Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-108-739/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
e2A-108-739/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03566-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
UAB „Finansų bitė“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-108-739/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03566-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7808-1137/2022 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas), 4130,71 Eur negrąžintą paskolą, 593,67 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 13,40 Eur vėlavimo palūkanų, 319,37 Eur administravimo mokestį, 215,49 Eur nuostolių atlyginimo, 27 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2026 m. spalio 17 d., nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2612,5 Eur sumos, 308,03 Eur sutarties sudarymo mokestį, 37,29 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 185 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

2. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 4130,71 Eur negrąžintos paskolos, 593,67 Eur palūkanų, 13,40 Eur vėlavimo palūkanų, 59,99 Eur administravimo mokestį, 215,49 Eur nuostolių atlyginimą, 27 procentų nuostolių atlyginimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2026 m. spalio 17 d., nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2612,50 Eur sumos, 308,03 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų 3 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 185 Eur žyminį mokestį ir 100 Eur patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas. Valstybei iš atsakovo A. K. priteisė 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl darė išvadą, kad atsakovas prievolės neįvykdė, o ieškovės reikalavimai įrodyti prie ieškinio pridėtais dokumentais.

5. Kadangi ieškovė prašė ir vėlavimo palūkanų, ir delspinigių, o šios abi prašomos priteisti sumos savo esme atitinka netesybų sampratą – sankcija skolininkui už prievolės įvykdymo termino praleidimą, teismas sprendė, kad delspinigiai nepriteistini.

6. Teismas nurodė, kad įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą laikė pagrįstu ir tenkintinu.

7. Sprendė, kad kadangi sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistina administravimo mokesčio suma, kurią atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. birželio 3 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino tik iš dalies.

8. Kadangi paskolos sutartyje šalys sutarė, jog paskolos sutarties sudarymo mokestis yra 7 procento nuo paskolos sumos, ieškovės prašymą dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 308,03 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

9. Be to, teismas nurodė, kad nors ieškovė patyrė 605 Eur už suteiktas teisines paslaugas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės reiškiami ieškiniai tokio pobūdžio bylose yra praktiškai identiški, juose nekeliami nauji teisės klausimai, o tik keičiasi atsakovų anketiniai duomenys, sprendė, kad ieškovei iš atsakovo gali būti priteisiama ne didesnė kaip 100 Eur suma už šio ieškinio parengimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliaciniu skundu UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vėlavimo palūkanų bei administravimo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 319,37 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. spalio 17 d., 37,29 Eur delspinigių, visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

10.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimo laikotarpiu. Teigia, jog pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutarties 2.4 punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, jei paskola grąžinama anksčiau laiko, jei paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Nurodo, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,21 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstyta per visą paskolos sutarties laikotarpį.

10.2. Pasak apeliantės, paskolos sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, atsakovas jį žinojo. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Teigia, kad įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinusi individualias paskolos sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, sutartį nutraukė ir turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Mano, kad nėra teisinio pagrindo mažinti priteistiną administravimo mokesčio dydį.

10.3. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti delspinigių. Nurodo, kad vėlavimo palūkanos pagal įstatymą yra vadinamos kompensacinėmis palūkanomis už laiku neįvykdytą prievolę, yra nepagrįsta. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Teigia, kad vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Delspinigiai neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas ir delspinigius ir nepagrįstai pastarąjį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis atmesti reikalavimai dėl delspinigių bei administravimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 86613776 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4475 Eur kreditas (4161,75 Eur paskolos suma ir 313,25 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų grąžinti laiku paskolą nevykdė, į raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2022 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą paskolos sutartį.

Dėl administravimo mokesčio dalies

14. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą po to, kai atsakovui vėluojant mokėti ar nemokant paskolos įmokų buvo nutraukta Sutartis.

15. Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,21 procento per mėnesį.

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

17. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Taigi, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei prašant priteisti visą administravimo mokestį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiama 59,99 Eur administravimo mokesčio suma, paskaičiuota nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. birželio 3 d. (sutarties nutraukimo dienos), o kitoje dalyje reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

Dėl delspinigių ir vėlavimo palūkanų

20. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo dėl 37,29 Eur delspinigių priteisimo, kadangi įskaitė juos į iš atsakovo priteistą 13,40 Eur delspinigių sumą.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

22. Nors apeliantė nurodo, jog vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos vėlavimo palūkanos yra skaičiuojamos tik esant sutarties pažeidimui. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, ir todėl jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis (CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą; analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

25. Visgi, nagrinėjamu atveju, nors teismas ir teisingai vadovavosi tiek materialinės teisės normomis, tiek teismų praktika, konstatuodamas, kad ir vėlavimo palūkanos, ir delspinigiai savo esme atitinka netesybų sąvoką (kompensuojamąsias palūkanas), todėl abi kartu už tą patį laikotarpį negali būti priteisiamos, teismas nepagrįstai nusprendė į mažesnę vėlavimo palūkanų sumą įskaityti ieškovės apskaičiuotą didesnę delspinigių sumą. Jau minėta, kad kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Iš ieškovės skaičiavimų matyti, kad paskaičiuoti 37,29 Eur delspinigiai neviršija įstatymo numatytų maksimalių dydžių, jie paskaičiuoti už 180 dienų, todėl yra pagrįsti ir priteistini iš atsakovo, į juos įskaičiuojant ieškovės prašomas priteisti vėlavimo palūkanas.

26. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, tačiau nepagrįstai į mažesnės kompensuojamąsias palūkanas įskaitė didesnius delspinigius. Dėl to skundžiamas sprendimas keistinas, vietoje 13,40 Eur priteistų vėlavimo palūkanų ieškovei iš atsakovo priteisiant 37,29 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti jai už advokato teisinę pagalbą patirtas išlaidas nuo 605 Eur iki 100 Eur. Savo nesutikimui pagrįsti apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, ir prašo ją priimti.

28. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti papildomų įrodymų ir pateikti papildomų paaiškinimų dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi buvo priimtas sprendimas už akių, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

29. Iš teismui pateiktos ataskaitos matyti, kad bylos dokumentų analizė sudarė 130 Eur, konsultavimas 70 Eur bei 300 Eur ieškinio parengimas plius PVM. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės advokato pagalbai patirtoms išlaidoms neviršijant teisės normomis reglamentuotų dydžių, o ieškinį patenkinus iš dalies (97 procentais), ieškovei iš atsakovo priteistinos 766 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

30. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą tik iš dalies, t. y. vietoje priteistų vėlavimo palūkanų priteisus delspinigius ir beveik visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (viso apie 52 procentai apeliaciniu skundu reikštų reikalavimų), apeliantei iš atsakovo priteistinas 11 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 4130,71 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 71 ct) negrąžintos paskolos, 593,67 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 67 ct) palūkanų, 59,99 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 99 ct) administravimo mokesčio, 37,29 Eur (trisdešimt septynis eurus 29 ct) delspinigių, 215,49 Eur (du šimtus penkiolika eurų 49 ct) nuostolių atlyginimo, 27 procentų nuostolių atlyginimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2026 m. spalio 17 d., nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2612,50 Eur sumos, 308,03 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų 3 ct) sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 766 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Likusią ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė