- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-87-366/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Suvaizdytės -Makšimienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo Do. V. išteisintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o automobilį (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta grąžinti Da. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Do. V. buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 1 d. apie 17.32 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 % promilių neblaivumas (nustatytas 1,81 promilės girtumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį, kuriuo Do. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti Do.V. kaltu ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams. Taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant Do.V. neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prašo taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti vairuoti transporto priemones 4 metus, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini). Nors šis automobilis pagal dokumentus priklauso Da. V., tačiau pats Da. važiavo kartu būdamas neblaivus, nesudrausmino brolio, nepaėmė iš jo mašinos, nesiėmė veiksmų, tad jo sutikimu mašina buvo panaudota kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Prašo iš Do.V. priteisti 133,10 eurų už priverstinį automobilio nuvežimą į specialią aikštelę ir po 2,43 eurų už automobilio saugojimą, skaičiuojant nuo 2020-21-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2.1. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi išimtinai kaltinamąjį Do.V. teisinančiais duomenimis, suteikdamas didesnę reikšmę Do.V. ir liudytojo A. V. parodymams, nesirėmė liudytojos D. P. parodymais dėl jos įsidėmėto automobilio vairuotojo, dėvėjusio drabužius su ryškiai šviesą atspindinčiais elementais.
2.2. Da. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisme nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, nurodė, kad automobilį vairavo jo brolis Do.. Do. už jo pagalbą suteikiant gyvenamąjį plotą, buvo pažadėjęs padėti ir prisiimti kaltę už 2020-12-01 vairavimą. Da. V. savo pažado neįvykdė, nes vėliau atsirado galimybė užsidirbti, reikėjo vairuotojo pažymėjimo. Siūlė Do. pinigus, kad jo nebekištų į teismą. Tuo tarpu, kaltinamasis Do. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tris kartus per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, kuris tęsėsi beveik tris mėnesius: nuo 2020-12-01 iki 2021-02-18, kuomet įtariamojo Do.V. raštišku prašymu jam buvo pateikta susipažinti bylos medžiaga, su kuria susipažinęs pasirašė protokolą, kad prašymų ir papildymų neturi. Savo parodymus įtariamasis pakeitė tik teisme ir su jam pareikštu kaltinimu nesutiko. Parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl automobilį vairavusio asmens yra neteisingi. Jo parodymų pakeitimas vertintinas tik kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padalytą nusikalstamą veiką.
2.3. Teismas išimtinai aptarė tik dalį garso įrašų ir susirašinėjimo per „Messenger“ programą turinio, t. y. atrinkęs pokalbių ištraukas, kurios, suteikus jiems menamą kontekstą, yra palankios Do. V.. Tuo tarpu tarp pokalbių ir susirašinėjimo žinučių yra nemažai tokių, kuriose Da. V. sako broliui nesutinkąs apsiimti jo kaltės. Pavyzdžiui, teismas nevertino Da. teiginių Do.2021-06-06 per „Messenger“ programėlę: „Tai tad bylinėkis nes aš ir neprisipažinsiu ko nepadariau. O tau dar ir opelis pareis prie to pačio kur ant R. sustumei. Tu galvoji visus savo izdivonus sumetimais ant brolių ir ramiai gyvensi. Baigėsi tie laikai“. Į tai Do. atsako: „Tai kad tu čia nori užmest savo izdivoną ant manęs“. Da. atsako: „Nu nebebruzdink blet. Norėjau padėt bet kaip žiūriu kalčiausias lieku. Pats prisivairavai pats ir atsakysi ir dar už mašina kad konfiskavo gražinsi pinigus ir už Opelį grąžinsi ir už Renuką“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Do. V., rašydamas Da., žinojo, kad susirašinėjimo pokalbiai bus pateikti teismui, o Da. V. to nežinojo, todėl jo žodžiai vertintini kaip patvirtinantys aplinkybę, kad jis nevairavo ir neketina prisipažinti ko nepadarė, o tiesiog norėjo padėti broliui. Teisminio nagrinėjimo metu pateikti kaltinamojo ir jo sutuoktinės liudytojos R. V. savarankiškai įrašyti telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimas per „Messenger“ programą iš esmės turėtų būti vertinami kritiškai ir jiems nesuteikiamas neginčytino įrodymo statusas.
