Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo atstovams - direktoriui Karoliui Bajorinui ir advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Penkiese“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Penkiese“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021-12-16 sprendimą Nr. S-(7-100/2021); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2021-06-23 Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-157 su nurodymais sumokėti Pareiškėjai 58 321 Eur PVM ir su juo susijusias sumas ir patį aktą.

Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 58 321 Eur PVM pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nes žinojo / turėjo galimybę žinoti, kad dalyvauja sandoryje susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. VMI 2021-06-23 priėmė Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-157, t. y. dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto 58 321 Eur PVM ir susijusių sumų. Komisija 2021-12-16 sprendimu pavirtino mokesčių administratoriaus sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais nurodo, jog tiek patikrinimą atlikusi Inspekcija, tiek skundą nagrinėjusi Komisija rėmėsi patikrinimo metu surinktais duomenis, o tuo pačiu ir netgi išimtinai FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš jų ir padarė išvadas dėl Pareiškėjos neįtrauktų į apskaitą nagrinėjamų sąskaitų. Tačiau konkrečiu atveju šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, duomenų apie Inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį pareiškėja neturi, ikiteisminio tyrimo veiksmai vis dar atliekami, taigi faktinės aplinkybės iš esmės dar nėra nustatytos.

Inspekcija, atlikusi Bendrovės „Penkiese“ patikrinimą, konstatavo jos nesąžiningumą, t. y. jog galėjo / turėjo žinoti, kad įsigydama prekes ir paslaugas iš UAB ,,Veriemus“ ir UAB ,,Mirestas LT“, dalyvauja sandoriuose, kuriais sukčiaujama PVM srityje, todėl netenka teisės į PVM atskaitą. Taigi šiuo konkrečiu atveju Inspekcija remdamasi patikrinimo metu surinktais duomenimis faktiškai perkėlė nesumokėto PVM mokėjimo pareigą Bendrovei pagal išnagrinėtus sandorius, t.y. atliko dalį ikiteisminio tyrimo funkcijos. Kita vertus šį ginčą nagrinėjančios institucijos surinkti duomenys liudija, jog Bendrovės „Penkiese“ vadovas, o ir pati bendrovė buvo sąžininga (tiek sumokėdama priklausantį PVM, tiek taikydama jo atskaitą) pagal visus tiriamojo laikotarpio vykdomus sandorius apskritai nevertino, apsiribodama tuo, kad mokestiniame ginče šie duomenys neturi jokios reikšmės.

Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju Inspekcija bei Komisija nepagrįstai padarė išvadą, kad aukščiau nurodyto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog iš esmės visi asmenys nurodę, kad nepažįsta Bendrovės „Penkiese“ vadovo, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui - yra nepagrįsti.

Bendrovės turimi duomenys rodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju duomenys, kuriais remiamasi patikrinimo metu ir iš jų daromos išvados neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, išvada, kad Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitytas grynųjų pinigų išmokėjimas iš kasos pagal 4 kasos pajamų kvitus, išrašytus UAB „Veriemus“ 27 830 Eur sumai bei pagal 26 kasos pajamų kvitus, išrašytus UAB „Mirestas LT“ 134 733,48 Eur sumai, t. y. UAB „Veriemus“ vadovas bei UAB „Mirestas LT“ faktinis vadovas D. I. ir Pareiškėjos direktorius Karolis Bajorinas minėtais kvitais įformino realiai neįvykusias pinigų išmokėjimo operacijas tarp Pareiškėjos bei UAB „Mirestas LT“ ir UAB „Veriemus“, paneigia ir patikrinimo metu akte Nr.FR680 surinkti kiti duomenys ir papildomi ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys.

Kaip nurodoma patikrinimo metu UAB „Penkiese“ iš minėtų bendrovių įsigytas prekes ir paslaugas pardavė kitoms bendrovėms, kurios šias prekes gavo. Minimi sandoriai buvo apskaityti įmonės buhalterijoje. Tai reiškia, kad Pareiškėja įsigijo tikras prekes ir paslaugas, todėl išvada, kad kvitais buvo įformintos realiai neįvykusios operacijos yra neteisinga. Kartu pažymi ir tai, kad UAB „Mirestas LT“ pardavimus Bendrovei deklaravo 2018 m. 12 mėn. ir 2019 m. 01 mėn. PVM deklaracijose. UAB „Mirestas LT“ šiuo laikotarpiu atskaitomo PVM nedeklaravo. Susidariusį 28146 Eur mokėtiną PVM į valstybės biudžetą sumokėjo.

Pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu UAB „Mirestas LT“ su Inspekcija 2021 m. rugsėjo 17 d. Nr. (23.24-08)327-48897 sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią moka PVM bei delspinigius, atitinkamai analogiška sutartis sudaryta ir 2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. (23.24-08)327-46870), pagal kurią taip pat vykdomi mokėjimai, tame tarpe ir delspinigių. Pagal pateiktus Komisijai dokumentus ir dabartinius Inspekcijos turimus duomenis apie atliktus mokėjimus, UAB „Mirestas LT“ pagal (23.24-08) 327-46870) sutartį yra sumokėjusi 12349,55 Eur, o pagal sutartį Nr. (23.24-08) 327-48897 sumokėjo 4577,76 Eur ir 10001 Eur, be to sumokėta – 11445 Eur pagal UAB „Veriemus“ įsipareigojimus. Tai reiškia, kad su delspinigiais sumokėta 38373,31 Eur, o tai yra didesnė dalis apskaičiuotų PVM nepriemokų.

Kartu su šiuo skundu pateikti duomenys taip pat rodo, kad patikrinimas nebuvo atliktas objektyviai, o išvados dėl realiai neįvykusių sandorių skubotos ir neatitinka faktinių aplinkybių. Iš 2021-08-16 25/10-1-24-12183 (2021-08-16 Nr. IBPS-S-405287-21) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą V. I. matyti, jog ji buvo įtariama tuo, kad neįtraukė dalies Bendrovės dokumentų (aukščiau minėtų kvitų) į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jos įsipareigojimų ar turto, ir dėl to atsirado pasekmės numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Minėtame nutarime konstatuota, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus bei dalyvaujant kompetentingos institucijos specialistei papildomai apžiūrėjus visus turimus ir naujai gautus duomenis bei dokumentus, buvo nustatyta, kad UAB „Penkiese“ registruose pagal 30 kasos pajamų orderių kvitus iš viso 162 563,48 Eur sumai įtrauktos atsiskaitymų operacijos grynaisiais, vykdytos tarp UAB „Penkiese“ ir UAB „MirestasLT“ bei UAB „Veriemus“, todėl galima nustatyti UAB „Penkiese“ turtą ir įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2018-12-31. O tai reiškia, kad Bendrovės buhalterinė apskaita nagrinėjamu laikotarpiu buvo vedama nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, operacijos vyko pagal apskaitytus dokumentus, todėl patikrinimo metu nustatytos aplinkybės yra neteisingos.

Be to, Inspekcija atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad UAB „Veriemus“ laikotarpiu nuo 2017-12-06 iki 2018-03-20 dienos dirbo tik Pareiškėjos UAB „Penkiese“ direktorius Karolis Bajorinas, tačiau tai vėlgi neatitinka tikrovės. „Sodros“ duomenis aktualiu laikotarpiu įmonėje dirbo 2 asmenys, kas taip pat patvirtina, jog patikrinimas atliktas netinkamai.

Pažymi, jog Komisijos cituojamoje teismų praktikoje iš esmės nagrinėjami mokestiniai ginčai dėl situacijų kas turi mokėti nesumokėtą PVM mokestį ir kam lengvata nėra taikoma, tačiau faktinės bylų aplinkybės skiriasi nuo situacijos šiame mokestiniame ginče. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju pagal faktines aplinkybes matyti, jog UAB „Veriemus“ ir „Mirestas LT“ vadovui sužinojus, jog toks mokestis nebuvo sumokėtas jis geranoriškai ėmėsi veiksmų mokestinę prievolę padengti.

Komisija šiuo aspektu citavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją byloje Nr. eA-365-575/2021 bei nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ vykdomi PVM prievolių dengimai nagrinėjamu atveju neturi įtakos Pareiškėjos mokestinėms prievolėms. Tokia išvada yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka faktinės situacijos nagrinėjamoje byloje. Aptariamoje nutartyje yra konstatuojama, kad savanoriškai dengiama prievolė sudaro tik 3,4 procentus nuo visų įplaukų, kitos įmokos išieškomos priverstinai. Remiantis šiuo paskaičiavimu argumentai dėl dengiamų prievolių buvo atmesti. Kaip matyti iš situacijos šioje byloje, nėra vykdomas joks priverstinis PVM nepriemokos išieškojimas, didesnė dalis prievolės iš esmės yra įvykdyta, taip pat mokamos ir Inspekcijos nustatytos palūkanos. Tai rodo, kad patvirtinus mokestinio patikrinimo išvadas PVM bus sumokėtas du kartus, du kartus delspinigiai ir papildomai bauda.

Komisijos cituojama ESTT byla, t. y. jog ar už ankstesnius arba vėlesnius atitinkamų prekių pardavimo sandorius mokėtinas PVM buvo sumokėtas valstybės iždui, neturi įtakos apmokestinamojo asmens teisei atskaityti PVM (ESTT 2020-09-03 nutartis Vikingo F?v?llalkozó, C-610/19, 42 punktas), o daroma išvada, kad apmokestinamajam asmeniui neturi būti leidžiama pasinaudoti teise į atskaitą, jei surinkta pakankamai įrodymų, kad šis apmokestinamasis asmuo sukčiavo PVM arba žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo grindžiama ši teisė, buvo susijęs su tokiu sukčiavimu. Tačiau šiuo atveju nėra nagrinėjamos aplinkybės dėl neįvykdytų mokestinių prievolių vykdymo, todėl ir Komisijos argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

Kartu pasisakydama dėl vykdomų mokestinių prievolių Komisija nurodė, kad kontrahentų (UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“) pradėti vykdyti mokestinių prievolių pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras mokėjimai, žalos valstybės biudžetui buvimo (nebuvimo) aspektu galėtų būti reikšmingos aplinkybės, sprendžiant Pareiškėjos atleidimo nuo apskaičiuotų PVM delspinigių (ar jų dalies) klausimą, tačiau ne už tikrintąjį laikotarpį, iki patikrinimo akto surašymo, o už paskesnį laikotarpį, t. y. mokestinio ginčo laikotarpį.

Pažymi, kad Bendrovė 2019-12-12 VMI buvo informuota apie gautą pavedimą tikrinti FR0773-2411, tačiau praėjus mėnesiui, t. y. 2020-01-13 sprendimu FR0773-106 VMI mokestinį patikrinimą sustabdė informuodama, kad laukia dokumentų iš ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos - FNTT. Nagrinėjamas mokestinis patikrinimas atnaujintas ir pradėtas vykdyti tik 2021-03-25 sprendimu FR0773P atnaujinti mokestinį patikrinimą. Bendrovės vadovas bendradarbiavo su mokesčių administratoriaus inspektoriumi (o šios aplinkybės nurodytos mokestinio patikrinimo akte) teikė reikiamą informaciją, dokumentus ir tik gavęs patikrinimo aktą 2021-04-26 Nr. FR0680 iš karto teikė pastabas VMI. Pastabos pateiktos per įstatymuose nustatytą laiką. Į pareiškėjos pastabas Inspekcija neatsižvelgė ir 2021-06-23 sprendimu patvirtino patikrinimo aktą. Tai reiškia, kad Inspekcija nevykdė patikrinimo nuo 2019-12-12 iki 2021-03-25, o tai įrodo, jog Komisijos prielaidos dėl delspinigių skaičiavimo pastaruoju laikotarpiu taip pat nėra pagrįstos.

Pažymi ir tai, kad Bendrovės vadovas Karolis Bajorinas pagal VMI sprendimus dėjo visas pastangas, kad nesumokėti mokesčiai, dėl kurių taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas (šio tyrimo metu bus nustatyti asmenys, kurie turėjo sumokėti mokesčius, ar atliko sukčiavimo veiksmus) susisiekė su UAB „Mirestas LT“ vadovu D. I. pateikė VMI argumentus ir informavo tiekėją, kad jis išspręstų mokestinius klausimus su savo tiekėjais, Bendrovė yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Mirestas LT“, o taip pat sumokėjusi ir PVM. Iš pateiktų Komisijai dokumentų matyti, kad D. I. ėmėsi atitinkamų veiksmų spręsti šią susidariusią situaciją, nors pagal ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis PVM yra sumokėjęs UAB „Grinlaukis“. Nepaisant to, D. I. ėmėsi veiksmų, kad padaryta žala būtų kompensuota valstybės biudžetui (kartu ir paskaičiuoti delspinigiai). Jis apmokėjo PVM susidariusį pagal nedeklaruotas UAB „Veriemus“ sąskaitas ir patikslino PVM deklaracijas UAB „Mirestas LT“ panaikindamas visas įsigijimo sąskaitas iš UAB „Grinlaukis“ dėl ko ir atsirado mokėtinas PVM į biudžetą.

Akcentuoja, jog Bendrovės vadovo veiksmai rodo, jog jis elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo su Inspekcija, tačiau nežiūrint to, o ir aplinkybių, kad, kaip rodo nustatyti duomenys įmonės apskaita buvo vedama nepažeidžiant teisės reikalavimų, priimtas sprendimas patvirtinti patikrinimo aktą, nustatyta 58 882 Eur PVM nepriemoka, paskirta 10 procentų (5882 Eur) bauda bei paskaičiuoti 17057,66 Eur delspinigiai. Pareiškėja teigia, kad Inspekcija ir Komisija padarė nepagrįstas ir prieštaraujančias faktiniams duomenimis išvadas, dėl ko nepagrįstai buvo patvirtintas Inspekcijos patikrinimo aktas, o Komisija nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad VMI kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyrius atliko Bendrovės PVM 2018-01-01 – 2019-10-31 laikotarpio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2021-04-16 surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė: 1) kad Bendrovė nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 58 321 Eur pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2) Bendrovė nedeklaravo 1320 Eur pardavimo PVM pagal UAB „Kosmelita“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 3) Taip pat buvo padidinta PVM atskaita 759 Eur pagal patikrinimo metu papildomai pateiktus dokumentus (sumažinta į biudžetą mokėtino PVM suma). Dėl nustatytų pažeidimų, patikrinimo aktu, Bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 58 882 Eur suma.

Nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais. Pažymi, jog bylos duomenimis, Pareiškėja 2018 m. vasario-balandžio mėn. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „Veriemus“ išrašytas 4 keturias PVM sąskaitas faktūras (2018-02-28 VE2018/02/28-1, 2018-03-28 VE2018/03/28-1, 2018-03-30 VE2018/03/30-1, 2018-04-04 VE2018/04/04-2) apskaitė įvairių paslaugų (leidinio „Drogas“ maketavimas ir paskirstymas, leidinio „Penkiese“ reklama, maketavimas ir kt. paslaugos) įsigijimą už 54 500 Eur ir 11 445 Eur PVM (iš viso už 65 945,00 Eur). Taip pat Pareiškėja 2018 m. gegužės-rugsėjo mėn. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „Mirestas LT“ išrašytas 44 PVM sąskaitas faktūras apskaitė įvairių paslaugų (stendų gamyba ir dekoravimas, lipdukų gamyba, leidinių maketavimas, tinklalapių maketavimo darbai ir kt.), prekių (reklaminių gaminių) įsigijimą už 223 219,26 Eur ir 46 876,04 Eur PVM (iš viso už 270 095,30 Eur). Pareiškėja įsigytų paslaugų ir prekių PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 58 321 Eur PVM sumą atskaitė pateiktose 2018 m. vasario-rugsėjo mėn. PVM deklaracijose.

Nurodo, jog UAB „Veriemus“ PVM deklaracijų už 2018 m. vasario-balandžio mėn. nepateikė ir pardavimų Pareiškėjai nedeklaravo, PVM į biudžetą nesumokėjo. UAB „Mirestas LT“ pateiktose 2018 m. gegužės- rugsėjo mėn. PVM deklaracijose deklaravo 219 919 Eur pardavimų vertę ir 46 182 Eur pardavimo PVM Pareiškėjai, tačiau PVM į biudžetą nesumokėjo dėl deklaruoto atskaitomo pirkimo PVM, iki Sprendimo priėmimo sumokėta tik 1 447 Eur PVM suma (2018 m. birželio - rugsėjo mėn.).

Remiantis FNTT ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga nustatyta, kad UAB „Veriemus“ vadovas bei UAB „Mirestas LT“ faktinis vadovas D. I. 2020-01-13 įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ reklaminio pobūdžio prekes ir paslaugas, perparduotas Pareiškėjai, įsigijo iš neįvardijamo asmens, sutikusio už tinkamą kainą atlikti tinkamos kokybės paslaugas (reklaminių lankstinukų spausdinimą, šviesdėžių gamybą bei kitas reklamines paslaugas), šias paslaugas teikiant neoficialiai, neįforminant dokumentais. Siekdamas pagrįsti tiekėjo X parduodamų paslaugų ir prekių įsigijimą įmonei UAB „Mirestas LT“, D. I. susitiko su A. Š., kuris pasakė, kad UAB „Mirestas LT“ prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentai bus išrašyti tiekėjo UAB „Grinlaukis“ vardu. Už šias paslaugas A. Š. pareikalavo, kad jam būtų sumokama 25 proc. nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos be PVM. Pasak D. I., jis ant lapo surašydavo, kokias paslaugas ir prekes UAB „Grinlaukis“ turi parduoti UAB „Mirestas LT“, šiuos duomenis susitikimo metu perduodavo A. Š. arba siųsdavo el. paštu. D. I. susitikęs su A. Š. apsikeisdavo dokumentais, jis A. Š. perduodavo K. S. vardu pasirašytus UAB „Mirestas LT“ dokumentus ir pateikdavo naujus užsakymus, o A. Š. pateikdavo UAB „Grinlaukis“ direktoriaus D. I. pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius dėl UAB „Mirestas LT“ įformintų reklaminių prekių ir paslaugų pirkimo. Inspekcijos informacinės bazės „Sodra duomenys“ pateikta informacija, A. Š. nedirbo Pareiškėjai, UAB „Veriemus“, UAB „Mirestas LT“ ir UAB „Grinlaukis“. UAB „Grinlaukis“ direktorius D. I. 2019-03-26 FNTT ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad UAB „Grinlaukis“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai yra suklastoti, jie neatitinka tikrovės. Šių buhalterinės apskaitos dokumentų D. I. nepasirašinėjo ir apie jų egzistavimo iki FNTT sulaikymo nežinojo. Inspekcijos duomenimis, UAB „Grinlaukis“ pardavimų UAB „Mirestas LT“ nedeklaravo.

Pažymi, jog pareiškėjos žinojimą apie sukčiavimą PVM ginčo sandoriais patvirtina aplinkybė, kad sandoriai įforminti tarp Pareiškėjos ir bendrovių, kurių realūs vadovai Karolis Bajorinas ir D. I. pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas yra laikomi asocijuotais asmenimis (yra broliai), sandorių metu abu dirbo Pareiškėjai. Taip pat nustatyta, kad UAB „Veriemus“ išrašant 2018-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VE2018/02/28-1, kuria įforminti paslaugų pardavimai Pareiškėjai, jos direktorius Karolis Bajorinas buvo ir UAB „Veriemus“ darbuotojas. G. I. (D. I. sutuoktinė) tvarkė UAB „Mirestas LT“ apskaitą, taip pat Inspekcijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2018-03-20 buvo UAB „Veriemus“ vienintele akcininke ir vadove. Nustatyta, kad G. I. pasirašė ir UAB „Veriemus“ ginčo 2018-02-28 Nr. VE2018/02/28-1 bei 2018-03-28 Nr. VE2018/03/28-1 PVM sąskaitas faktūras.

Teigia, jog minimu atveju nenustatyta, kad UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ PVMĮ nustatyta tvarka ir terminais savanoriškai būtų sumokėję ginčo PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM iki Pareiškėjos mokestinio patikrinimo pradžios ir Sprendimo priėmimo. D. I. mokėti PVM pagal bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras pradėjo tik praėjus daugiau nei 2-3 metams nuo ginčo ūkinių operacijų įforminimo PVM sąskaitomis faktūromis. Toks bendrovių vadovo pavėluotas mokestinių prievolių vykdymas negali būti pripažįstamas tinkamu ir sąžiningu bei vienareikšmiškai yra paveiktas mokesčių administratoriaus Pareiškėjos atžvilgiu atliktų kontrolės procedūrų, kurių metu Pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas mokestis bei su juo susijusios sumos, be kita ko, ir atliekamo FNTT ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje bei dėl šio proceso gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Ginčo medžiagoje taip pat yra pateikti duomenys, kad priverstine tvarka Inspekcija 2021-07-02 nurašė 10 000,09 Eur sumą iš UAB „Mirestas LT“ banko sąskaitos, PVM prievolei už 2018 m. rugpjūčio mėn. (sumokėjimo terminas 2018-09-25) padengti. Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina Pareiškėjos verslo partnerės vengimą mokėti PVM, apskaičiuotą pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras.

Pažymi, kad pagal D. I. pateiktą prašymą Inspekcijos 2021-07-09 sprendimu Nr. 331-1220123 įskaityta 11 445 Eur suma UAB „Veriemus“ apskaitos kortelėje yra fiksuojama kaip permoka, nes nėra pateiktų ginčo laikotarpio PVM deklaracijų. Taigi UAB „Veriemus“ 2018 m. vasario - balandžio mėn. PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuotas mokėtinas į biudžetą PVM neįskaitytas kaip tinkamai įvykdytas.

