Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-3697-867/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2YT-3697-867/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00207-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas
Verutei M
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3697-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00207-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant D. P.,dalyvaujant pareiškėjams Verutei M. V. ir K. K., jų atstovui advokatui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Verutės M. V. ir K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą-palikimo priėmimo faktą, kad jie po motinos E. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), faktiniu valdymu priėmė jos palikimą ir valdo iki šiol. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jų mama mirė (duomenys neskelbtini), o jų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nors per įstatymo nustatytą terminą po motinos mirties dėl palikimo primėimo pas notarą jie nesikreipė, tačiau faktiškai motinos palikimą primėmė faktiniu valdymu. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. K. palikimo perėmimą valstybei. Nurodo, kad pareiškėjai norėdami įrodyti valdymo faktą teismui pateikė tik panaudos sutartį, kuri nėra išviešinta ir įregistruota kaip juridinis faktas nekilnojamojo turto registre. Mano, kad pareiškėjai turėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų faktą, kad jie rūpinosi žemės sklypu kaip savo turtu. Tik nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kreipėsi į teismą, nes nori susitvarkyti paveldėjimą po motinos mirties. Paaiškino, kad ji ir brolis, tai yra pareiškėjas, yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai po motinos mirties. Nurodė, kad jų motina iki mirties gyveno kartu su jų tėvu, bute, kurį vėliau tėvas testamentu paliko pareiškėjui, tačiau ji taip pat gyvena tame bute ir yra ten registruota. Mamai mirus nei ji, nei brolis nežinojo, kad mama buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės atkūrimo ir tai jiems tapo žinoma, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės jų motinos vardu į žemės sklypą. Nurodė, kad šiuo metu žemės sklypas panaudos sutartimi yra peruotas ūkininkei.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad daugiau įpėdinių po jų motinos mirties nėra. Nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas advokatas D. L. palaikė pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjams tik po motinos mirties praėjus kuriam laikui tapo žinoma, kad jos vardu yra atkurtos nuosavybės teisės, todėl pareiškėjai ir kreipėsi į teismą, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po jų motinos mirties. Nurodė, kad žemės mokesčiai nėra mokami, nes žemės sklypas priklauso pareiškėjų motinai, kuri yra mirusi ir mirusiems asmenims Valstybinė mokesčių inspekcija neišrašinėja sąskaitų už žemės mkokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvai E. K. ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 10-12). Pareiškėjų motina E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), o jų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 22 d. išrašo nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)E. K. yra 3,3922 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, naudotoja, tačiau daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos (b.l. 9). Nustatyta, kad pareiškėjų motina buvo pateikusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į dalį Š. P., Klemensui, priklausiusios žemės (b.l. 13-15). Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 1657 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, nustatyta, kad E. K. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,80 ha žemės (b.l. 16). Pareiškėjai 2017 m. sausio 8 d. su M. B. sudarė panaudos sutartį dėl 3,3922 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (b.l. 17).

Nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo motinos E. K. mirties, nes šiuo metu jau praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po E. K. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 6).

Įvertinus faktines aplinkybes, kad pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini), todėl nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Abu pareiškėjai yra įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai paveldint palikimą po savo motinos mirties.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų motinos mirties metu palikimą sudarė ne konkretus turtas, o turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Kadangi ši teisė turtinė, tai asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais. Pareiškėjai posėdžio metu nurodė, kad apie motinai priklausiusią teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą jiems tapo žinoma, tik kai nuosavybės teisės į žemės sklypą jų motinai jau buvo atkurtos, tai yra 2016 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui primėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, į teismo posėdžio metu pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jų tėvai iki mirties gyveno tame pačiame bute kur ir pareiškėjai gvena šiuo metu, į tai, kad pareiškėjams nebuvo žinoma aplinkybė, kad jų motina kreipėsi dėl nuosavybės atkūrimo į žemę ir į tai, kad nuosavybės teisės E. K. į žemę buvo atkurtos po jos mirties, tai yra praėjus 22 metams po jos mirties, tik 2016 m. lapkričio 30 d., darytina išvada, jog pareiškėjai faktiškai valdydami jų motinai priklausiusiį turtą, tai yra namų apyvokos daiktus ir kitus daiktus per įstatymo nustatytą termina primėmė mirusios savo motinos E. K. palikimą, todėl pripažintina, kad jie palikimą priėmė (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Verutė M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė