Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-27 · Administracinė byla Nr. AS-556-330-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-27
Bylos Nr.
AS-556-330-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei
Administracinė byla Nr. AS556 – 330/2008Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K., atstovaujamos globėjos L. K., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K., atstovaujamos globėjos L. K., skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, L. S. , O. S. ir V. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. K., atstovaujama globėjos L. K., (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 30-798 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ir Valstybinės žemės panaudos 2005 m. gruodžio 8 d. sutartį Nr. K01/2005-1478 bei įpareigoti atsakovus vykdyti Vyriausybės nutarimus ir nustatyti pareiškėjai kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis naudojamu keliu privažiavimui prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) per valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. T3-339.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę uždrausti viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai užtverti pareiškėjos naudojamą privažiavimą prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), per valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas ginčas dėl privažiavimo servituto.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė tuo, kad prie ginčijamo įvažiavimo pradėtos vežti statybinės medžiagos ir pareiškėja sužinojo, jog rengiamasi užtverti tvorą ginčo įvažiavimui. Tokiu atveju labai pasunkės A. K. reikalavimo įvykdymas, esant jai palankiam teismo sprendimui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio l dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas yra baigtinis. Todėl pareikštas prašymas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę uždrausti viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai užtverti pareiškėjos naudojamą privažiavimą prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), per valstybės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas ginčas dėl privažiavimo servituto, nelaikytinas reikalavimo užtikrinimo priemone, nes tarp įstatymo numatytų galimų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus nenumatytas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pagal įstatymą negali būti taikomos. Pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodomais motyvais, kurie nėra pagrįsti įrodymais, nėra. Nėra pagrindo išvadai, kad dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo rengiasi užtverti tvorą ginčo įvažiavimui, pareiškėjai palankaus sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - uždrausti atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei rakinti pastatytus vartus ar kitaip trukdyti naudotis pravažiavimu prie namų valdos (duomenys neskelbtini) per panaudai perduotą sklypą iki bus išspręstas ginčas teisme dėl privažiavimo servituto. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal byloje pateiktą ginčo sklypo, per kurį prašoma nustatyti kelio servitutą, panaudos sutartį panaudos gavėjas yra Vilniaus rajono savivaldybė. Todėl prašymas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę uždrausti viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai užtverti pareiškėjos naudojamą privažiavimą prie namų valdos yra tapatus ABTĮ 71 straipsnio l dalyje numatytam uždraudimui atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus - ginčo atveju - uždrausti užtverti naudojamą privažiavimą prie namų valdos. Oficialus ir atsakingas sklypo naudotojas pagal panaudos sutartį yra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl jos pareiga ne tik pačiai vykdyti draudžiamus veiksmus, bet ir neleisti draudžiamų veiksmų vykdyti jos naudojamoje teritorijoje.

2. Pareiškėjos manymu, būtina taikyti ir bendruosius sąžiningumo bei teisingumo principus ginčo atveju, nes A. K. yra neveiksni, visiška ligonė, pas kurią dažnai turi lankytis greitoji medicinos pagalba. Nesant privažiavimo ir sprendžiant ginčą teisme ji jau nebegali pasinaudoti ir medicinos paslaugomis, nes ginčo privažiavimas buvo užtvertas. Išvažiuoti į polikliniką galėjo tik su policijos pagalba.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tačiau tokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma ši įstatymo nuostata, pareiškėja neįrodo. Teigia, kad poliklinikos teritorijoje nėra kelio, kuriuo galėtų naudotis gretimų namų gyventojai, yra tik privažiavimas prie poliklinikos pastato. Valstybinės žemės panaudos 2005 m. gruodžio 8 d. sutartyje Nr. K01/2005-1478, kuria žemės sklypas (kuriame šiuo metu yra poliklinikos pastatas) buvo perduotas Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, kelio servitutas nebuvo numatytas. Minėtoje sutartyje buvo nustatytas servitutas tik 31 kv.m ploto žemės sklypo daliai, per kurią bet kuriuo paros metu neatlygintinai naudotis pėsčiųjų taku eiti prie vandens kolonėlės gali aplinkinių teritorijų naudotojai. Be to, pareiškėjos skunde nebuvo paminėta aplinkybė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėja, yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kairės pusės akligatviu ir iš (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos teiginys, kad nesant privažiavimo ji negali pasinaudoti medicinos paslaugomis, yra nepagrįstas.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą.

Tretieji suinteresuoti asmenys O. S. ir V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nesutinka, jog per jų žemę būtų daromas įvažiavimas, nes tą žemę išsipirko patys ir nesiruošia dalintis ją su kitais.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka per jai priklausančią žemę daryti įvažiavimo, nes žemę išsipirko ir neprivalo dalintis su kitais.

Tretysis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos prašymas atmestas pagrįstai, nes pagal ABTĮ 71 straipsnio l dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma ši įstatymo nuostata, pareiškėja neįrodo. Viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika, aptverdama savivaldybei skirtą teritoriją, nepažeidžia nei teisės aktų, nei pareiškėjos interesų, todėl nesuprantamas yra pareiškėjos reikalavimas Vilniaus rajono savivaldybei „neleisti draudžiamų veiksmų vykdyti jos naudojamoje teritorijoje“. Pareiškėjos teiginys, kad negali privažiuoti prie savo namų valdos, kadangi nėra privažiavimo, neatitinka tikrovės. Prie pareiškėjos namų privažiavimas yra numatytas pagal planą, tačiau jis užstatytas (sąmoningai ar ne) pareiškėjos menkaverčiais pastatais, užverstas malkomis, statybinėmis atliekomis ir pan. Prie namo (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėja, yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kairės pusės akligatviu ir iš (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos teiginys, kad nesant privažiavimo ji negali pasinaudoti medicinos paslaugomis, taip pat neatitinka tikrovės. Poliklinikos teritorijoje nėra kelio, kuriuo galėtų naudotis gretimų namų gyventojai, yra tik privažiavimas prie poliklinikos pastato, Valstybinės žemės panaudos 2005 m. gruodžio 8 d. sutartyje Nr. K01/2005-1478, kuria žemės sklypas (kuriame šiuo metu yra poliklinikos pastatas) buvo perduotas Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, kelio servitutas nebuvo numatytas. Minėtoje sutartyje buvo nustatytas servitutas tik 31 kv.m ploto žemės sklypo daliai, per kurią bet kuriuo paros metu neatlygintinai naudotis pėsčiųjų taku eiti prie vandens kolonėlės gali aplinkinių teritorijų naudotojai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali ir pagrįsta grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS1-375/2004 Nr. AS11-367/2007, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS8-488/2007 ir kt.) paprastai laikomasi nuostatos, kad pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus įvykdymo apsunkinimas.

Administracinių bylų teisenoje taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatytos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Tai – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėja prašo uždrausti atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei rakinti pastatytus vartus ar kitaip trukdyti naudotis pravažiavimu prie namų valdos (duomenys neskelbtini) per panaudai perduotą sklypą iki bus išspręstas ginčas teisme dėl privažiavimo servituto (ABTĮ 71 str. 2 d. 1 p.).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pareiškėja siekia nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis naudojamu keliu privažiavimui prie gyvenamojo namo. Taigi byloje sprendžiamas servituto nustatymo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatuoja, kad skirti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Pareiškėjos argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės siejami su tam tikrais nepatogumais, suvaržymais šiuo metu, tačiau nenurodė jokių motyvų, kad gali kilti padariniai, dėl kurių tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, nebūtų įmanoma įvykdyti tokio sprendimo ar jo įvykdymas pasunkėtų.

Taigi, sprendžiant pagal dabartinę situaciją, vadovaujantis proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principais, atsakovui neuždraudus atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, tai neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo nepadarys negalimu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K., atstovaujamos globėjos L. K., atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius