Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1170-343/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
2A-1170-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
mažosios bendrijos ,,Modomex“
Atsakovas
G. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1170-343/2017Teisminio proceso Nr.2-19-3-01004-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; (S) 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.3.1.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos ,,Modomex“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-197-384/2017 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Modomex“ ieškinį atsakovei G. Ž. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 327,50 Eur skolą, 66,55 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo už suteiktas paslaugas pagal 2015 m. gruodžio 8 d. tarp šalių sudarytą paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.15/12/08-2.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovė prieštaravimuose prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Sutartyje numatyta, kad už paslaugų suteikimą atsiskaitoma tik tuo atveju, jeigu projektui skiriama subsidija, tačiau subsidija atsakovei nebuvo skirta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr.15/12/08-2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei projektinės dokumentacijos parengimo, gynimo projekto vertinimo metu ir projekto administravimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti jas ir apmokėti už jas sutartyje numatyta tvarka. Sutarties sudarymo data nurodyta 2015 m. gruodžio 8 d., tačiau teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad sutartį atsakovė pasirašė tik 2015 m. gruodžio 17 d., kai projektas buvo pateikiamas vertinimui. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įvertinusi projektą, nusprendė paramos atsakovei neskirti, nes paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 17.10 papunktyje numatyto reikalavimo, t. y. nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, paraiškos pateikimo dieną turėjo arba priklausyti pareiškėjui, arba dėl šio turto turėjo būti sudaryta ne trumpesnė kaip 8 metų nuomos ar panaudos sutartis, kuri privalėjo būti įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre. Nekilnojamasis turtas pareiškėjai nepriklausė.

Ieškovė teigė, kad atsakovė, pasirašydama, jog atitinka visus projektui keliamus kriterijus, pažeidė sutarties 4.3.2. punkto reikalavimus, suklaidino ieškovę, todėl sutartis nuo 2016 m. birželio 11 d. nutraukta ieškovės iniciatyva, o atsakovė sutinkamai su sutarties 5.2. punktu privalo atlyginti ieškovei visas projekto rengimo išlaidas. Atsakovė teigė, kad ji ieškovei nepateikė jokių neteisingų duomenų, sutarties sąlygų nepažeidė, todėl ieškovės patirtas išlaidas privalėtų atlyginti tik tuo atveju, jeigu būtų gavusi 60 000 Eur paramą.

Teismas, nenustatęs byloje duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovei būtų pateikusi suklastotus dokumentus, kad paraiškoje pateikti duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centras yra teisingi, vertino, kad ieškovė, teikianti tokio pobūdžio paslaugas, privalėjo atidžiai peržiūrėti gautus iš atsakovės dokumentus ir įvertinti, ar pagal pateiktus dokumentus, paraiška bus patenkinta. Teismas ieškovės atstovo M. Š., liudytojos L. Z. paaiškinimus, kad atsakovės įgaliotinis tėvas R. Ž. telefonu buvo įspėtas, jog, norint gauti paramą, reikia sudaryti nekilnojamojo turto, į kurį investuojama, nuomos sutartį ir ją įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre, vertino nepakankamais aplinkybei, kad atsakovė buvo informuota apie dokumentų neatitiktį taisyklių reikalavimams. Ieškovė nepateikė jokių šį argumentą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, teikiant paraišką dėl paramos gavimo, nežinojo apie teikiamų dokumentų trūkumus, sutarties sąlygų nepažeidė, o ieškovė atsakovei paslaugas teikė paviršutiniškai, aplaidžiai. Atsakovei subsidija nebuvo skirta, todėl teismas, spręsdamas, kad pagal sutarties 2.1.1. punktą atsakovė turėjo pareigą ieškovei sumokėti 2750 Eur tik tuomet, jei atsakovei būtų skirta subsidija, ieškinį atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nevertino dalies svarbių faktinių aplinkybių, o dalį jų vertino neteisingai, todėl sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

9.1. Teismas prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų ir tuo pažeidė teismo neutralumo, šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus.

Atsiliepimas

9.2. Atsakovė teisme paaiškino, kad nėra perskaičiusi sutarties, kad ji pasitikėjo savo įgaliotiniu tėvu R. Z., kuris buvo įgaliotas derinti visus su sutarties sudarymu ir jos vykdymu susijusius klausimus, o tai reiškia, kad atsakovė, kuriai, kaip ūkininkei yra taikomi griežtesni dėl savo teisių ir pareigų žinojimo reikalavimai bei atsakomybės už savo veiklą standartai, veikė prisiimdama visą riziką. Sutarties 4.3.2 punktu atsakovė įspareigojo bendradarbiauti su paslaugų tiekėju jo nurodytų būdu ir terminais pateikiant jam ar paslaugų teikėjo nurodytiems tretiesiems asmenims visą sutarties tinkamam vykdymui reikalingą informaciją ir dokumentus bei užtikrinant, kad visa pateikiama informacija bei dokumentai būtų teisingi bei visapusiški. Atsakovė, pasirašydama „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ tinkamumo vertinimą ir raštu patvirtindama, kad ji atitinka visus projektui keliamus kriterijus, pateikė melagingą informaciją, kadangi agentūra informavo, jog pareiškėja neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.10 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Todėl teismo argumentai, kad atsakovė sutarties nuostatų nepažeidė yra nepagrįsti.

9.3. Apie tai, kad atsakovė turi sudaryti žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitą sutartį ir ją įregistuoti Registrų cente, daugiau nei 6 kartus buvo įspėtas atsakovės įgaliotas atstovas, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė VĮ Registrų centras įregistruos žemės sklypo po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais nuomos arba kitokias naudojimąsi patvirtinančias sutartis ne trumpesniam nei 8 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Tačiau teismas nepagrįstai, nevertindamas liudytojų paaiškinimų apie nuolatinius atsakovės atstovo perspėjimus apie trūkstamus dokumentus, darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei nebuvo žinoma apie dokumentų trūkumus.

9.4. Atsakovei netinkamai vykdant sutarties 4.3.2 punktą, t. y. pateikus klaidingus duomenis deklaruojant, kad žemės sklypas po statomais ar planuojamais statyti statiniais jai priklauso nuosavybės teise ir/ar yra teisėtai valdomas, tačiau šių duomenų neįregistravus VĮ Registrų centras, ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.4 punktu, sutartį nutraukė vienašališkai. Atsakovė vienašališko sutarties nutraukimo neginčijo, todėl remiantis 5.4 punktu, atsakovė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo privalo ieškovei sumokėti 2 750 Eur atlygį už atliktą darbą.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilęs ginčas dėl ieškovės, vienašališkai nutraukusios šalių sudarytą projektinės dokumentacijos parengimo paslaugų teikimo sutartį, teisės reikalauti iš atsakovės atlyginimo už suteiktas paslaugas.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, kliento įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas yra viena iš paslaugų sutarties sąlygų.

Ieškovė reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 750 Eur skolą, delspinigius grindė sutarties 2.1 punktu, nustatančiu paslaugos kainą, pagal kurį: 2 750 Eur mokami tik tuo atveju, jei projektui skiriama subsidija. Tokiu atveju ši suma sumokama per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo skirti subsidiją paskelbimo (2.1.1 p.).; mokėjimai vykdomi pervedant pinigus į paslaugų teikėjo nurodytą sąskaitą (2.1.2 p.); užsakovui neatsiskaitant 2.1 punkte nustatyta tvarka, užsakovui skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną (b. l. 2-7). Taigi, sutarties 2.1 punktu šalys apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas susiejo su sėkmingu šių tikslų įgyvendinimu – subsidijos gavimu. Atsakovei subsidija nebuvo suteikta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalims sutartimi ieškovės, kaip paslaugos teikėjo, teisę gauti atlygį susiejus su tam tikro tikslo pasiekimu (paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui gavimu), tačiau šio tikslo nepasiekus, t. y. atsakovei negavus paramos, ieškovė neturi teisės gauti sutarties 2.1. nustatyto atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei, negavus subsidijos, ieškovė neturinti teisės reikalauti atlyginimo pagal šį sutarties punktą.

Ieškovė ieškinyje, prašydama už suteiktas paslaugas iš atsakovės priteisti atlyginimą pagal sutarties 2.1 punktą, šį reikalavimą grindė sutarties 5.4 punktu. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei užsakovas netinkamai vykdo įsipareigojimus, prisiimtus šia sutartimi ir/arba nutraukia sutartį savo iniciatyva paslaugų teikėjui nepažeidus sutarties nuostatų ir/arba nevykdo šios sutarties 4.3.2. punkte numatytos pareigos po projektinės dokumentacijos pateikimo NMA dienos ir/arba gavęs finansavimą pagal projektą, atsisako jo, užsakovas sumoka paslaugų teikėjui sumą lygią visam šios Sutarties 2.1. punkte numatytam užmokesčiui, ši sutartis nutraukiama, o paslaugų teikėjas perduoda užsakovui tas paslaugas, kurios buvo atliktos iki užsakovui nutraukiant sutartį. Ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą sutartį 5.4 punkto pagrindu dėl netinkamo atsakovės sutarties 4.3.2 punkto, kuriuo atsakovė įsipareigojo bendradarbiauti su paslaugų teikėju jo nurodytu būdu ir terminais pateikiant jam ar jo nurodytiems asmenims visą sutarties tinkamam įvykdymui reikalingą informaciją ir dokumentus bei užtikrinti, kad jie yra teisingi ir bei visapusiški, vykdymo ir kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs, kad atsakovė būtų pažeidusi sutarties sąlygas, sprendė, kad atsakovei pagal sutarties 2.1. punktą nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo išvada, skunde teigia, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą atsakovei taikyti sutartinę atsakomybę pagal sutarties 5.2 punktą priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 750 Eur, kurie yra laikomi minimaliais šalių nuostoliais dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Šie apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti jai atlyginimą už suteiktas atsakovei paslaugas pagal 2.1 punktą, nustatantį jai teisę reikalauti iš atsakovės atlyginimo tik subsidijos atsakovei suteikimo atveju, grindė sutartinę šalių atsakomybę nustatančiomis sutarties nuostatomis (5.4 p., 4.3.2 p.). Tačiau apeliaciniame skunde teiga, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą atsakovei taikyti sutartinę atsakomybę pagal sutarties 5.2 punktą priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 750 Eur, kurie yra laikomi minimaliais šalių nuostoliais dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir 178 straipsnyje numatyta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi šalis, reikalaujanti atitinkamą sumą priteisti, turi įrodyti savo reikalavimo pagrindą.

Byloje nustatyta, kad ieškovės parengtą projektą įvertinusi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nusprendė paramos atsakovei neskirti, nes paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 17.10 papunktyje numatyto reikalavimo, t. y. nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, paraiškos pateikimo dieną turėjo arba priklausyti pareiškėjui, arba dėl šio turto turėjo būti sudaryta ne trumpesnė kaip 8 metų nuomos ar panaudos sutartis, kuri privalėjo būti įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre. Ieškovė teigė, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.3.2 punkte nustatytą bendradarbiavimo pareigą, kadangi, pasirašydama „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ tinkamo vertinimą ir tokiu būdu raštu patvirtindama, kad ji atitinka visus projektui keliamus kriterijus, ieškovei pateikė melagingą informaciją. Tačiau paraiškoje apie žemės sklypą, į kurį atsakovė ketino investuoti siekiamą gauti paramą, yra pateikti duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centras ir jie yra teisingi. Atsakovei žemės sklypas nepriklausė nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos pagrindu. Ieškovė, skunde teigdama, kad ji 6 kartus buvo įspėjusi atsakovės įgaliotą asmenį apie šiuos projekto trūkumus, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė VĮ Registrų centras įregistruos žemės sklypo nuomos arba kitokias naudojimąsi patvirtinančias sutartis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, pripažįsta, kad jai buvo žinoma apie nurodytus projekto trūkumus, jiems esant rengė projektą ir esant joms nepašalintoms pateikė projektą vertinimui. Ieškovė sutarties 4.1.2 p. įsipareigojo pranešti apie aplinkybes, kurios atsirado nepriklausomai nuo paslaugų teikėjo valios ir veiksmų, dėl kurių paslaugų teikėjas negali tinkamai suteikti paslaugų. Šalys sutarties 8.2 punkte susitarė, kad pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai pasirašytinai, arba siunčiant paštu, arba el. paštu, arba faksu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Byloje nėra duomenų, o ieškovė ir neįrodinėjo, kad apie minėtus projekto trūkumus atsakovei pranešė sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės argumentas, kad apie trūkumus telefonu informavusi atsakovės įgaliotą asmenį, nelaikytinas tinkamu atsakovei pranešimo būdu pagal šalių sutartį. Be to, atsakovės įgaliotas asmuo neigė, kad jam apie projekto trūkumus būtų buvę pranešta telefonu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nebuvo žinoma apie dokumentų trūkumus vertintina pagrįsta.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; kt.). Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nustatyta, kad teismas šalių ginčą išnagrinėjo tuo faktiniu pagrindu, kurį nurodė ieškovė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl išėjimo už ieškinio ribų, šalių lygiateisiškumo, rungimosi principų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį teisingai išsprendė ginčą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Jurbarko rajono aplinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArūnas Rudzinskas