Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018-02-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 28-ANR-N-224-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

preiškėjas D. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK Elektrėnų PK) 2018-02-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.28-ANR-N-224-2018 (toliau – nutarimas) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jis savo kaltės, jog vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nepripažįsta, kadangi jis nebuvo apsvaigęs. Teigė, kad jis narkotinių medžiagų – marihuanos – buvo vartojęs prieš 2-3 dienas. Paaiškino, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį, kuriame be jo buvo dar trys draugai, ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų Rungos g. dėl dokumentų patikrinimo. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu ir kai jis parodė 0,00 prom., tada vienas iš pareigūnų paklausė, ar jis yra ką nors pavartojęs iš narkotinių medžiagų. Jis atsakė, kad prieš 2-3 dienas jis yra vartojęs marihuanos. Teigė, kad kai pas jo draugą buvo rasta narkotinių medžiagų, policininkai visus surakino, apieškojo, jis 1,5 val. praleido gulėdamas ant bagažinės. Nurodė, kad iš policijos pareigūnų pasisakymų, jis suprato, kad yra įtariamas, jog vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs. Jis buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo, automobilis tralu nuvežtas į aikštelę, o jis į policijos komisariatą, o po to į ligoninę, kur buvo tikrinamas jo apsvaigimas. Teigė, jog ligoninėje buvo paimtas jo šlapimas ir tiktrintas jo apsvaigimas, t.y. jis buvo paprašytas eiti žingsniais tiesia linija, tačiau jis per greitai atsistojo, todėl susvyravo, jo buvo paprašyti paliesti nosį, tačiau kadangi jo rankos buvo surakintos – jam nepavyko. Ir tik gydytojai paprašius, jam buvo nuimti antrankiai. Teigė, kad gydytoja jo neklausė, ar jis yra vartojęs narkotinių priemonių. Nurodė, kad jis daugiausia bendravo su policijos pareigūnu D. K., o su pareigūnu S. G. jis nebendravo, todėl negalėjo jam sakyti, kad jis su draugais vartojo narkotines medžiagas prieš dvi valandas garažuose. Teigė, kad niekas jam neaiškino jo teisių, ligoninėje nepasakė koks bus atliekamas tyrimas, nepasakė, kad tokiu atveju gali būti atliekamas kraujo tyrimas. Nurodė, kad jo rankos visą laiką – apie 5 val. buvo surakintos, todėl gydytojos apžiūros metu jo rankos drebėjo. Nurodė, kad jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, iki įvykio buvo parą nemiegojęs, nes dirbo, todėl galėjo drebėti rankos, ar nuo nuovargio būti išsiplėtę vyzdžiai. Teigė, jog administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, kad buvo pavartojęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kadangi taip liepė parašyti policijos pareigūnas D. K., kuris užpildė ir jam davė pasirašyti protokolą. Paaiškino, kad jis norėjo grįžti namo, todėl parašė tokį paaiškinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vilniaus AVPK Elektrėnų PK 2018-02-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr.28-ANR-N-224-2018 D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 6 d., ir jam skirta 580 EUR bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

ANK 641 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų aplinkybių turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 str. 2 d.).

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją, vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Visų pirma pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. administracinio nusižengimo protokole pripažino, kad vairavo transporto priemonę vartojęs narkotinių medžiagų, savo paaiškinime nurodęs, kad „buvo suvartotas labai mažas, minimalus kiekis“. Nors teismo posėdžiu metu D. B. nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, kad buvo pavartojęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kadangi taip liepė parašyti policijos pareigūnas D. K., kuris užpildė ir jam davė pasirašyti protokolą, tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykių versiją atmeta kaip nepagrįstą, kadangi teismo posėdžio metu apklausus liudytoju policijos pareigūną E. D., pastarasis nurodė, kad „išleidžiant vairuotoją iš sulaikymo kameros, jis pareigūno S. G. nurodymu surašė vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą, su kuriuo supažindino vairuotoją ir vairuotojas pats niekieno neverčiamas parašė protokole esantį paaiškinimą. Teigė, kad surašant protokolą, pareigūno D. K. komisariate nebuvo, todėl jis negalėjo vairuotojui liepti parašyti paaiškinimo“. Minėtas įvykio aplinkybes, t.y. kad tai ne jis surašė D. B. administracinio nusižengimo protokolą bei, kad jis neliepė paaiškinime nurodyti konkrečių aplinkybių patvirtino ir liudytoju apklaustas D. K.. Be to, nors D. B. duodamas parodymus teisme teigė, jog su policijos pareigūnu S. G. jis nebendravo, tačiau liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. G. patvirtino savo 2017-12-18 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog sustabdžius transporto priemonę ir bendraujant su D. B., šis, nors pradžioje neigė vartojęs narkotines medžiagas, pripažino, kad narkotines medžiagas kartu su sulaikytais draugais vartojo prieš dvi valandas Elektrėnuose esančiuose garžuose. Versiją, kad pareigūnas S. G. įvykio vietoje nebendravo su pažeidėju paneigė ir teismo posėdžiu metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. B., D. K., E. D..

