Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.9.7.; 1.2.4.6.1.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)

2024 m. gegužės 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 9.25 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kauno r., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, abiejų rankų kumščiais smogė K. P. į krūtinę, ko pasėkoje nukentėjusysis K. P. nukrito ant žemės ir atsitrenkė į asfaltinę kelio dangą, susižeisdamas dešinę ranką bei dešinę klubo sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, plėštinę žaizdą dešinės plaštakos delne, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gailisi dėl to, kas nutiko. Nurodytos kaltinamajame akte faktinės aplinkybės yra teisingos, jų neginčija. Tą dieną atvežė tris keleivius, užsieniečius į (duomenys neskelbtini), ir prie kaltinamojo priėjo kiti užsieniečiai, kurie prašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sutiko juos pavežti, todėl jie įsėdo į jo automobilį. Norėjo jau išvažiuoti, bet K. P. atsistojo ir neleido niekur važiuoti, sakė, kad jie susitarė, kad jis juo nuveš. Prieš tai kaltinamasis girdėjo „taksistų“ kalbas. Kadangi nukentėjusysis neleido išvažiuoti, kaltinamasis pavažiavo atbulas, tačiau nukentėjusysis apibėgo automobilį ir vis tiek neleido išvažiuoti. Keleiviai buvo išsigandę, kaltinamasis nežinojo, ką jiems pasakyti, kas čia vyksta. Kaltinamasis pasakė „traukis iš kelio“ nukentėjusiajam, išlipęs norėjo jį patraukti nuo kelio. Tuomet K. P. stumtelėjo, kad šis pasitrauktų, ir jis nukrito, susižalojo ranką. Kaltinamasis negalvojo, kad nukentėjusysis nukris ir susižalos. Kaltinamasis nurodė, kad reikėjo nieko panašaus nedaryti, o kviesti policiją, tačiau tuo metu pasielgė kitaip. Teismui gali pažadėti, kad tikrai daugiau nebenusikals, laikysis įstatymų. Visi kaimynai žino, kad kaltinamasis yra geras žmogus.

Kaltinamajam R. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. S. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo K. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), apie 9.25 val., tarp jo ir kito nepažįstamo asmens kilo žodinis konfliktas. Kadangi nukentėjusysis dirba taksi vairuotoju, pasistatęs savo automobilį (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, laukė atvykstančių žmonių. Tuo metu į aikštelę atvažiavo raudonos spalvos automobilis galimai „Toyota Prius“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, skaičiai galimai buvo (duomenys neskelbtini). Automobilis bandė užlįsti ir pirmas pasiimti keleivius. Nukentėjusysis nuėjo prie minėto asmens automobilio, jam pravėrus langą, pasakė, kad eilėje nukentėjusysis laukia pirmesnis. Asmuo nieko aiškaus neatsakė ir pradėjo važiuoti. Kadangi minėto automobilio vairas buvo susuktas, asmuo važiuodamas ratu kliudė nukentėjusiojo pėdą. Nukentėjusiojo nesužalojo, tačiau jis tuo metu laikė rankose puodelį su kava, kuri staigiai sujudėjus netyčia išsiliejo ant asmens vairuojamo automobilio variklio dangčio. Tuomet asmuo išlipo iš savo automobilio, staigia priėjo prie nukentėjusiojo ir abiejų rankų kumščiais trenkė į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant žemės. Krisdamas stipriai susižalojo dešinės rankos delną, kurį vėliau reikėjo siūti. Taip pat susitrenkė dešinį klubą bei dešinės rankos alkūnę. Kaltinamasis asmeniui garsiai sušaukė „palauk, niekur nevažiuok, kviečiam policiją“, tačiau asmuo nieko neatsakęs įsėdo į automobilį ir pasišalino. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvyko medikai, kurie apžiūrėjo ir nusprendė vežti į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusįjį apžiūrėjo, susiuvo dešinės rankos delną ir nustatė alkūnės nubrozdinimą ir sumušimą. Po apžiūros iš gydytojo nukentėjusysis gavo medicininį išrašą. Pačio įvykio pašaliniai asmenys nematė, kadangi tuo metu aikštelėje jokių kitų asmenų nebuvo (1 t., b. l. 12-23).

