo buvo padarytas konstatuotas kūno sužalojimas kojoje ir būtent juo, o ne D. O. smūgiu į veidą, sutrikdyta nukentėjusio sveikata, pavartojo būtent kaltinamasis A. Č.. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgį metaliniu strypu, o po to dar ir keletą smūgių kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, - tokiais atvejais pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką kaltininkas privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltas pasekmes nukentėjusio sveikatai. Trečia, sprendžiant iš abiejų kojos kaulų lūžimo vienu metu, - labai stipraus smūgio sudavimas metaliniu strypu ir dar kelių smūgių kojomis į nukentėjusios kūną ir vidinių sužalojimų (kaulų lūžimų) jais padarymas, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama fiziniu smurtu (mušimu). Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusio sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, vidinių kūno sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiojo medicininių dokumentų, tiek ir ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenimis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį, - pastarąjį teismas vertina rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens (vidurkio), kadangi minimalaus sužalojimus sukėlusio smurtinių veiksmų skaičiaus (1 smūgis) aplinkybę atsveria aplinkybės, kad buvo smūgiuota itin skausmingai metaliniu mažo paviršiaus ir kampuotu strypu bei tuo sukeltas ypač didelis skausmas dėl abiejų kojos kaulų sulaužymo su dislokacijomis (jų prasislinkimu) į plotį (specialisto išvados tiriamoji dalis – b. l. 53, 1 tome). Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, bet reikalinga pažymėti, jog buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų, tačiau sąlygotų girtuoklystės. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina tik menkai patenkinama : kaltinamasis bylos duomenimis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jau 3-ąjį kartą, abu teistumai tebegalioja, nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo įvykdymo momentu galiojo pirmasis teistumas už tyčinį nusikaltimą, dėl ko kaltinamasis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Antrasis, paskutinis prieš nagrinėjamą, jo nusikaltimas pasireiškė taip pat fiziniu smurtu prieš kt. asmenį esant apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko kaltinamasis pripažįstamas linkusiu į fizinį smurtą prieš kitus žmones, taip pat į piktnaudžiavimą alkoholiu, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 116, 1 tome), būdamas dar labai jaunas ir visiškai darbingas, nedirba, darbo paiešką per Darbo biržoje savo iniciatyva nutraukęs (b. l. 121, 1 tome).

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio mažiausiai iki vidutinio girtumo, kuris, kaip rodo paties kaltinamojo veiksmai, tiesiogiai ir sąlygojo staigų fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp kaltininko girtumo ir nukentėjusio užpuolimo bei sužalojimo yra akivaizdus, maža to, pati konflikto priežastis buvo būtent dar trokštamo alkoholio trūkume (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas sprendžia, jog visuma aukščiau aptartų ir įvertintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių suponuoja teismo sprendimą skirti kaltinamajam bausmę, savo dydžiu apytikslę baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui.

Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam A. Č., kaip recidyvistui, paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytinas 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama savo rūšimi ir dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti, proporcinga ir adekvati tiek nusikaltimo pavojingumo laipsniui, tiek kaltininko asmenybei.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikymas BK 75 str. nuostatų dėl skiriamos bausmės vykdymo jam atidėjimo šios bylos aplinkybėmis nėra galimas, kadangi nusikalsta jau trečią kartą, anksčiau skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios viešų darbų ir laisvės apribojimo bausmės savo tikslų nepasiekė ir teismo buvo pakeistos į areštą, kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir keisti savo gyvenseną iš esmės, linkęs į smurtą ir alkoholį, šeimos nesukūręs, nedirba, kaltės byloje nepripažino, nukentėjusio neatsiprašė, dėl įvykdyto nusikaltimo nesigaili, todėl teismas neturi pakankamo faktinio pagrindo spręsti, kad skiriamos jam bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo; atvirkščiai, - trečią kartą tyčia, su žiaurumu, nusikaltus švelnesnės, be laisvės atėmimo, bausmės paskyrimas nusikaltusiam suformuotų kone nebaudžiamumo pojūtį.

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.

Kaltinamajam A. Č. ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus pakeistinos į suėmimą ir vykdytina bausmė.

Dėl civilinio ieškinio. Byloje nukentėjusiojo V. K. stacionarų gydymą Vilkaviškio ligoninėje iš Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėjusi Kauno teritorinė ligonių kasa byloje kaltinamajam (civiliniam atsakovui) A. Č. pareiškusi 2378,27 Lt civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą (b. l. 39-40, 1 tome). Ieškinys šiuo atveju yra pareikštas teisėtu juridiniu pagrindu, apibrėžtu Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.283 str. 1 d. ir 6.280 str. 1 d. normų visuma, byloje įrodyta, kad ieškovas apmokėdamas nukentėjusio gydymą patyrė nuostolius būtent dėl kaltinamojo delikto (nusikalstamos veikos), šiuo atveju turi būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, pastarųjų dydį ieškovas byloje pagrindė leistinu oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl ieškinys turi būti tenkinamas visiškai.

Dėl daiktinio įrodymo. Reikšmingas bylai spręsti daiktas, - metalinis strypas, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, laikinai saugomas Vilkaviškio r. PK (b. l. 48, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) m. 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti, o jam įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir vykdyti bausmę, ją skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo A. Č. du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 27 ct. (2378,27 Lt)/688,79 EUR nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą.

Daiktinį įrodymą, - metalinį strypą, laikinai saugomą Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.