Akcentuoja, kad kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra PVM direktyvos pripažintas ir skatinamas tikslas, o ESTT ne kartą nusprendė, kad sukčiaudami arba piktnaudžiaudami asmenys negali remtis Sąjungos teisės normomis. Todėl nacionalinės institucijos ir teismai turi neleisti pasinaudoti teise į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatyta, kad šia teise naudojamasi sukčiaujant ar piktnaudžiaujant (žr. ESTT 2019-10-16 sprendimą byloje Glencore A. H., C-189/18). Vis dėlto apmokestinamajam asmeniui neturi būti leidžiama pasinaudoti teise į atskaitą, jei surinkta pakankamai įrodymų, kad šis apmokestinamasis asmuo sukčiavo PVM arba žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo grindžiama ši teisė, buvo susijęs su tokiu sukčiavimu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2021-06-23 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-157 ir Komisijos 2021-12-16 sprendimo Nr. S-(7-100/2021) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu VMI sprendimu mokesčių administratorius apribojo pareiškėjos UAB „Penkiese“ teisę į pirkimo PVM atskaitą, nustačiusi, jog Bendrovė nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 58 321 Eur PVM pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nes žinojo / turėjo galimybę žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog VMI kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyrius atliko Bendrovės PVM 2018-01-01 – 2019-10-31 laikotarpio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2021-04-16 surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė: 1) kad Bendrovė nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 58 321 Eur pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2) Bendrovė nedeklaravo 1320 Eur pardavimo PVM pagal UAB „Kosmelita“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 3) Taip pat buvo padidinta PVM atskaita 759 Eur pagal patikrinimo metu papildomai pateiktus dokumentus (sumažinta į biudžetą mokėtino PVM suma). Dėl nustatytų pažeidimų, patikrinimo aktu, Bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 58 882 Eur suma.

Bendrovė, nesutikdama su apskaičiuotais mokesčiais, 2021-05-16 pateikė pastabas. Prašė netvirtinti Patikrinimo akto dalyje dėl jai priskaičiuotos mokėtinos 58 321 Eur PVM sumos pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ išrašytas sąskaitas faktūras.

VMI 2021-06-23 sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.

Pareiškėja 2021-07-12 pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino VMI Sprendimą.

Pareiškėja su ginčijamais VMI ir Komisijos sprendimais nesutinka, jos teigimu, mokesčių administratorius, o vėliau ir Komisija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, sudarydama ginčo sandorius, veikė nesąžiningai, nes ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriai, kuriais Bendrovė remiasi siekdama pagrįsti savo teisę į PVM atskaitą, yra susiję su mokestiniu sukčiavimu.

Pareiškėjos teigimu, sudaryti jos sandoriai su UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ yra įprastiniai jos veikloje, sandoriai Pareiškėjos buvo tinkamai apskaityti. Pareiškėja įsigytas prekes iš bendrovių perpardavė kitoms bendrovėms, gautas pajamas deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Tai, kad bendrovės realiai pardavė prekes ir suteikė paslaugas, konstatavo ir mokesčių administratorius.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo išvadą, kad Bendrovė veikė nesąžiningai, nes nesiėmė visų priemonių, kurių imtis buvo pagrįstai iš jos reikalaujama, kad įsitikintų, jog jos sudaryti ginčo sandoriai nebuvo įtraukti į sukčiavimą mokesčių srityje.

PVM atskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ).

PVMĮ ir PVM Direktyvos prasme yra išskiriamos dvi skirtingos aplinkybes, nes teisė atskaityti apskaičiuotą PVM paprastai siejama su apmokestinamojo sandorio faktiniu įvykdymu. Kaip yra konstatavęs ETT, pagal PVM Direktyvos sistemą apmokestinimo momentas, PVM apskaičiavimas ir galimybė atskaityti yra susiję su realiu prekių pristatymo arba paslaugų atlikimo įgyvendinimu. Bendra PVM sistema draudžia galimybę atskaitos srityje atsižvelgti į neįvykdytus sandorius, nes pagal šią sistemą apmokestinimo momentą ir dėl to teisę į atskaitą lemia realus sandorio įgyvendinimas (ETT 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje A. J., C-536/03, 25-27 p. ir rezoliucinė dalis). Tai reiškia, jog apmokestinamojo asmens teisė į PVM atskaitą gali būti pripažinta tik jei prekės realiai buvo patiektos ar paslaugos realiai suteiktos, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos ir atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas. Šios nuostatos yra taikomos ir LVAT 2017-07-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1923-2575/2017.

Vertinant piktnaudžiavimo ir nesąžiningumo koncepcijas svarbu: (1) ūkinė operacija neįvyko - sandoriai, sudaryti piktnaudžiaujant (kuomet mokesčių mokėtojas sukuria transakcijų eigą nesiejant jų su ekonominiu pagrindimu, pagrindinis tokių veiksmų tikslas yra mokestinės naudos įgijimas) (piktnaudžiavimo koncesija); (2) ūkinė operacija įvyko ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems asmenims, prarasti teisę į neapmokestinimą PVM galima tik dviem atvejais (nesąžiningumo koncepcija): a) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje arba; b) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja (žr. pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-705/2013).

Taigi, jeigu ūkinė operacija realiai įvyko, tačiau ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis aplinkybėmis, nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma: 1) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje arba jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje. Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo (turėjo žinoti), jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo (turėjo žinoti) apie tai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisės aiškinimą, vienas iš klausimų, spręstinų byloje, yra susijęs su įrodinėjimu, t. y., ar įrodyta byloje, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktam sandoryje (žr. pvz., LVAT 2021-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1301-556/2021).