Iš nukentėjusiojo K. P. papildomų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, buvo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Maždaug apie 9.30 val., nukentėjusiajam būnant automobilyje „Seat Alhambra“, šviesiai rudos spalvos, prie jo priėjo 2 vyrai užsieniečiai, kurie bendravo rusiškai. Jie pasiteiravo, ar nukentėjusysis gali juos nuvežti į (duomenys neskelbtini), jiems atsakė teigiamai. Susitarė, kad už 15 minučių jie ateis kartu su dar vienu vyru ir nukentėjusysis juos nuveš į (duomenys neskelbtini). Laukdamas minėtų vyrų, nukentėjusysis nuėjo nusipirkti kavos į netoliese esančią kavinę. Grįždamas prie savo automobilio pastebėjo, kad prie automobilio laukia trys minėti vyrai. Nukentėjusysis pagreitino žingsnį, skubėjo link minėtų vyrų. Staiga prie vyrų privažiavo raudonos spalvos „Toyota“ markės automobilis, į kurį susėdo visi trys asmenys. Priėjęs prie „Toyota“ markės automobilio, nukentėjusysis vairuotojo klausė, kad jis čia daro. Ar vairuotojas ką nors jam atsakė, nežino, negirdėjo, tačiau automobilis pajudėjo iš vietos, norėdamas išvažiuoti. Nukentėjusysis stovėjo priešais „Toyota“ automobilį, arti vairuotojo pusės. Kurį laiką užstojo automobiliui kelią. Nukentėjusiajam nespėjus pasitraukti nuo kelio, vairuotojas, bandydamas jį apvažiuoti, užvažiavo savo automobilio kairės pusės priekiniu ratu jam ant dešinės pėdos, dėl to rankoje laikytas kavos puodelis išsipylė ant „Toyota“ automobilio variklio gaubto. Tuo metu nukentėjusysis nepajuto jokio skausmo ar sužalojimo. Tada „Toyota“ vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjęs prie jo, abiem rankom pastūmė jį, o, kadangi jo dešinės kojos pėda buvo prispausta automobilio rato, jis nukrito ant žemės ir susižalojo dešinės rankos plaštaką. Pajuto stiprų skausmą dešinėje plaštakoje, pradėjo stipriai kraujuoti žaizda. Kurį laiką nesuprato, kas vyksta. Kai atsistojo, „Toyota“ automobilis jau išvažinėjo iš oro uosto stovėjimo aikštelės. Nespėjo įsidėmėti automobilio valstybinių numerių. Dvi moterys užsienietės prie jo priėjo, padavė vienkartinių servetėlių valytis žaizdą, paskui nuėjo. Po įvykio jis paskambino 112 numeriu, pasakė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, policija. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Įvykio liudytojų daugiau kaip ir nebuvo, bent jau jis nematė, kad kažkas būtų matę. Ar tie trys užsieniečiai vyrai, kurie sulipo į „Toyota“ markės automobilį, buvo išlipę įvykio metu, negali pasakyti, išlipusių iš automobilio jis jų nematė. „Toyota“ vairuotojas pasielgė negarbingai, kadangi jis pirmas buvo su tai trimis vyrais susitaręs juos nuvežti į (duomenys neskelbtini), o „Toyota“ markės automobilio vairuotojas tiesiog užlindo ir jo klientus nusiviliojo. Taip pat „Toyota“ automobilis neturėjo, jokių taksi skiriamųjų ženklų. Jis norėjo tiesiog prieiti prie „Toyota“ automobilio vairuotojo ir pasakyti, kad su klientais buvo susitaręs, taip elgtis negražu, paklausti, kodėl jisai taip elgiasi (1 t., b. l. 37–40).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., 9.36 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Kauno AVPK) gautas K. P. telefoninis pranešimas ((duomenys neskelbtini)), apie tai, kad prieš 5 minutes tarp jo ir raudonos spalvos automobilio „Toyota“ vairuotojo kilo konfliktas. Automobilio „Toyota“ vairuotojas jį puolė, kumščiais trenkė į krūtinę, jis griuvo, susižalojo delną, jame atvira žaizda, kraujuoja. Automobilio „Toyota“ vairuotojas pasišalino Kauno link. Policijos pareigūnai, A. A. ir E. A. (radijo šaukinys (duomenys neskelbtini)), į įvykio vietą atvyko 2023 m. rugsėjo 11 d., 9.54 val. Įvykio vietoje filmuota pareigūno kamera (1 t., b. l. 34).

Iš įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) pastato adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pažymėta ženklu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 11 d., 10.30 – 10.50 val., minėtos automobilių stovėjimo aikštelės gale, (duomenys neskelbtini) pusėje, šalia kasos (duomenys neskelbtini), tarp stovėjimo vietų, rastas asfaltu grįstas pravažiavimas, jame, ant asfalto, rasta išlietos galimai kavos dėmė. Kitų tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta. Nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu fotografuota, padarytos nuotraukos, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 26–33).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nustatyta, kad 2023 m. spalio 25 d. nukentėjusysis K. P. iš dalies atpažino įtariamąjį R. S., kaip panašiausią į ta asmenį, kuris 2023 m. rugsėjo 11 d. Kauno oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje jį pastūmė. Nurodė, jog, kiek pamena, jį pastūmęs asmuo turėjo daugiau plaukų viršugalvyje arba jis turėjo galvos apdangalą, nuotraukoje esantis asmuo gerokai praplikęs, o įvykio metu jį pastūmusio asmens plikumo jis neįsiminė, šiaip kiti veido bruožai gana panašūs į jį pastūmusio asmens. Kitose nuotraukose esančių asmenų, kaip jį pastūmusių, neatpažino (1 t., b. l. 41–48).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išvada surašyta remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Į šią įstaigą K. P. kreipėsi 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 10.29 val., jam konstatuota Konstatuota – poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, plėštinė žaizda dešinės plaštakos delne. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgas ambulatorinis gydymasis su 2023 m. rugsėjo 11 d. patirta trauma nesusijęs. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai K. P. nukritus ir atsitrenkus į aplinkoje esančius bukus ribotus ir neribotus daiktus, ne mažiau kaip 4 trauminiais kontaktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugsėjo 11 d., įvairiomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 63–66).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos 5 minučių trukmės vaizdinės medžiagos nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Arčiausioje automobilių stovėjimo eilėje užfiksuotas stovintis raudonos spalvos automobilis „Toyota Prius“, iš jo išlipa žmonės. Priekyje minėto automobilio stovi rudos spalvos automobilis su taksi plafonu. Minėti žmonės pasiima iš raudono automobilio savo bagažą ir nueina. Prie minėto rudos spalvos taksi automobilio ateina trys vyrai, ir tada ateina prie raudonos spalvos automobilio, atidaro keleivio dureles ir kalba su vairuotoju. Kol minėti asmenys kalba su raudonos spalvos automobilio vairuotoju, nuo (duomenys neskelbtini) pastato ateina vyras su puodeliu rankose, galimai garbesnio amžiaus. Minėtas vyras prieina prie raudonos spalvos automobilio ir mosikuoja rankomis. Į raudoną automobilį įlipa trys vyrai, kurie kalbėjo su automobilio vairuotoju, o vyras, kuris atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pastato, atsistoja priekyje raudono automobilio ir toliau mosikuoja ranka. Raudonos spalvos automobilis pradeda judėti atbulomis, o vyras su puodeliu rankose eina priekyje minėto automobilio ir neduoda jam pasukti ar važiuoti tiesiai. Raudonos spalvos automobilis įvairiais būdais bando išvažiuoti, tačiau vyriškis su puodeliu rankose stovi automobilio priekyje ir neduoda judėti. Tuomet raudonos spalvos automobilis bando atbuline eiga važiuoti, tačiau vyriškis vis tiek neleidžia to padaryti. Įrašo 09.26 min. užfiksuota, kaip raudonas automobilis sustoja, iš jo išlipa 4 asmenys, kurie prieina prie vyriškio su puodeliu, kuris neleidžia išvažiuoti. Raudono automobilio vairuotojas prieina prie minėto vyriškio ir kažką padaro (galimai pastumia), tikslaus judesio nesimato dėl to, kad kiti asmenys užstoja, dėl to vyriškis su puodeliu rankose krenta ant šono. 4 vyrai grįžta atgal į raudonos spalvos automobilį, įsėda į jį ir bando pajudėti, tačiau vyriškis, kuris buvo nukritęs, atsistoja ir vėl prieina prie raudonos spalvos automobilio priekio ir neleidžia automobiliui važiuoti. Raudonos spalvos automobilis sugeba išvažiuoti ir nuvažiuoja. Vyriškis grįžta prie rudos spalvos taksi automobilio. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 94–99).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pareikė (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys. Vaizdo įrašo trukmė – 5 minutės. Paleidus minėtą vaizdo įrašą matoma (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovintys automobiliai ir žmonės. Arčiausioje automobilių stovėjimo eilėje matomas stovintis raudonos spalvos automobilis „Toyota Prius“ ir iš jo išlipančius žmones. Priekyje minėto automobilio stovi rudos spalvos automobilis su taksi plafonu. Minėti žmonės iš raudono automobilio paima savo bagažą ir nueina. Prie minėto rudos spalvos taksi automobilio ateina kiti trys vyrai ir tuomet nueina prie raudonos spalvos automobilio, atidaro keleivio dureles ir kalba su vairuotoju. Kol minėti asmenys kalba su raudonos spalvos automobilio vairuotoju, nuo (duomenys neskelbtini) pastato matomas ateinantis vyriškis su puodeliu rankose. Vyriškis galimai garbesnio amžiaus. Minėtas vyriškis prieina prie raudonos spalvos automobilio ir mosikuoja rankomis. Tuomet į raudoną automobilį įlipa trys vyrai, kurie kalbėjo su automobilio vairuotoju, o vyriškis, kuris atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pastato, atsistoja priekyje raudono automobilio ir toliau mosikuoja ranka. Tuomet raudonos spalvos automobilis pradeda judėti atbulomis, o vyriškis su puodeliu rankose eina priekyje minėto automobilio ir neduoda jam pasukti ar važiuoti tiesiai. Raudonos spalvos automobilis įvairiais būdais bando išvažiuoti, tačiau vyriškis su puodeliu rankose stovi automobilio priekyje ir neduoda judėti. Tuomet raudonos spalvos automobilis bando atbuline eiga važiuoti, tačiau vyriškis vis tiek neleidžia to padaryti. Įrašo 09.26 min., matoma, kad raudonas automobilis sustoja, iš jo išlipa 4 asmenys, kurie prieina prie vyriškio su puodeliu. Raudono automobilio vairuotojas prieina prie minėto vyriškio ir kažką padaro (galimai pastumia), tačiau tikslaus judesio nesimato dėl to, kad užstoja kiti asmenys. Nuo judesio vyriškis su puodeliu rankose krenta ant šono. Tuomet 4 vyrai vėl grįžta atgal į raudonos spalvos automobilį, įsėda į jį ir bando pajudėti, tačiau vyriškis, kuris buvo nukritęs, atsistoja ir vėl prieina prie raudonos spalvos automobilio priekio ir neleidžia automobiliui važiuoti, tačiau automobilis sugeba išvažiuoti ir nuvažiuoja, o vyriškis grįžta prie rudos spalvos taksi automobilio, tuomet vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 94–96).

Iš pareigūno kūno kameros filmuoto vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad matoma, kaip pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Tarnybiniam automobiliui sustojus, iš jo išlipo pareigūnė ir nuėjo prie greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobilio. Matyti, kad greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdi vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai K. P.), kuriam suteikiama medicininė pagalba, tai yra, apibintuojama dešinės rankos plaštaka. Pareigūnei paklausus K. P. kas nutiko, jis pasakoja: „durnystė čia nutiko, aš va ten, kur kava palieta, matot, stovėjau, suprantat, o ten iš išvažiavimo „Toyota“ sukosi, ir aš kažkaip nemačiau, nepasignalino, jis su ratu ant kojos užvažiavo, sakau, ką tu čia darai, o aš dar kavą turėjau, nu ir suprantat, kada (nesuprantamas žodis) kava prasiliejo biškį, jis iššoko iš mašinos, pribėgęs taip va kumščiais pastumdamas į raktikaulius, aš virtau, nes mano šitas sąnarys operuotas, tai aš kažkaip automatiškai gelbėjausi ant šito šono, tai va, matomai pračiuožiau ir plyšo raumuo čia“. Pareigūnė pasiteirauja K. P. apie situaciją, kaip jam pervažiavo koją. K. P. toliau pasakoja: „jo, tai ten užvažiavo, ratas atsirėmė“. Pareigūnė klausia K. P., ką jam skauda, jis atsako, jog skauda klubą. Pareigūnė dar kartą pasiteirauja apie įvykio aplinkybes. K. P. pakartoja, jog jį į raktikaulius abejomis rankomis stūmė, ir jis nukrito. Pareigūnei pasiteiravus, dėl ko įvyko konfliktas tarp jo ir vairuotojo, K. P. pasakoja: „pas jį keleivis atėjo, aš sakau, aš pirmas stoviu, tai va tokia tik buvo ir kalba, sakau, aš turiu važiuoti, aš atvažiavęs puse devynių“. Pareigūnei pasiteiravus, ar daugiau mačiusių žmonių buvo, K. P. atsako, kad nematė, kad kas matytų, aplinkui žmonių nebuvo. Toliau matyti, kaip pareigūnė nueina nuo GMP automobilio ir eina iki tarnybinio automobilio, pildo dokumentus. Pareigūnė, grįžusi prie GMP automobilio, toliau kalbasi su K. P., klausia jo apie situaciją, kai jam buvo užvažiuota automobilio ratu ant kojos. K. P. pasakoja: „aš priėjau į priekį mašinos, aš sakau, eilė, tai matai, kur važiuot reikia, tu čia ne pirmas, sakau, be to, taksi, o jisai tipo nesiaiškinam, langą užsidaro ir pradėjo, vairą susuko (nesuprantamas žodis), ant kojos užvažiavo, o kada mane sujudino, kava, puodukas pilnas, apsiliejo tos kavos ant kapoto, ir jis tada iššoko, ir va man, tą smūgį gavau, paskui sėdo į mašiną apsisuko ir nuvažiavo“. Pareigūnui pasiteiravus, ar vairuotojas, išlipęs iš automobilio, jam ką nors sakė, atsako: „jis iššoko, man nieko, pribėgo ir kirto iškart“. Pareigūnui paklausus, ar skauda kojos pėdą, K. P. atsako: „ne, dėl pėdos aš neturiu (nesuprantamas žodis) alkūnę skauda, klubą“. Pareigūnei paklausus K. P., ar vairuotojas, kuris jį pastūmė, matė, kad jis parkrito, K. P. atsako: „tai kaip jis nematys, dar sakiau „nevažiuok niekur, policiją kviečiu“ (1 t., b. l. 100–103).

Iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad užfiksuotas nukentėjusiojo K. P. ir BPC darbuotojo pokalbis, kurio metu K. P. informuoja, jog prieš 5-8 min., (duomenys neskelbtini) aikštelėje įvyko konfliktas, jį apstumdė kitas vairuotojas, jis krito ant asfalto, trūko delnas. Jį pastūmė kitas vairuotojas, kuris pasiėmė keleivius ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai automobilio lyg penketai, automobilis „Toyota“, lengvasis, raudonos spalvos, lyg „Kembridž“. Vairuotojui sakė, kad jam eilė važiuoti, sakė, kad neleis, priekyje stovėjo, vairuotojas iššoko iš automobilio, jam kumščiais į krūtinę, jis krito, trūko ranka, stipriai išplėšta, ranka kraujuoja (1 t., b. l. 104–107).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: R. S. 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 9.25 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kauno r., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, abiejų rankų kumščiais smogė K. P. į krūtinę, ko pasėkoje nukentėjusysis K. P. nukrito ant žemės ir atsitrenkė į asfaltinę kelio dangą, susižeisdamas dešinę ranką bei dešinę klubo sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, plėštinę žaizdą dešinės plaštakos delne, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog norėjo nuo kelio patraukti K. P., kuris buvo užstojęs jo vairuojamam automobiliui kelią, todėl stumtelėjo K. P., tačiau šis nukrito ant žemės ir susižeidė ranką. R. S. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinki duomenys – nukentėjusiojo K. P. parodymai, vaizdo įrašai, specialisto išvada. R. S. veikė netiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pastūmimo – nukentėjusiajam K. P. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokias išvadas teismas daro vertindamas R. S. konkrečius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp R. S. naudoto fizinio smurto, smūgių sudavimo mechanizmo ir nukentėjusiojo K. P. šio įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta ištirtų įrodymų visetu.

IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. prašė jį perduoti M. S. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Jis yra neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140–146), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 154), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 153). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, šeiminius santykius.

R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Visos kaltinamąjį R. S. charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis pažadėjo ir teisme.

Laiduotojas M. S. teisme nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Tėvas yra geras ir atsakingas žmogus, visus reikalus sprendžia taikiai. Laiduotojo teigimu, jiedu su tėvu turi labai artimą ryšį, dirba tą patį darbą, yra pavėžėjai. Kartu leidžia nemažai laiko, vienas į kitą žiūri su pagarba. Gyvena kartu, iškilus klausimams vienas kitam padeda. M. S. yra teigiamai charakterizuojamas, jis neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visą bylos situaciją, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato bei artimas termino minimumui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnis reglamentuoja, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnis patenka į BK VI skyrių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti svarstomas baudžiamųjų poveikių priemonių skyrimas.

Atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tyčinę nusikalstamą veiką, patenkinamos turtinės padėties bei gaunančiam nuolatines pajamas iš darbinės veiklos kaltinamajam paskirtina viena baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys), kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, atleidžiamo nuo atsakomybės asmens pavojingumo laipsnį bei kitas aplinkybes, nustatytinas artimas minimaliam dydžiui, tai yra, 10 MGL (500 Eur), įmokai sumokėti nustatytinas 3 mėnesių terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 103), CD su BPC garso įrašu (1 t., b. l. 107), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir perduoti laiduotojo M. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. S., kad jis gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra, 500 (penkių šimtų) Eur, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. S., kad įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, CD su BPC garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.