2.4. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad pokalbiai ir susirašinėjimai, kuriuose užfiksuota kaip Da. siūlo pinigus broliui Do., yra Da. kaltės įrodymai, kurie rodo, kad Da. siūlo Do. pinigus už prisipažinimą nepadarytos nusikalstamos veikos. Tačiau Da. V. pasakė, kad tų pinigų reikšmė kitokia, jis tiesiog norėjo broliui padėti, kadangi buvo žadėjęs apsiimti tą kaltę, be to jis jaučiasi privaląs jam padėti ir už tai, kad buvo priėmęs gyventi į savo šeimą. Da. V. nurodė, kad kai kurių pokalbių jis nepamena ir negali garantuoti, kad ten kalbėjo jis. Visi įrašai daryti tikslingai, provokacinio pobūdžio.
2.5. Teismas taip pat nepagrįstai liudytojo A. V. parodymus laikė esminiais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. 2020-12-02 atsisakė duoti parodymus sūnaus atžvilgiu. Teisminio nagrinėjimo metu A. V., apklaustas liudytoju 2021-04-28 ir 2021-11-10, nurodė, kad automobilį 2020-12-01 vairavo Da. V.. Tačiau jo parodymai nebuvo tikslūs, jo išsakytos detalės neatitiko kitų bylos duomenų.
2.6. A. V., kuris įvykio metu buvo neblaivus kaip ir jo sūnūs, parodymai nesutampa su liudytojos D. P. parodymais. D. P. teigė aiškiai mačiusi, kad automobiliui (duomenys neskelbtini)užvažiavus ant bortelio ir ten pakibus, iš jo išlipo vienas asmuo - A. V., o ne visi trys, kaip tai nurodė A. V.. Taigi šiuo atveju reikėtų labiau remtis liudytojos D. P. parodymais, kuri niekaip nesuinteresuota bylos baigtimi ir nesusijusi nei su kaltinamuoju Do. V., nei su liudytoju Da. V., o jų tėvo liudytojo A. V. parodymus vertinti kritiškai.
2.7. Be to, prokurorė siūlo atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. atsisakė duoti parodymus, paaiškindamas laiko neturėjimu, o teisme liudijo Do. naudai. Tokią tėvo poziciją paaiškino liudytojais apklausti Da. V. ir R. V.. Jie abu sakė, kad tėvas neabejotinai yra Do. įkalbėtas duoti tokius parodymus, pagrasindamas išmesti iš namų, kuriuos tėvo motina paliko Do. mažamečiams vaikams.
2.8. Prokurorė nesutinka su teismo sprendimu nesiremti liudytojos D. P. parodymais dėl jos matyto automobilio vairuotojo, kurį ji įsidėmėjo iš specifinių drabužių, buvusių su ryškiomis šviesą atspindinčiomis detalėmis. Mano, kad šios liudytojos parodymai – esminiai, nes ji yra įvykį matęs pašalinis žmogus, nepriklausantis šeimai ar kaip nors kitaip suinteresuotas. Tuo tarpu A. V. yra kaltinamojo Do.V. ir liudytojo Da. V. tėvas, jis kaip artimas giminaitis gali būti vienaip ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi, labiau palaikyti vieną pusę. D. P. parodymus teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. K., kuris parodė, kad atvykus į įvykio vietą, Do. V. buvo apsirengęs ryškesniais rūbais su šviesą atspindinčiais elementais, o Da. V. ir A. V. buvo apsirengę tamsesniais rūbais. A. V. parodymais abejoti verčia ir tos aplinkybės, kad teisme parodymus sutikęs duoti A. V. paaiškino, kad po užvažiavimo ant „bordiūro“ broliai tarėsi, kuris prisiims kaltę, kad vairavo, girdėjo susitarimą, kad kaltę už Da. prisiims Do. Teisme kaip liudytoja apklausiama kaltinamojo Do.V. sutuoktinė R. V. parodė, kad įvykio dieną ji skambino savo sutuoktiniui, tačiau šis neatsiliepė, todėl ji paskambino jo tėvui A. V., kuris pasakė, kad Do. prisidirbo. Jei tikėti jo parodymais, kad automobilį vairavo Da., lieka neaišku kokiu tikslu jis iš karto po įvykio melavo savo sūnaus Do. sutuoktinei apkalbėdamas Do.V..
2.9. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis, sakydamas paskutinį žodį, pareiškė atsiprašantis už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus ir už tai, kad vairavo. Nedelsiant pasitaisęs, kad jis nevairavo ir esąs nekaltas, pridūrė, kad jei jau būtų nuteistas, tai neprieštarautų dėl jam siūlomos bausmės.
