Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 5 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 val., Šiauliuose, Draugystės pr. ties namu Nr. 2 vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu M. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 5 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų – metadono ir marihuanos. Minėtą pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė tinkamai neįvertinęs faktinių įvykio aplinkybių.

Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio dieną policijos pareigūnai – liudytojais apklausti G. G., G. V. ir T. R. – tikslingai stebėjo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip tą automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R.. Šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas, tačiau tvirtina, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis vartojo po to, kai pastatė automobilį prie Draugystės pr. 2 esančio namo. Būtina paminėti, kad tokią versiją M. R. iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. M. R. atliekant medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti jis nurodė, kad yra vartojęs vieną tabletę demedrolio, o kai buvo nustatyta, jog jis yra vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų – marihuanos ir metadono, su tyrimo rezultatais nesutiko (5–6 b. l.) Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą apeliantas apie svaiginimąsi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iš viso neužsiminė (2 b. l.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas G. G. nurodė per priekinį automobilio stiklą matęs M. R., sėdintį automobilio gale, ir jei pastarasis būtų ką nors gėręs ar rūkęs, būtų tai pastebėjęs. Liudytojai G. G., G. V. ir T. R. kategoriškai tvirtino, kad automobilyje, kurio gale sėdėjo M. R. ir liudytojas A. G., specifinio marihuanos kvapo nebuvo, kurį būtų atpažinę, jei kas nors automobilyje būtų rūkęs marihuaną. Liudytojas A. G. apie M. R. svaiginimąsi narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nieko nurodyti negalėjo. A. G. teigė nežinantis, ar apeliantas vartoja narkotines, psichotropines medžiagas. Liudytoja apklausta gydytoja J. V. T., atlikusi M. R. medicininę apžiūrą, išreiškė manymą, kad M. R. narkotines ir psichotropines medžiagas buvo vartojęs dar prieš vairuodamas automobilį. Apeliantas savo skundu kritikuoja tokią gydytojos išvadą ir siūlo ją atmesti, tačiau tam nėra pagrindo. Liudytoja J. V. T. labai aiškiai pagrindė savo išvadą ir nurodė, kad, jei M. R. ką tik būtų pavartojęs narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, tai jo psichologinė būsena būtų kitokia – jis būtų mieguistas, nerišliai kalbėtų, gestikuliuotų ir pan., tačiau tai nebuvo konstatuota. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių M. R. keliamą versiją. Automobilyje, kuriame, kaip teigia apeliantas, jis prieš sulaikymą rūkė marihuaną ir iš 0,5 litro talpos butelio gėrė metadoną, nebuvo rasta jokių marihuanos pėdsakų ir tuščios talpos nuo metadono, taip pat nebuvo ir rūkomos marihuanos kvapo. Be to, kaip nustatyta byloje, liudytojai G. G., G. V., T. R. ir A. G. nematė, kad M. R. įvykio dieną būtų vartojęs narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, vadinasi, šias medžiagas apeliantas vartojo anksčiau, dar prieš pradėdamas vairuoti automobilį.

Byloje nėra jokių duomenų apie kažkokį policijos pareigūnų suinteresuotumą patraukti M. R. administracinėn atsakomybėn už tai, ko jis nepadarė. Ir pats apeliantas teismo posėdyje dėl to jokių konkrečių argumentų nenurodė. Atmesti ar nesiremti liudytojų G. G., G. V., T. R. parodymais vien todėl, kad pastarieji yra policijos pareigūnai, būtų nepagrįsta. Liudytojų G. G., G. V., ir T. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra vienodi, o tai, kad jų parodymai nėra identiški, skiriasi dėl kai kurių neesminių detalių, tik patvirtina jų objektyvumą. Liudytojas A. G., į kurio parodymus itin apeliuoja M. R., jokių nagrinėjamai administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė. Deklaratyvų liudytojo A. G. teiginį, kad M. R. buvo blaivus, paneigia medicininės apžiūros aktas, kuriame vienareikšmiškai konstatuojas apelianto apsvaigimas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir pateikta išvada, kad M. R. automobilio vairuoti negali.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti M. R. kaltei padarius ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą M. R. atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veiksmuose nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Aplinkybė, kad policijos pareigūnai nesustabdė M. R. vairuojamą automobilį, nagrinėjamu atveju nepaneigia jo kaltės, t. y. to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kadangi liudytojai G. G., G. V. ir T. R. nurodė aiškiai matę, jog automobilį vairavo būtent M. R.. Automobilio vairavimo fakto neneigia ir pats apeliantas, be to, tai patvirtino ir liudytojas A. G..

Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė ATPK 126 str. 5 d. sankcijoje numatytą baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones mažesniam už maksimalų terminą, kas, teismo nuomone, yra proporcinga nuobauda M. R. asmens ir jo padaryto pažeidimo pavojingumui, atitinka viešąjį interesą, siekiamus administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.

Dėl to, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.