Šią teisiškai reikšmingą aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius. Ji gali būti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius ir pan. (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-705/2013).

ETT yra pažymėjęs, kad kova su galimais sukčiavimu, vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštosios direktyvos pripažintas ir skatinamas tikslas. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, Šeštosios direktyvos tikslais turi būti laikomas kaip šiame sukčiavime dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, ar perparduodamas šias prekes jis gauna naudos, ar ne. Nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitą, jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, netgi jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (žr., pvz., ETT 2006 m. liepos 6 d. sprendimo sujungtose bylose A. K. prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL 54-59 p.). Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos Sąjungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-705/2013).

Pridėtinės vertės mokesčio atskaitos tvarką reglamentuoja PVM įstatymo VII ir VIII skyrių nuostatos. PVM mokėtojo teisė į pirkimo ir (arba) importo PVM atskaitą yra įtvirtinta PVMĮ 57 straipsnyje ir PVMĮ 58 str. 1 d. PVMĮ 64 str. 1 d. įtvirtinta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą – faktūrą, atitinkančią visus šio įstatymo 80 str. ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus.

PVMĮ 64 str. 9 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas pirkimo PVM sumos atskaitomos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nustatytais pagrindais.

MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė: „<...>, jog turinio viršenybės prieš formą principas, vadovaujantis MAĮ 10 straipsniu, reikalauja, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė būtų teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog VMI atliko pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31, kurio metu nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 58 321 Eur PVM pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes pareiškėja žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad dalyvauja sandoryje susijusiame su sukčiavimu PVM srityje; 2) Bendrovė nedeklaravo 1320 Eur pardavimo PVM pagal UAB „Kosmelita“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 3) Taip pat buvo padidinta PVM atskaita 759 Eur pagal patikrinimo metu papildomai pateiktus dokumentus (sumažinta į biudžetą mokėtino PVM suma). Dėl nustatytų pažeidimų, patikrinimo aktu, Bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 58 882 Eur suma (2021-04-26 Patikrinimo aktas; MGK byla, b. l. 28-35).

VMI skundžiamu 2021-06-23 sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą (MGK byla, b. l. 15-20).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu su skundu kreipėsi į MGK, prašydama panaikinti VMI 2021-06-23 sprendimą, motyvuodama, kad šis sprendimas priimtas ignoruojant bylai reikšmingas aplinkybes, paneigiančias pareiškėjos PVM sukčiavimą ir pagrindžiančias pareiškėjos, kaip atidaus ir rūpestingo mokesčių mokėtojo sąžiningumą (MGK byla, b. l. 2-8). MGK ginčijamu sprendimu VMI 2021-06-23 sprendimą paliko nepakeistą, konstatavusi, kad VMI visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą ir padarė pagrįstas išvadas dėl UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ sukčiavimo PVM, vykdant prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorius, o pareiškėja apie tai žinojo (turėjo žinoti) (MGK byla, b. l. 175-182).

Pagal Patikrinimo akto turinį nustatyta, jog Inspekcija, įvertinusi FNTT baudžiamojoje byloje surinktą informaciją, specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, VMI turimą informaciją, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. vasario – rugsėjo mėn. PVM deklaracijose neteisėtai padidino 58.321 Eur atskaitomą pirkimo PVM, pagal UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes elgėsi nesąžiningai, t. y. žinojo / turėjo žinoti, jog UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ PVM į biudžetą nemokės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės veiklos tyrimo skyrius 2020-02-11 atliko Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 (2020-02-11 surašyta specialisto išvada dėl UAB „Penkiese“ ūkinės finansinės veiklos Nr.04/10-2-2-1483). Tyrimo metu buvo analizuojama UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ įformintų paslaugų pardavimai Bendrovei.

Tyrimo metu nustatyta, jog Bendrovė buhalterinėje apskaitoje (didžiosios knygos sąskaitose „443 skolos tiekėjams ir „2431 gautinas PVM”) pagal keturias PVM sąskaitas faktūras (2018-02-28 VE2018/02/28-1, 2018-03-28 VE2018/03/28-1, 2018-03-30 VE2018/03/30-1, 2018-04-04 VE2018/04/04-2) apskaitė 2018 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. iš UAB „Veriemus“ (PVM mokėtojo kodas LT100011098216) įvairių paslaugų (leidinio „Drogas“ maketavimas ir paskirstymas, leidinio „Penkiese“ reklama, maketavimas ir kt. paslaugos) įsigijimą už 54 500 Eur ir 11 445 Eur PVM, iš viso už 65 945,00 Eur. UAB „Veriemus“ PVM deklaracijų už 2018 m. vasario – balandžio mėn. nepateikė, nurodytų pardavimų Bendrovei bei jokių įsigijimų šiuo laikotarpiu PVM deklaracijose ir valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamuose išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose (i.SAF) nedeklaravo, PVM į biudžetą nemokėjo. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitytas pagal 4 kasos pajamų kvitus išrašytus UAB „Veriemus“ 27 830 Eur išmokėjimas iš Bendrovės kasos, t. y. UAB „Veriemus“ vadovas D. I. ir Bendrovės direktorius Karolis Bajorinas minėtais kvitais įformino realiai neįvykusias finansines (pinigų išmokėjimo) operacijas tarp UAB „Veriemus“ ir Bendrovės.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovės direktorius Karolis Bajorinas ir UAB „Veriemus“ buvę vadovai D. I. ir G. I. pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 8 d. nuostatas yra laikomi asocijuotais asmenimis, pagal VMI informacinės bazės „Sodra duomenys“ duomenis D. I. nuo 2018-01-02 dirba Bendrovėje, todėl minėti asmenys galėjo derinti veiksmus priimant sprendimus nemokėti 11 445 Eur PVM. Pažymima, jog UAB „Veriemus“ išrašant 2018-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VE2018/02/28-1, kuria įforminti paslaugų pardavimai Bendrovei, Bendrovės direktorius Karolis Bajorinas buvo ir UAB „Veriemus“ darbuotoju, todėl faktiškai žinojo (turėjo žinoti), jog UAB „Veriemus“ PVM į biudžetą nemokės. Įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Inspekcija darė išvadą, jog ūkinės operacijos, kurios įformintos UAB „Veriemus“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra įvykusios (paslaugas suteikė nenustatytas asmuo), tačiau ne tarp tų asmenų ir /ar ne tomis sąlygomis, kokios nurodytos apskaitos dokumentuose. Nuo Bendrovei įformintų paslaugų pardavimų UAB „Veriemus“ susidarė mokėtinas PVM, kuris nebuvo deklaruotas ir sumokėtas. Sandoriai įforminti tarp įmonių, kurių realūs vadovai Karolis Bajorinas ir D. I. yra asocijuoti asmenys (broliai), sandorių metu abu dirbo Bendrovėje. Konstatuota, kad Bendrovė žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje (kad realiai paslaugas suteikė ne UAB „Veriemus“, o šios įmonės vardu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose išskirto 11 445 Eur pardavimo PVM UAB „Verimus“ nedeklaruos ir nesumokės į biudžetą) Bendrovė, į PVM atskaitą įtraukdama 11.445 Eur pirkimo PVM, apskaičiuoto nuo UAB „Veriemus“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų vertės, veikė nesąžiningai ir todėl, vadovaujantis PVM įstatymo 64 str. 9 d. 1 p. bei 80 str. nuostatomis, neįgyja teisės į 11 445 Eur PVM atskaitą.

Pažymėtina, kad įrodymai, esantys byloje, taip pat ginčo bendrovių veiklos aplinkybės yra vertintini visumoje, o ne atskirai, kaip bando įrodyti pareiškėja.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjos žinojimą apie sukčiavimą PVM ginčo sandoriais patvirtina aplinkybė, jog sandoriai įforminti tarp Pareiškėjos ir bendrovių, kurių realūs vadovai Karolis Bajorinas ir D. I. pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas yra laikomi asocijuotais asmenimis (yra broliai), sandorių metu abu dirbo Pareiškėjai. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, šiai išvadai pritaria.

Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Veriemus“ išrašant 2018-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VE2018/02/28-1, kuria įforminti paslaugų pardavimai Pareiškėjai, jos direktorius Karolis Bajorinas buvo ir UAB „Veriemus“ darbuotojas. G. I. (D. I. sutuoktinė) tvarkė UAB „Mirestas LT“ apskaitą, taip pat Inspekcijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2018-03-20 buvo UAB „Veriemus“ vienintele akcininke ir vadove. Nustatyta, kad G. I. pasirašė ir UAB „Veriemus“ ginčo 2018-02-28 Nr. VE2018/02/28-1 bei 2018-03-28 Nr. VE2018/03/28-1 PVM sąskaitas faktūras.

Be to, Karolis Bajorinas 2020-03-05 įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė, jog UAB „Mirestas LT“ atstovavo jo brolis D. I., visus klausimus, susijusius su prekių pirkimu iš UAB „Mirestas LT“ Pareiškėjos direktorius derino su savo broliu D. I.. Karolis Bajorinas 2020-12-28 įtariamojo papildomos apklausos protokole taip pat nurodė, kad jis įsteigė UAB „Veriemus“, kurią vėliau perleido D. I., formaliai akcijų pardavimą įvykdė brolio sutuoktinės G. I. vardu.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog ikiteisminis tyrimas Bendrovės direktoriaus Karolio Bajorino atžvilgiu yra nutrauktas, todėl mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės yra neteisingos ir turėtų būti nustatomos iš naujo.

Paminėtina, jog 2022-08-24 Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ikiteisminį tyrimą Karolio Bajorino atžvilgiu, nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis, tyrimui aktualiu laikotarpiu Karolis Bajorinas buvo UAB „Penkiese“ vadovas, kuris pagal LR Buhalterinės apskaitos nuostatas atsakingas už įmonės veiklą, jos apskaitos organizavimą, asmuo, kuris iš esmės vienintelis turėjo prieigą prie šios įmonės finansų ir priimdavo sprendimus, susijusius su piniginių lėšų panaudojimu. Turimais duomenimis, įmonė realiai vykdė veiklą, tai patvirtino ir pats direktorius K.Bajorinis bei kiti tyrimo metu apklausti asmenys - D. I., kuris parodė, kad jis nurodytais laikotarpiais buvo faktiniu UAB „Be stabdžių“, UAB „Sostinės spauda“, UAB „Veriemus“, vadovu ir rūpinosi paslaugų pirkimu. UAB „Penkiese“ įkurta 2011 metais ir nuo pat šios įmonės įkūrimo Karolis Bajorinas dirba šios įmonės vadovu, yra šios įmonės savininkas. Jis UAB „Penkiese“ įsidarbino 2018-01-02 tiekimo vadovu ir dirba iki šiol. Be to, jis dirbo kaip pardavimo vadovas UAB „Be stabdžių“, UAB „Sostinės spauda“ ir UAB „Veriemus“, jam dirbant šiose įmonėse pardavimų vadovu, vadovavo jo brolis D. I.. Vertinant šias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu ištirtas aplinkybes apie šių įmonių veiklą, mažai tikėtina, jog įmonės direktorius, turintis pakankamai didelį patirtį šio specifinio (reklamos) darbo srityje, nieko nežinojo apie kitas įmones, kurioms yra pervedamos didelės pinigų sumos už realiai galimai kitų įmonių paslaugas, forminami ūkiniu-finansinius sandorius patvirtinantys dokumentai, ko pasekoje į įmonės kompetentingoms institucijoms pateiktas finansines ataskaitas - PVM deklaracijas buvo įtraukti žinomai neteisingi duomenys. Juolab, kad K.Bajorinas su dalimi šių įmonių buvo susijęs darbo santykiais, buvo įsidarbinęs jose tiekimo vadovu. <...> Visgi dalis ikiteisminio metu surinktų duomenų leidžia manyti, kad Karolis Bajorinas galimai dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kadangi yra neabejotinai nustatyta, kad šis asmuo buvo UAB „Penkiese“ vadovas, ėjo pareigas ir kitose, susijusiose įmonėse, atlikdavo pavedimus, atsiskaitant su visais kitais ūkio subjektais, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, yra susijęs glaudžiais asmeniniais ryšiais su kitais asmenimis, įtariamais toje pačioje įmonėje vykdę nusikalstamą veiką (D. I.). Tačiau visi šie duomenys nepaneigiamai nepatvirtina, kad K.Bajorinas dalyvavo nusikalstamoje veikoje, šių duomenų nėra pakankamai, kad byla šio asmens atžvilgiu būtų perduota teisminiam nagrinėjimui. <...> Nesant kitų duomenų, leidžiančių padaryti nepaneigiamos išvados apie asmens kaltumo, tyrimas buvo nutrauktas dalyje (K.Bajorino) atžvilgiu.

Kaip jau minėta, pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitytas grynųjų pinigų išmokėjimas iš kasos pagal 4 kasos pajamų kvitus, išrašytus UAB „Veriemus“ 27 830 Eur sumai, bei pagal 26 kasos pajamų kvitus, išrašytus UAB „Mirestas LT“ 134 733,48 Eur sumai, t. y. UAB „Veriemus“ vadovas bei UAB „Mirestas LT“ faktinis vadovas D. I. ir Pareiškėjos direktorius Karolis Bajorinas minėtais kvitais įformino realiai neįvykusias pinigų išmokėjimo operacijas tarp Pareiškėjos bei UAB „Mirestas LT“ ir UAB „UAB „Veriemus“.

Pareiškėjos nesąžiningumas šiuo atveju yra vertinamas mokestine teisine prasme ir šis vertinimas nėra tapatus vertinimui, kuris atliekamas baudžiamosios ar kitų teisenų atvejais.

Karolis Bajorinas ir D. I., būdami verslo partneriais, bendradarbiais bei susiję artimais giminystės ryšiais, derino veiksmus priimant sprendimus dėl Pareiškėjos bei UAB ,,Veriemus“ ir UAB ,,Mirestas LT“ vykdytų 2018 m. vasario-rugsėjo mėn. ginčo PVM sąskaitomis faktūromis įformintų ūkinių operacijų, todėl konstatuota, jog Pareiškėja žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad įsigydama prekes ir paslaugas iš UAB ,,Veriemus“ ir UAB ,,Mirestas LT“, dalyvauja sandoriuose, kuriais sukčiaujama PVM srityje.

Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek Komisijos posėdžio metu pareiškėjos atstovai akcentavo, kad D. I. yra pasirengęs įvykdyti ir vykdo UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ mokestines prievoles, atsiradusias pagal pareiškėjai išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras dėl reklamos paslaugų teikimo ir prekių tiekimo.

Teismas pritaria atsakovės nuomonei, jog tai, kad po skundžiamo VMI Sprendimo surašymo bus sumokėtas mokestis, neturi daryti įtakos Sprendimo pagrįstumui, kuris priimtas iki Sprendimo priėmimo buvusiomis aplinkybėmis. Šis pareiškėjos argumentas negali nuginčyti Sprendimo pagrįstumo. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis), kas suponuoja mokesčių mokėtojo savalaikį, tikslų bei teisingą mokestinės prievolės įvykdymą vadovaujantis mokesčių įstatymais (MAĮ 40 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis, 66 straipsnio 1 dalis). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003-11 -17 nutarimą, LVAT 2013-09-09 nutartį adm. byloje Nr. A-438-963-2013 ir kt.).

Paminėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB „Veriemus“ ir UAB „Mirestas LT“ PVMĮ nustatyta tvarka ir terminais savanoriškai būtų sumokėję ginčo PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM iki Pareiškėjos mokestinio patikrinimo pradžios ir Sprendimo priėmimo. Pagal bylos duomenis, D. I. mokėti PVM pagal bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras pradėjo tik praėjus daugiau nei 2-3 metams nuo ginčo ūkinių operacijų įforminimo PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog toks bendrovių vadovo pavėluotas mokestinių prievolių vykdymas negali būti pripažįstamas tinkamu ir sąžiningu bei vienareikšmiškai yra paveiktas mokesčių administratoriaus pareiškėjos atžvilgiu atliktų kontrolės procedūrų, kurių metu pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas mokestis bei su juo susijusios sumos, be kita ko, ir atliekamo FNTT ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje bei dėl šio proceso gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėja mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Penkiese“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.