Šie įrodymai teismui leidžia D. B. nurodytą versiją, kad administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, kad buvo pavartojęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kadangi taip liepė parašyti policijos pareigūnas D. K., kuris užpildė ir jam davė pasirašyti protokolą, kaip ir teismo posėdžio metu jo nurodytą versiją, kad jis prieš 2-3 dienas buvo vartojęs marihuanos, vertinti tik kaip jo gynybines versijas, sukurtas siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452). Pagal šių taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su Vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančio 2017-12-18 tarnybinio pranešimo ir policijos pareigūnų D. K. ir S. G. parodymų duotų teismo posėdžio metu, policijos pareigūnams, kilus įtarimų dėl vairuotojo D. B. apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kadangi automobilyje jautėsi narkotinių medžiagų kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, rankos drebėjo, akyse matėsi nuovargis, veidas išblyškęs, o patikrinus alkotesteriu jo neblaivumas nebuvo nustatytas, jis buvo nuvežtas į medicininę įstaigą patikrinimui. Taigi, teismo vertinimu, iš paminėtų požymių policijos pareigūnams įtarus, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs, vairuotojas teisėtai ir pagrįstai buvo nuvežtas į medicininę įstaigą patikrinimui.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas.

Surašytame 2017-12-18 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 17 nurodyta, kad asmens gleivinės normalios, kvėpavimas normalus; pulsas 64 k/min.; ritmiškas, arterinis kraujospūdis -158/98 mm Hg; eisena - einant „pėda po pėdos“ mėtosi į šonus, svyruoja, Rombergo pozoje stabilus; judesiai tikslūs; pirštų tremoras smulkus; vyzdžiai praplėsti; nistagmo nėra; nusiskundimų neturėjo; neigia narkotinių medžiagų vartojimą; nuotaika normali; sąmoningas, orientuotas; atmintis nesutrikusi; dėmesys normalus; mąstymas nuoseklus; kalba – kiek sunkiau artikuliuoja; mimikos, gestikuliavimas normalūs; šlapimo tyrimo rezultatas – rasta marihuanos; išvada – vartojęs marihuaną, vairuoti negali. Teismas pažymi, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, apsvaigimas apibūdinamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Teismo vertinimu, atlikus D. B. medicininę apžiūrą iš apžiūros akte užfiksuotų požymių buvo nustatyti tokie D. B. psichikos ar elgesio sutrikimai - eisena - einant „pėda po pėdos“ mėtosi į šonus, svyruoja, vyzdžiai praplėsti, kalba – kiek sunkiau artikuliuoja, šlapimo tyrimo rezultatas – rasta marihuanos. Bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu kaip liudytoja apklausta apžiūrą atlikusi gydytoja R. S. taip pat nurodė, kad išvadą, dėl D. B. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų ji padarė vadovaudamasis dviem pagrindiniais požymiais, t.y. einant „pėda po pėdos“ svyruoja ir yra nerišli kalba. Šiuos jos nustatytos apsvaigimo požymius patvirtino Specialisto išvada Nr. T-N 3549/2017(01), kurioje atlikus D. B. šlapimo tyrimą, jame buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b.l. 26). Teismo vertinimu, minėti nustatyti požymiai patvirtina faktą, jog D. B. 2017-12-18, 00 val. 01 min. Elektrėnų sav., Elektrinės g. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Pažymėtina, jog siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl D. B. apsvaigimo fakto ir esant gynėjos prašymui, byloje buvo paskirta ekspertizė pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Ekspertams pateiktas klausimas: „Ar 2017-12-18, 00 val. 01 min. Elektrėnų sav., Elektrinės g. D. B. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų?

2018-07-23 gautame ekspertizės akte Nr. 2145/2018 (01) duota išvada, kad atsakyti į teismo užduotą klausimą ekspertai negali, nes nebuvo tirtas D. B. kraujas (jo tyrimui nebuvo paimta) (b.l. 89-90).

Į bylą pateiktoje 2018-06-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos pažymoje Dėl informacijos pateikimo Nr. (1.8)SD-376 nurodyta, jog specialiosios medicininės literatūros duomenimis, pavartojus kanabinoidų, priklausomai nuo vartojimo intensyvumo, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (kanapių produktų psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio pagrindinio metabolito) aptikimo šlapime laikotarpis svyruoja nuo 2-3 praų iki 2-6 savaičių. Vartojant kanapes sutrinka laiko suvokimas, rega ir klausa, judesių koordinacija, taip pat reakcija ir gebėjimas susikaupti. Transporto medicinos požiūrius svarbu, jog kanapių vartojimo poveikis pasireiškia slopinimu, dideliu nuovargiu, sutrikusia motorika, besikeičiančiais važiavimo greičiais, nukrypimais nuo važiavimo juostos ir vėlesnėmis vairavimo korekcijomis, pavėluota reakcija, susikaupimo ir dėmesio stoka, dėmesio nukreipimu į nereikšmingus šalutinius dalykus, neadekvačia reakcija į objektus regos lauko pakraštyje. Stresinėse situacijose ir padidėjus informacijos srautui galima konstatuoti pailgėjusius reagavimo intervalus, padažnėjusias neadekvačias reakcijas ir sutrikusius įprastinius judesius.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina 2018-06-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos pažymoje nurdytus apsvaigimo požymius: policijos pareigūnai pastebėjo keistą vairuotoją manevrą - Elektrinės g. važiuojantį automobilį, kuris užsuko į parduotuvės „Maxima“ aikštelę ir pro kitą išvažiavimą išvažiavo, kas sukėlė jiems įtarimą ir dėl ko jie nusprendė sustabdyti minėtą transporto priemonę (liudytojų S. G. ir D. K. parodymai); vairuotojo kalba buvo nerišli, išsiplėtę vyzdžiai, burna džiūvo, buvo drebulys (liudytojo S. G. parodymai); automobilyje jautėsi narkotinių medžiagų kvapas, vairuotojas nervinosi, rankos drebėjo, išblyškęs veidas (liudytojo D. K. parodymai). Be to, D. B. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina jo šlapimo testo rezultatai, teismo medicinos eksperto atliktas šlapimo tyrimas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame pateikta išvada, kad vairuotojas vartojęs marihuanos, vairuoti negali, liudytojos R. S. parodymai, kur ji nurodė, kokie pastebėti vairuotojo psichikos ir elgesio sutrikimai lėmė jos išvadą, kad vairuotojas yra apsvaigęs ir vairuoti negali. Be to, pats D. B., tiek policijos pareigūnui S. G. prisipažino vartojęs narkotines medžiagas prieš 2 valandas, tiek administracinio nusižengimo protokole nurodė „buvo suvartotas labai mažas, minimalus kiekis“. Šie įrodymai yra pakankami, nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir remiantis jų visuma, teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, jog kad D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 6 d.

Teismas pažymi, jog kiti pareiškėjo skunde nurodyti bylos medžiagos trūkumai - kad administracinio nusižengimo byloje nėra policijos pareigūno D. K. tarnybinio pranešimo, ar kad sprendimas nušalinti vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo buvo priimtas tik po atliktos medicininės apžiūros, nelaikytini procesiniais pažeidimais. Be to, jie nesumažina D. B. padarytos veikos pavojingumo, nepaneigia jo kaltės įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nereglamentuoja policijos pareigūnų pareigos suteikti pažeidėjui informacijos apie tai, kad jis nesutikdamas su tyrimo rezultatais gali savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą ir atlikti kraujo tyrimą.

Skunde nurodyti administracinio nusižengimo byloje esantys trūkumai ar netikslumai, yra neesminiai, nesumažinantys D. B. padarytos veikos pavojingumo, nepaneigiantys jo kaltės įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo.

ANK 642 straipsnis numato, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, Vilniaus AVPK Elektrėnų PK atsiliepimo į skundą argumentus, byloje apklaustų liudytojų parodymus, specialisto išvadą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktą, daro išvadą, kad D. B. pažeidė KET 14 p., todėl jis pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 str. 6 d.

Teismas konstatuoja, kad D. B. už padarytą administracinį nusižengimą, nenustačius nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ginčijamu nutarimu pagrįstai, nepažeidžiant ANK 32 str., 34 str. nuostatų, paskirta administracinė nuobauda – 580 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėn. Esant visoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą nėra, todėl jis atmestinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekos 641, 642 straipsniais,

nutaria:

D. B. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018-02-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr.28-ANR-N-224-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.