2.10. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisminiame bylos nagrinėjime pateiktų ir ištirtų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad Do. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Dėl įrodymų vertinimo
6. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakanka neginčijamų įrodymų Do.V. kaltei pagrįsti. Kolegija pastebi, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje, vertindamas ir aptardamas surinktus įrodymus, kelis kartus sumaišė kaltinamojo Do.V. ir liudytojo Da. V. vardus (nuosprendžio 11 ir 12 lapai), tačiau iš viso teksto (jo logikos ir prasmės) akivaizdu, jog tai tik techninės klaidos ir padarytoms išvadoms tai neturėjo reikšmės. Visi įrodymai, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje. Nuosprendis išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų vertinant bylos įrodymus nenustatyta. Atsižvelgiant į, tai sutikti su prokuroro teiginiais, susijusiais su įrodymų vertinimu, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados, nėra pagrindo.
7. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus nesutekdamas nei vienam iš jų prioriteto. Kolegijos nuomone, būtent apeliaciniame skunde įrodymai vertinami selektyviai, atrenkant ir akcentuojant tik tuos, kurie tvirtina išteisintojo Do.V. kaltę.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu (beveik tris mėnesius) Do. V. nuosekliai pripažino, kad būtent jis vairavo automobilį ir savo parodymus pakeitė tik teisme. Tačiau iš išteisintojo parodymų teisme matyti, kad jis dar ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrėjai buvo pasakęs, kad automobilio nevairavo. Šiuos jo parodymus patvirtino ir tyrėja R. S.. Apklausiama teisme (T. 2, b. l. 53 – 54) ji nurodė, kad Do. V. po pirmos apklausos jai sakė, jog automobilį vairavo ne jis (Do. V.), o brolis. Tačiau akivaizdu, jog į šį įtariamojo pareiškimą nebuvo niekaip sureaguota ir šios aplinkybės nebuvo tirtos. Įvertinus šiuos parodymus, nėra pagrindo netikėti ir telefoniniu pokalbiu, įvykusiu 2021-01-04 tarp Da. V. ir Do.V.. Šio pokalbio metu Da. tvirtina, jog tyrėjai sakė, kad jis (Da.) vairavo automobilį, tačiau tyrėja pasakė, jog yra liudytojas, kuris matė, jog prie vairo buvo su ryškia striuke. Liudytojos D. P. parodymus (apklausta 2020-12-08), kad prie vairo buvo asmuo su ryškesniais rūbais, galėjo žinoti tik tyrėja.
9. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad visus į bylą pateiktus telefoninių pokalbių įrašus ir susirašinėjimą žinutėmis reikia vertinti kritiškai, kadangi Da. V. nežinojo apie tokių įrašų darymą, o Do. V. žinojo ir sąmoningai kreipė pokalbius sau naudinga linkme. Iš tikrųjų įvertinus tai, kad Do. V. žinojo apie daromus įrašus, tų pokalbių metu išsakyti žodžiai turėtų būti vertinami atsargiau. Tačiau Da. V. nežinojo apie tų pokalbių įrašinėjimą, todėl jam pokalbių metu (bent jau pirmųjų pokalbių) nebuvo jokio pagrindo sakyti ne tiesą. 2021-01-08 įrašyto telefoninio pokalbio (kalba Do. V. su Da. V. ir į pokalbį įsiterpia R. V.) metu akivaizdu, jog kalbama apie tai, kad Do. V. sutinka prisiimti kaltę dėl vairavimo ir vykti atlikti bausmę. Į pokalbį įsiterpianti Do.V. žmona perklausia ar po to kai Do. prisiims jo (Da.) kaltę ir atlikinės bausmę jis nebus apgautas. Kaip jau minėta, Da. V. tuo metu negalėjo žinoti, kad daromas pokalbio įrašas, todėl jam nebuvo jokio reikalo meluoti ar sakyti netiesą. Tačiau jis neneigia šių aplinkybių (to, kad automobilį iš tikrųjų vairavo jis, t. y. Da. V.), o tik užtikrina, jog jokios apgaulės nebus. Kai R. V. dar bando vystyti šią temą ir aiškintis kodėl jie (ji ir jos vyras) turi spręsti Da. problemas, į pokalbį įsikiša Do. V. ir liepia jai nesikišti, nes nieko čia tokio jei gaus tris mėnesius. Tai rodo, kad bent jau tuo metu santykiai tarp Do.V. ir Da. V. buvo geri ir jie laikosi esančio susitarimo. Todėl vertinant šį pokalbį, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog jis patvirtina, kad Do. V. prisiėmė Da. V. kaltę dėl automobilio vairavimo 2020-12-01.
10. Kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog Do.V. kaltę patvirtina 2021-06-06 susirašinėjimo žinutėmis su Da. V. turinys. Iš tikrųjų šio susirašinėjimo metu Da. V. neigia įvykio metu vairavęs automobilį ir kaltina tuo Do.V.. Priešingai nei pirmųjų pokalbių (įvykusių sausio mėnesį) metu, nėra pagrindo manyti, kad Da. V. nežino apie tokių pokalbių įrašymą ar žinučių išsaugojimą ir iš tikrųjų sako tiesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos teisminis bylos nagrinėjimas jau vyko. Pirmas posėdis įvyko dar 2021-04-12 (T. 2, b. l. 24 – 26). Jau šio posėdžio metu Do.V. gynėjas pateikė prašymą prie bylos prijungti jo ginamojo padarytus telefoninių pokalbių su Da. V. garso įrašus. Posėdžiai vyko ir balandžio 28 bei gegužės 24 dienomis. Tų posėdžių metu buvo apklausti liudytojai, tame tarpe ir A. V. (tėtis), toliau sprendžiama dėl pateiktų garso įrašų. Tai reiškia, kad birželio mėn. 6 d. kai vyko susirašinėjimas žinutėmis, brolių santykiai jau buvo sugedę ir Da. V. neabejotinai jau žino, kad Do. V. (ar jo žmona) įrašinėja pokalbius ir kaupia žinutes. Tai laidžia daryti išvada, kad to bendravimo metu (priešingai nei bendraujant sausio mėnesį) Da. V. jau sąmoningai kalba, jog automobilį vairavo būtent Do. V., taip siekdamas išvengti savo atsakomybės.
11. Kolegija sutinka ir su tuo kaip pirmos instancijos teismas vertino Da. V. teiginius, jog pinigus broliui siūlė tik iš dėkingumo, jog priėmė pagyventi ir norėdamas padėti broliui. Do. V. buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Už tokią veiką gresia ne tik bausmė, bet ir automobilio, kuriuo buvo važiuota, konfiskavimas – t. y. Da. V. automobilio. Tai, kad tokią galimybę numatė ir pats Da. V., parodo jo žinučių, rašytų 2021-06-06, turinys. Tai reiškia, jog jis suprato, kad praras automobilį ir taip patirs nuostolių. Todėl neįtikėtinas ir nelogiškas teiginys, kas jis dar norėjo pakankamai didele suma paremti brolį.
12. Akivaizdu, kad aptartus įrodymus ir padarytas išvadas pilnai patvirtina ir papildo A. V. parodymai. Todėl netikėti jais nėra pagrindo. Šioje dalyje kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis.
13. Negalima suabsoliutinti ir išskirtinę reikšmę suteikti liudytojos D. P. parodymams apie tai kas vairavo automobilį. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, liudytoja buvo išsigandusi, patyrė stresą. Įvažiuojant automobiliui į aikštelę, ji nematė kas jį vairavo. Kai link jos pradėjo eiti aiškiai neblaivus A. V., D. P. skubiai išvažiavo iš aikštelės ir tik trumpai stebėjo automobilį, stengdamasi įsidėmėti jo valstybinį numerį. Tuo metu, automobilio salone užsidegus šviesai, ji pastebėjo priekyje sėdinti žmogų su ryškiais šviesą atspindinčiais rūbais. Jos teigimu tas žmogus sėdėjo už vairo. Tačiau reikia įvertinti liudytojos būseną (patyrė stresą, buvo išsigandusi), tai, kad automobilį ji matė iš toliau (jau buvo išvažiavusi iš aikštelės), ir nors automobilio salone užsidegė šviesa, tačiau ji nematė antro žmogaus. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog liudytoja D. P. galėjo nuoširdžiai suklysti kurioje vietoje (keleivio ar vairuotojo) sėdėjo asmuo su šviesą atspindinčiais rūbais. D. P. iš įvykio vietos pasišalino anksčiau nei iš to automobilio išlipo Do. V. ir Da. V.. Taigi ji tiksliai nematė kaip atrodė žmogus, kuris išlipo iš vairuotojo vietos.
14. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis minėtais aspektais priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. - Makšimienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio atmesti.